Dviejų bendrovių vadovai sės į teisiamųjų suolą

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė perdavė Panevėžio miesto apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų finansų sistemai, kurioje nusikalstamų veikų padarymu - apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu kaltinami du bendrovės vadovai - 58 metų J.K. ir 33 metų J.K. Šioje byloje taip pat kaltinamas ir juridinis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Panevėžio mieste registruotos uždarosios akcinės bendrovės direktorius J.K. prieš trejus metus už parduotus automobilius į pažymas sąskaitas darbuotojams nurodydavo įrašyti mažesnes pinigines sumas, negu buvo sumokėję pirkėjai, ir tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tą patį darė ir bendrovės direktorė kasininkė J. K., pati įrašydavusi į apskaitos dokumentus už parduotus automobilius gautas mažesnes sumas, negu buvo sumokėję pirkėjai, arba nurodydavusi tą padaryti kitiems darbuotojams. Neteisingi duomenys buvo įrašomi ir į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, suklastoti dokumentai pateikti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pagal tyrimo metu nustatytus pažeidimus ši bendrovė 2006 metais neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 217 tūkstančių 414 litų mokesčių, tarp jų - 105 tūkstančių 722 litų pridėtinės vertės mokesčio, 88 tūkstančių 178 litų pelno mokesčio ir 23 tūkstančių 514 litų socialinio mokesčio.

Ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė nustatė, kad bendrovės vadovų padarytose nusikalstamose veikose yra požymių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

„Tokia tendencija tarp automobilių prekyba besiverčiančių bendrovių ir asmenų - sudaryti fiktyvius sandorius ir sukčiauti prokurorinės veiklos praktikoje pastebima gana dažnai. Ne vienas verslininkas susigundo pasipelnyti nepaisydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaikančius galimus mokesčių slėpimo atvejus ir būdus jiems atskleisti aptariame apygardos prokuratūros koordinaciniuose pasitarimuose su Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos apskrities vadovais. Teisėsaugos institucijos imasi prevencinių priemonių, todėl verslininkams, parduodantiems automobilius ar juos perkantiems, nereiktų tikėtis, kad pavyks išvengti mokesčių, ir tokie apgaulingo apskaitos tvarkymo atvejai išliks nepastebėti.

Už nuslėptas pajamas, nesumokėtus mokesčius valstybei ir kitus nusikaltimus finansų sistemai baudžiamąja tvarka gali tekti atsakyti net ir po kelerių metų. Todėl pasirašant fiktyvų sandorį pravartu pagalvoti ne tik apie asmeninę atsakomybę, bet ir apie verslo įmonės likimą. Šiuo metu mūsų skyriaus prokurorų akiratyje yra keturios ar penkios panašios finansinių nusikaltimų bylos: vienose palaikome valstybinį kaltinimą nagrinėjant jas teisme, kitose - organizuojame ir kontroliuojame ikiteisminį tyrimą, kurį atlieka FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius.

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai, jį kontroliavo ir organizavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 217 tūkstančių 414 litų civilinį ieškinį.

Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Įstatymai tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba bauda. Už šiame straipsnyje numatytas veikas baudžiamąja tvarka atsako ir juridinis asmuo.