Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė kasininkę kaltina šmeižtu

Buvusi Seimo Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė pareiškė, kad į teismą paduos buvusią Seimo kasininkę Reginą Petkelienę, kuri teigia, jog dalį pinigų iš Seimo kasos yra davusi ir jai.

Bylą išnagrinėjęs ir nuosprendį kasininkei paskelbęs Vilniaus apygardos teismas padarė prielaidą, kad D.Petrauskienė, pasinaudodama savo pareigomis, galėjo skolintis iš Seimo kasos. Be to, D.Petrauskienei kitoje teisėsaugos tiriamoje byloje yra pateikti įtarimai.

Dabar R.Petkelienės ir kitos nuteistosios Olgos Goluskaitės byla pagal proceso dalyvių skundus nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

Penktadienį liudytoja apklausta D.Petrauskienė. Atsižvelgiant į kitą ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, moteris nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo.

''Viskas yra šmeižtas, aš ruošiu medžiagą teismui už moralinę žalą - tau ir dukrai", - Apeliaciniame teisme apklausos pradžioje pasisukusi į R.Petkelienę sakė buvusi jos viršininkė.

Buvusi kasininkė liudija skolinusi Seimo pinigų tuometinei Seimo Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, Seimo nariams, parlamento kanceliarijos darbuotojams. Vilniaus apygardos teismo posėdyje R.Petkelienės duktė Jurgita Petkelytė sako žinojusi, kad jos motina skolindavo Seimo kasos pinigus įvairiems parlamento darbuotojams.

„Pamenu tokių atvejų, kai į kasą ateidavo D.Petrauskienė ir sakydavo: “Regina, duok pinigų", - yra liudijusi J.Petkelytė.

D.Petrauskienė teisme tikino, kad kasininkės pasakojimai yra absurdas. Tačiau valstybės kaltintoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė paprašė jos pakomentuoti byloje esantį įrašą - „50 tūkst. 200 Reginai“. Pasak prokurorės, šis įrašas buvo subraukytas, tačiau specialistams jį pavyko atkurti.

„Ten gali būti bet kas - buvo net gimimo datos, telefonų numeriai, o man norėjo “pripaišyti„, kad tai - pinigai“, - gynėsi D.Petrauskienė.

Ji tikino, kad būdama Finansų departamento direktore gaudavo gerą atlyginimą ir jai nebuvo poreikio skolintis pinigų.

D.Petrauskienė posėdyje penktadienį pateikė naują aplinkybę - esą R.Petkelienė Seimo kasoje saugojo svetimus pinigus. Iš liudytojos pasakojimo galima susidaryti  įspūdį, kad taip esą per tikrinimus galėjo būti nepastebėtas pinigų trūkumas.

Baigdama trumpą pasakojimą teismui D.Petrauskienė pareiškė, kad pati labai nukentėjo šioje istorijoje, ji buvo perkelta į žemesnes pareigas. D.Petrauskienė liudytoja apklausta ir nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, tačiau jos apklausa tada buvo ne vieša.

R.Petkelienė trečiadienį viso posėdžio metu verkė.

Kadangi prokuratūra anksčiau teismo posėdyje pateikė patikslintą kaltinimą, nuteistajai buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl naujų kaltinimų. Pagal jį  moteriai inkriminuojamas 441 tūkst. litų iššvaistymas.

R.Petkelienė teigia, kad iš šio sumos apie 60 tūkst. litų ji perdavė D.Petrauskienei. Jos liudijimu, pinigai fiziškai perduoti per daugybę kartų. Teisėjai teiravosi, ar ji apie kalbėjosi su D.Petrauskiene.

''Su ja nekalbėjau, kad nebūčiau apkaltinta grasinimais, čia jos sąžinės reikalas", - teigė nuteistoji.

Pasak jos, dalis šios sumos buvo pagrįsta rašteliais, kuriuos matė ir kiti darbuotojai. Kur dabar yra šie rašteliai, ji nežinanti.

„Tokia rimta įstaiga - Seimo kanceliarija, aukšto lygio žmonės. (...) Likau plika, basa, man sunku įsidarbinti“, - kūkčiojo nuteistoji, kai teisėjai teiravosi, ar ji suvokė, kad neturti teisės perduoti ne savo pinigų.

Liudytoja teisme taip pat apklausta R.Petkelienę per atostogas pavadavusi Sigita Karpickienė tikino nemačiusi jokių skolos raštelių. Šiai moteriai taip pat pateikti įtarimai tame pačiame tyrime kaip ir D.Petrauskienei.

Dvejus metus kalėti nuteistų R.Petkelienės ir Olgos Goluskaitės teisėjai trečiadienį teiravosi, ar jos artimiausiu metu realiai gali atlyginti Seimo kanceliarijai padarytą žalą. Iš moterų pasakojimų paaiškėjo, kad visas jų turtas areštuotas. Tačiau jos nesiėmė priemonių gauti teismo leidimą jį realizuoti, kad būtų bent kiek sumokėtas priteistas ieškinys.

Prokurorė V.Gužaitė teigė, kad švelninti bausmės nėra pagrindo - ji ir taip yra mažesnė už sankcijos vidurkį.

Kita nuteistoji O.Goluskaitė teigė, kad ji esanti pensininkė, o butas įkeistas bankui, dabar bankas už skolas jį nori parduoti.

Bylos duomenimis, R.Petkelienė įvairiomis sumomis skolindavo O.Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos. Pastaroji yra sakiusi, kad juos pralošė kazino.

Liepos 13 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino buvusią Seimo kasininkę iššvaisčius iš Seimo kanceliarijos kasos daugiau nei 373 tūkst. litų, bet ji išteisinta dėl 62 tūkst. litų pasisavinimo. Būtent pastarąją sumą prokuratūra siūlo taip pat pripažinti iššvaistymu.

Vilniaus apygardos teismas R.Petkelienei skyrė realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokią pat bausmę už sukčiavimą gavo ir Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė O.Goluskaitė. Abi moterys prašo skirti joms švelnesnes bausmes.

R.Petkelienė skunde rašo, kad dabar dirba, charakterizuojama teigiamai, stengiasi atlyginti žalą, todėl neturėtų būti siunčiama atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Abi nuteistosios Seimo kanceliarijai turės grąžinti 373 tūkst. 500 litų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo moterys paliktos laisvėje. Nuosprendis įsiteisės po jo peržiūrėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme.

R.Petkelienė anksčiau teisme prisipažino išeikvojusi jai patikėtus pinigus, bet teigė jų nepasisavinusi. Teismas konstatavo, kad pinigus buvusi kasininkė iššvaistė dėl neatsargumo ir pasitikėjimo kitais žmonėmis.

O.Goluskaitė teisme taip pat prisipažino nusižengusi, teigė taip suklydusi pirmą kartą gyvenime ir prašė skirti jai švelnią bausmę.

Didžiulis pinigų trūkumas Seimo kasoje aptiktas 2009-ųjų liepą. Tada per reviziją pasigesta apie 440 tūkst. litų.