Ekonominiu sunkmečiu daugėja žaibiškų vagysčių

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pastebi, kad Lietuvoje daugėja taip vadinamųjų žaibiškų vagysčių iš įmonių. Dabar žaibiškos vagystės sudaro apie 90 proc. ir prognozuojama, kad sunkmečiu jų tik daugės.

Pasak "Ergo Lietuva" Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, nors ir ankstesniais metais tokių vagysčių skaičius pradėdavo didėti rugpjūtį, šiemet šis augimas pranoko lūkesčius. Palyginus liepos ir spalio mėnesius, matyti, jog vagysčių, kurios įvykdomos per kelias minutes padaugėjo beveik du kartus. Pernai šis augimas tebuvo 30 proc.

„Prastėjant ekonominei situacijai, augant nedarbui ir nusivylimui, tikėtina, kad tokių vagysčių skaičiaus didės ir toliau", - neguodžia draudėjai.

Policijos duomenimis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesius iš viso buvo užregistruota daugiau nei 33 tūkst. vagysčių - 4,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Atitinkamai auga ir žaibiškų vagysčių, nuo kurių kenčia įmonės, dalis.

T.Nenartavičiaus teigimu, žaibiškų vagysčių taikiniu paprastai tampa tos įmonės, kuriose apsaugos priemonės minimalios, prekės ir atsargos išdėliotos vitrinose, arti durų, matomose bei lengvai prieinamose vietose.

„Savo apsauga turėtų susirūpinti bendrovės, prekiaujančias juvelyriniais, meno dirbiniais, antikvariatu, kitais smulkiais ir vertingais daiktais, taip pat lombardai. Šioms įmonės rekomenduotina ne tik drausti turtą, bet ir imtis papildomų apsaugos priemonių - įsivesti signalizaciją ir sudaryti sutartį su apsaugos įmone, kuri ne tik saugotų objektą, bet ir atliktų profilaktinius saugos priemonių patikrinimus“, - teigia bendrovės Turto draudimo departamento direktorius.

Taip pat tikslinga, anot jo, įrengti slaptus saugos pultelius, slaptas filmavimo kameras, stiklinius langus ir duris apklijuoti smūgiui atsparia plėvele arba įrengti apsaugines žaliuzes. Rekomenduotina, kad darbo metu dirbtų ne mažiau kaip du darbuotojai, o nedarbo metu brangesnės prekės būtų sudėtos į masyvius ir sertifikuotus seifus.

„Tik per trumpą laiko tarpą neįveikiama apsauga atbaido tokio tipo ilgapirščius“, - kalbėjo T.Nenartavičius.

Žaibiškų vagysčių metu vagiami pinigai, kompiuteriai, juvelyriniai dirbiniai, kitos prekės ir atsargos. Kiek rečiau - mobili technika ir statybinės mašinos. Vagis labiausiai masina vertingi, greitai bei lengvai išnešami daiktai.

Tiesa, įmonės patiria žalą ne tik dėl pavogto, bet ir dėl vagystės metu sugadinto turto - po tokios vagystės tenka keisti ne tik duris, langus, vitrinas, bet ir išorines grotas, seifus, net baldus.

T.Nenartavičius pastebi, kad įmonės net ir ekonominiu sunkmečiu draudžia savo turtą - šiemet per pimuosius dešimt mėnesių turtą apsidraudė 8431 įmonė, pernai per tą patį laikotarpį buvo sudarytos 8055 draudimo sutartys.

„Tiesa, kokį turtą būna įmonės apsidraudusios, pradeda gilintis tik po vagystės. Tuomet įmonės susimąsto, kad, pavyzdžiui, reikėjo apdrausti ne tik kompiuterį, bet ir itin svarbią informaciją jame. Vis aktualesniu tampa „visų rizikų“ draudimas, pagal kurį viena sutartimi be išlygų apdraudžiamas visas turtas“, - teigė draudimo bendrovės atstovas.

Vidutinė išmoka už žaibiškas vagystes sudaro apie 65 proc. vidutinės išmokos už įprastas vagystes. Šiemet kiekvienos žaibiškos vagystės metu ilgapirščių padaryta žala vidutiniškai siekė 4,5 tūkst. litų.

Pastebima, kad vidutinė išmokos suma kasmet auga. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet ji padidėjo 12,5 proc.

Dažniausiai dėl tokio pobūdžio vagysčių draudžiamuosius įvykius „Ergo Lietuva“ užregistruoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rajonuose. Žaibiškų vagysčių taikiniu dažniau tampa įmonės nutolusios nuo centro, nes iki jų saugos tarnyboms sudėtinga skubiai atvažiuoti.


Šiame straipsnyje: žaibiškos vagystės

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių