Europa nesiryžta tapti sekso rojumi

Jau šešerius metus prostitucija Naujojoje Zelandijoje yra normalus verslas. Viešnamiai dirba legaliai, laisvo elgesio merginos turi darbo sutartis ir sveikatos draudimą. Europos sekso industrijos atstovai spaudžia Senojo žemyno šalių vyriausybes sekti Naujosios Zelandijos pavyzdžiu. Tačiau tokie raginimai kol kas atsimuša it žirniai į sieną, praneša britų nacionalinis transliuotojas BBC.

Perkantiems seksą - bausmė

Norvegija nuo sausio 1-osios pradėjo bausti tuos, kurie perka sekso paslaugas. Nusižengusiems gresia stambi bauda arba pusė metų kalėjimo. Kaimyninėje Švedijoje tokia tvarka galioja jau 10 metų. Naujosios Zelandijos pavyzdys skandinavų neįkvepia.

„Naujosios Zelandijos padėtis yra kitokia, ji yra izoliuota. O Europoje yra didelė migracija, sienos atviros“, - aiškino Anna Narit iš Nadheimo moterų centro Osle, kuris padeda nuo nusikaltėlių ir prekeivių žmonėmis nukentėjusioms prostitutėms.

Bausdamos sekso paslaugų pirkėjus, Norvegija ir Švedija siekia ne tiek išgaudyti prostitutes, kiek apsaugoti moteris nuo prievartos.

Kovoja su problema, kurios nėra?

Vadovaudamasi tokia pat logika Didžioji Britanija irgi ketina bausti sekso paslaugų pirkėjus.

„Maždaug 80 proc. prostitučių yra kontroliuojamos prekeivų narkotikais, sąvadautojų arba prekeivių žmonėmis“, - kraupią statistiką pateikė šios šalies parlamentarė Fiona Mactaggart. Jos kolega Denisas MacShane‘as pridūrė, kad 2007 m. šalyje buvo 25 tūkst. sekso vergių.

Tačiau sekso industrijos atstovai tvirtina, kad būtent seniausios pasaulio profesijos įteisinimas padėtų apsaugoti prostitutes nuo prievartos, prekybos žmonėmis ir kitokių nusikaltimų. „Naujoji Zelandija turėtų tapti pavyzdžiui visam likusiam pasauliui“, - tvirtino Anglijos prostitučių bendruomenės atstovė Cari Mitchell. Valdžios siūlomą įstatymų griežtinimą moteris vadina moraliniu nusikaltimu, o paplitusį prostitucijos, kaip nusikaltėlių valdomo „verslo“, įvaizdį laiko klaidingu.

Žmonių prekybos aukomis laikomos moterys, kurios per apgaulę ar prievartą buvo išvežtos į kitą šalį ir pateko į sekso vergiją. Tačiau Didžiosios Britanijos policija taip vadina visas nelegaliai iš užsienio atvykusias moteris.

„80 proc. Londono prostitučių yra atvykėlės iš kitų šalių. Žmonės galvoja, kad visos jos buvo atvežtos per prievartą ir dabar vergauja, kur nors užrakintos. Tačiau tai netiesa“, - paaiškino Notingamo universiteto ekspertė Julia O'Connell Davidson.

2006 ir 2007 m. Didžiosios Britanijos policija patikrino 1300 viešnamių ir nustatė 250 prekybos žmonėmis atvejų. BBC paskaičiavo, kad nusikaltėlių aukomis tapo tik 5 proc. prostitučių. Naujojoje Zelandijoje šis rodiklis yra beveik toks pat.

Tiek Naujosios Zelandijos, tiek Europos prostitučių organizacijų atstovai tikina, kad dauguma moterų į šį verslą ateina savo valia, todėl švediško tipo įstatymai kovoja su problema, kurios nėra.

Pabūgo net Nyderlandai

Norvegijos prostitučių paramos organizacijos atstovė Liv Jessen tvirtina, kad nuo metų pradžios šalyje įsigaliojęs įstatymas yra nereikalingas, nes už prekyba žmonėmis jau yra numatyta kalėjimo bausmė iki 10 metų. Pasak moters, įstatymas tik skatina prostitutes žiūrėti į policininkus kaip į priešus.

„Kalbant apie įstatymus, būtų teisingiau išvis uždrausti prostituciją. Moterys geriau jaustųsi būdamos nusikaltėlės, nei aukos, kurioms policija trukdo stengdamasi padėti,“, - aiškino L.Jessen.

Mokytis iš Naujosios Zelandijos ragina ir Švedijos sekso industrijos atstovai. Tačiau dėl aktyvaus prostitucijos priešininkų lobizmo ir siautėjančių prekeivių žmonėmis tokie raginimai atsimuša it žirniai į sieną visoje Europoje. Netgi Nyderlandai, 2000 m. įteisinę viešnamius, dabar susimąstė apie prostitucijos ribojimą. Politikai ragina bausti žmones už naudojimąsi prostitučių, prievarta atvežtų iš kitų šalių, paslaugomis.