Į namų saugumą žiūrima pro pirštus

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dalis nelaimingų atsitikimų namuose ir vagysčių gali įvykti dėl pačių žmonių aplaidumo.

19 proc. respondentų pripažino, kad išvykdami ilgesniam nei vienos paros laikotarpiui paliko savo namus nesaugius.

13 proc. apklausos respondentų atsakė, kad per pastaruosius metus yra buvę atvejų, kai jie išvykdami iš namų ilgiau nei vienai parai paliko atidarytus langus. Taip teigė jaunesni nei 30 metų amžiaus respondentai, turintys didžiausias šeimos pajamas žmonės.

5 proc. respondentų teigė, išvykę ilgesniam laikotarpiui iš namų paliko neužrakintas duris.

6 proc. respondentų teigė, kad išvyko iš namų palikę neišjungtus elektros prietaisus - tai dažniausiai jaunesni nei 30 metų amžiaus žmonės. 1 proc. respondentų, išvykdami ilgesniam laikui, yra pamiršę įjungti namų signalizaciją, dar 1 proc. - teigė palikę neužsuktą vandens čiaupą, o trys respondentai iš tūkstančio pripažino palikę neužsuktą dujų čiaupą.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento Valdymo skyriaus vyresniojo eksperto Stasio Mačiuičio teigimu, neapdairus elgesys net ir keliolikai minučių palikus namus su neužrakintomis durimis ar neįjungta signalizacija, gali būti lemtingas, nes vagys kruopščiai seka būstus, kuriuos yra pasirinkę kaip taikinį būsimai vagystei.

„Taip pat rizikinga išvykti ilgesniam laikotarpiui iš namų, kuriuose yra sena nfrastruktūra, neatnaujinti vamzdžiai ar prasta elektros instaliacija. Išvykimas gali lemti didelius nuostolius, ypač jei namuose yra palikti netvarkingi elektros laidai, neišjungti elektroniniai prietaisai“, - pažymi S.Mačiuitis.

Bendrovės „Avarija“ direktoriaus pavaduotojo Vladimiro Lisovskio teigimu, apie 40 proc. per parą įvykstančių iškvietimų sudaro žmonių kreipimaisi dėl trūkusių vamzdžių. Daugiausiai jų įvyksta rudenį, kai prasideda šildymo sezonas ir žmonės patys bando susireguliuoti radiatorius.

Didžiausia dalis vandentiekio avarijų įvyksta senesnės statybos miegamuosiuose rajonuose.

„Neretai pasitaiko, kad vamzdžių trūkimo metu žmonės būna išvykę ir pagalbos tarnyboms pranešama tik tada, kai į kaimynų butus jau skverbiasi vanduo. Pasitaiko atvejų, kai dėl avarijos penktame daugiabučio aukšte užliejami visi butai iki pirmojo aukšto “, - sakė V.Lisovskis.

Pasak S.Mačiuičio, išvykstant iš namų ilgesniam laikotarpiui labai pravartu išjungti iš tinklo elektros prietaisus, užsukti vandens ventilius, nes dalis gaisrų vyksta dėl aktyvių prietaisų, o daugumos dėl trūkusių vamzdžių užliejimų būtų galima išvengti užsukus ventilius.

Taip pat naudinga apie išvykimą informuoti kaimynus, kad jie pasaugotų namus.

"Namuose, kur stipri kaimynų bendruomenė, įvyksta žymiai mažiau vagysčių, greičiau sustabdomos vandens avarijos ar gaisro žalos, nes į jas kaimynai reaguoja operatyviau, iškviesdami pagalbos tarnybas ar informuodami būsto savininkus.

Be to, tų butų, kurių nekilnojamas turtas ir civilinė atsakomybė yra drausta, savininkai ir kaimynai gali būti ramūs, nes nelaimės atveju nuostolius kompensuoja draudimas“, - sakė S.Mačiuitis.

Tyrimo duomenimis, savo nekilnojamąjį turtą yra apdraudę tik 22 proc. Lietuvos gyventojų, o būsto civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę tik 11 proc. gyventojų.

Bendrovė „PZU Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius išmokėjo 17,6 mln. litų pagal turto draudimo sutartis.


Šiame straipsnyje: namainesirūpinama saugumu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių