D.Kedžio dukters likimą teismas spręs birželio 17-ąją

Panevėžio apygardos teismas birželio 17 d. spręs su kuo turėtų gyventi Drąsiaus Kedžio dukra – su dabartine savo globėja ar savo biologine motina.

„Posėdžio data jau paskirta“, - portalui sakė mergaitės laikinosios globėjos Neringos Venckienės vyras advokatas Aidas Venckus, byloje dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo atstovaujantis mažametės interesams.

Diena anksčiau Panevėžio miesto apylinkės teisme antrą kartą bus bandoma atversti pedofilijos bylą, kurioje D.Kedžio dukters tvirkinimu yra įtariamas vienintelis asmuo – Andrius Ūsas.

Panevėžio apygardos teisme bus nagrinėjamas N.Venckienės ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos skundai dėl gegužės 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsackio nutarties, kuria mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina Laimute Stankūnaite. Nutartis turėjo būti įvykdyta nedelsiant, tačiau ji sukėlė didelį visuomenės pasipriešinimą Lietuvoje ir užsienyje.

Beveik po savaitę vykusių neramumų, Panevėžio apygardos teismas nutarties vykdymą sustabdė.

Savo atskirajame skunde N.Venckienė nurodo daugybę teisėjo B.Varsackio padarytų pažeidimų ir teigia, kad ši teisėjo nutartis buvo neteisėta ir nepagrįsta.

Viena iš priežasčių, kodėl ši nutartis yra neteisėta, jos teigimu, ta, kad mirus vienam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, teismas neleido jo teisių perimti kitiems asmenims, nors pats savo nutartyje nurodo, kad toks teisių perėmimas yra galimas.

Be to, pasak N.Venckienės, Civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalyje aiškiai parašyta, kad kai teismas išsprendžia bylą iš esmės, yra priimamas sprendimas. Šiuo atveju teismas priėmė nutartį, net neišnagrinėjęs bylos iš esmės.

Toliau skunde rašoma, kad byloje tiek dėl motinos valdžios apribojimo, tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nagrinėjamos dalyvaujant dviem šalims: ieškovui ir atsakovui. Tačiau šiuo atveju, iš teismo posėdžio išvis D.Kedžio atstovą advokatą A.Venckų, vienos pusės neliko.

Mergaitės globėjos teigimu, ši civilinė byla yra glaudžiai susijusiu su Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama pedofilijos byla, kurios įtariamasis A.Ūsas yra L.Stankūnaitės draugas. Net kaltinamajame akte nurodyta, kad A.Ūsas nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d. bute, esančiame adresu M. Gimbutienės g. 8-1, Kaune, kurį nuomavo L.Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną.

N.Venckienės teigimu, vien ši kaltinamojo akto dalis įrodo, kad tvirkinamieji veiksmai negalėjo būti atlikti be motinos žinios, todėl grąžinti mergaitę L.Stankūnaitei negalima.

Nors B.Versackis viešai pareiškė, kad nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su jos biologine motina jis apsisprendė perskaitęs psichologės išvadas, D.Kedžio dukters globėja teigia, kad šios išvados atvirkščiai, palankios jai. Mergaitė psichologei nurodė, kad ji labai myli Neringą ir nori gyventi su ja.

Priimdamas sprendimą mergaitei perduoti L.Stankūnaitei, N.Venckienės nuomone, B.Varsackis viršijo savo kompetenciją. Savo nutartimi jis panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 8 d. ir spalio 12 d. įsakymus dėl laikinosios globos nustatymo, nors šioje byloje nei viena šalis nebuvo pareiškusi reikalavimo nagrinėti N.Venckienės kaip laikinosios globėjos netinkamumą. „Todėl teismas viršijo savo kompetenciją. Ginčai dėl individualių administracinių aktų priskirtini administracinių teismų kompetencijai“, - pabrėžia N.Venckienė.

Be to, mergaitės globėjos teigimu, Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neįeina į skubiai vykdytinus sprendimus.

Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalyje parašyta, kad sprendimai nedelsiant turi būti vykdyti tokiais atvejai: 1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalą, atsiradusią sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę; 2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, - už naudojimąsi jo išradimu; 3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) dėl darbuotojo grąžinimo į darbą; 5) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

„Teisėjo nutartis vykdyti sprendimą skubiai prasilenkia su logika, neatitinka įstatymo reikalavimų. Tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba“, - skunde rašo N.Venckienė.

Savo skundu ji prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.