Ekspertų išvados dėl D.Kedžio mirties priežasties nesikeičia

Pirmadienį Generalinė prokuratūroje gavo ekspertų atsakymus į Drąsiaus Kedžio mamos pateiktus klausimus. Šie atsakymai nepaneigia ankstesnės išvados, kad D.Kedys mirė užspringęs savo skrandžio turiniu ir švendrės lapu.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, specialistų atsakymai tik patvirtina ir patikslina ankstesnės ekspertizės, darytos liepos 14 d. išvadą, atsakymai taip pat neprieštarauja ir papildomai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadai, gautai šių metų rugpjūčio 13 d., kuri patvirtino, jog sužalojimai matomi ant D.Kedžio kūno yra padaryti jau po jo mirties.

Su šiomis ekspertų išvadomis, bus supažindinta klausmus pateikusi D.Kedžio mama bei byloje taip pat nukentėjusiais pripažinti vyro tėvas ir sesuo Neringa Venckienė. Po to bus pradėta teismo medicininės ekspertizės skyrimo užsienyje procedūra.

Kokios šalies ekspertai atliks papildomą ekspertizę – spręs teismas. Klausimus užsienio ekspertams galės užduoti ir nukentėjusieji.

L.Kedienės teigimu, jos sūnaus mirties aplinkybes tyrę ekspertai neatsakė į daug svarbių klausimų, o kai kurie sužalojimai, tyrimai ar jų rezultatai byloje net neaprašyti.

Balandžio 17 d. Šlienavoje, Kauno marių pakrantėje, rasto vyro motina iš Lietuvos ekspertų norėjo sulaukti atsakymų į 20 jai svarbių klausimų, vienas kurių, kaip švendrės lapas galėjo patekti jos sūnui į gerklę ir kokią tiesioginę reikšmę jis turėjo D.Kedžio uždusimui?

Mirties išvadas pasirašę ekspertai tvirtina, kad D.Kedys mirė užspringęs žolės lapu ir savo skrandžio turiniu, todėl moteriai neaišku, kodėl skrandžio turinio rasta giliai kvėpavimo takuose ir plaučiuose, tačiau jo nerasta gerklose, ryklėje, nosiaryklėje, burnoje D.Kedio lavono suradimo vietoje ir ant jo rūbų?

Taip pat ji nesupranta, kaip skrandžio turinys galėjo atsirasti kvėpavimo takuose ir plaučiuose, jei vyras gulėjo kniūbsčias? „Kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta asfiksijų diferencinė diagnostika? Ar tikėtina, kad asfiksija dėl skrandžio turinio aspiracijos įvyko D.Kedžiui esant sąmoningam? Jei ne – tai kokios yra galimos komos priežastys bei kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta jų diferencinė diagnostika? Kokios galimos vėmimo priežastys bei kokie yra jų diferenciniai-diagnostiniai motyvai? Kokie duomenys ir motyvai leidžia atmesti skrandžio turinio aspiraciją kaip agoninį fenomeną?“, - ekspertų klausė L.Kedienė.

D.Kedžio motina norėjo, kad specialistai jai taip pat atsakytų, kokia kraujosruvų dešinės akies obuolio junginėje kilmė, jei ji trauminė, koks jų padarymo mechanizmas ir laikas, koks kraujosruvos dešiniame paakyje padarymo laikas pagal jos histologinį vaizdą?

Iš Vilniaus parsivežę vyro kūną, artimieji jį atidžiai apžiūrėjo. Jie pastebėjo, kad D.Kedžio liežuvis yra perplėštas, tačiau šis sužalojimas neužfiksuotas nei vienoje išvadoje. „Kodėl? Koks šio sužalojimo padarymo mechanizmas ir laikas?“, - klausė vyro mama.

L.Kedienė taip pat tikėjosi išgirsti atsakymą dėl niekur neužfiksuotos dešiniajame žande esančios kirstinės žaizdos, dėl aiškiai matomų injekcijų žymių dešiniajame šone bei dešinėje kojoje, kodėl niekur neužsiminta apie cilindro formos kraujosrūvą kairėje kojoje, šalia tos vietos iš kur neva planktono tyrimams buvo paimtas kaulas?

Taip pat kodėl D.Kedžio vyzdžiai išsiplėtę skirtingai (vieno dydis 0,3, kito - 0,5 cm), ar lavono smegenų masė (1565 g.) nėra padidėjusi?

Ir įdomiausias klausimas: kaip ekspertai gali paaiškinti savo išvadose pateiktus teiginius, kad „nuo lavono nosies, įstrižai nosies šaknies ir kaktos kairio smilkinio kryptimi yra 16 cm ilgio, 0,5 cm. pločio nutekėjusio kraujo takelis“.

„Nuo kada kraujas bėga iš apačios į viršų, ypač jei vyras surastas gulintis veidu į žemę?“, - nesupranta L.Kedienė.

Prokuratūra kol kas ekspertų atsakymų nedetalizuoja.