Greičiau tirti neteisėto praturtėjimo bylas trukdo netobuli įstatymai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais aptarė, kaip efektyviau kovoti su korupcija. Pripažinta, kad norint sparčiau ištirti neteisėtai įsigyto turto bylas, reikia kuo skubiau keisti įstatymus.

Prieš porą metų Prezidentės iniciatyva buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, leidžiančios iš neaiškiais būdais pralobusių tautiečių konfiskuoti nepelnytus turtus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigė, kad per šį laiką tarnyba pradėjo 74 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėtai įsigytų 30 mln. litų. Tačiau teismą kol kas pasiekė tik 7 bylos. Tokių bylų tyrimai dažnai stringa.

„Čia nauja norma ir yra daug visokių problemų. Pripažinkime, nėra teisminės praktikos, ji tik formuojasi. Vienas tyrimas, kuris toks džiuginantis, tai Karaliaus byla, kuri perduota į teismą. Tikimės, kad bus suformuota teismų praktika, ir manau, kad kiti tyrimai tikrai pajudės sparčiau“, – teigė FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.

Viena iš priežasčių, kliudančių bylas tirti sparčiau, esą yra paskolų rašteliai, kuriuos nelegaliai praturtėję asmenys pristato kaip įrodymą, kad dideles pinigų sumas yra pasiskolinę. Finansinių FNTT šitokią situaciją siūlo keisti.

„Tarnyba taip pat inicijuoja priemones, kad būtų ribojama paskolų lapeliai, kad apie paskolos lapelius būtų informuojama arba mokesčių inspekcija, arba tie paskolos lapeliai turėtų būti tvirtinami notariškai. Bet neaišku koks bus sprendimas, nes turi būti pakeisti įstatymai“, – kalbėjo K. Jucevičius.

„Paėmus bendrą tarnybos efektą dėl nuslėptų, nesumokėtų mokesčių, neteisėto praturtėjimo ir sumetus į bendrą krūvą, susidaro virš 110 mln. litų. Tai didelis pliusas per tuos porą metų“, – įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas.

Kovojanti su korupcija STT pernai į teismą yra perdavusi 88 bylas, iš kurių 16 sulaukė išteisinamųjų nuosprendžių. Tuo metu įtarti asmenys kaukėtų vyrų buvę suimti, išvesti su antrankiais, o bylai pasiekus teismą – išteisinti.

„Reikėtų tuos dalykus aiškiau reglamentuoti. Pavyzdžiui, maskuojančių kaukių dėvėjimo taisyklės nėra priimtos. Tokie dalykai neturėtų būti naudojami asmeniui psichologiškai paveikti, iš anksto sukompromituoti. Nes priėmus išteisinamuosius nuosprendžius, tam žmogui labai sunku paneigti apie jį sukurtą įvaizdį“, –  sakė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasak jo, STT ir FNTT reikėtų skirti papildomų pinigų politinės korupcijos analizei, nes dabar jos tiria tik konkrečius nusikalstamus atvejus.