D.Kedžio dukters istorija atskleidė Vaiko teisių tarnybų bejėgiškumą

Ir ne tik ši istorija, bet ir dėl trimetės našlaitės iš Prienų rajono kilęs skandalas, kai žmonės pasipriešino teismo sprendimui ir neatidavė mergaitės žmonėms, kuriuos teismai pripažino jos globėjais.

„Ar mums reikalingos vaiko teisių institucijos? Ar jos ką nors veikia? Pažiūrėkite į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę, pažiūrėkite į šį žmogų (Birštono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Antaną Grušelionį – red.past.)“, - TV3 laidoje „Kodėl?“ klausė teisės bakalaurą Lietuvoje apsigynusi, tačiau į Londoną emigravusi aktyvi D.Kedžio dukters gynėja Agnė Gredeckaitė.

A.Grušelionio kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje šioje laidoje buvo puikiai atskleista. Jis pats prisipažino, kad jo tarnybos darbuotojai nei karto nesilankė nei našlaitę auginančių senelių ir Jūratės Lukoševičienės šeimose, nei pas vilniečius sutuoktinius, praėjus trims metams po mergaitės tėvų žūties autoavarijoje panorusiais tapti mažylės globėjais.

„Mums neprivalu važiuoti, mes turime pasitikėti Prienų ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyboms“, - prieš televizijos kameros teisinosi A.Grušelionis.

„Iš neteisės negali gimti teisė. Vadinasi kiekvienas gali pasigrobti vaiką ir jo neatiduoti“, - toliau aiškino „vaiko teisių gynėjas“, pabrėžęs, kad mergaitės globėjų klausimas buvo išspręstas praėjus vos mėnesiui po būsimų globėjų noro pareiškimo ją globoti, tačiau taip ir nesugebėjęs paaiškinti, kodėl tiek metų mergaitė nerūpėjo nei jos globėjams, nei tarnyboms, privalančioms rūpintis vaikų gerove ir likimais.

„Tai ne mūsų kompetencija“, - toliau teisinosi valdininkas, nuo kurio sprendimų gali priklausyti ne tik šio, bet ir dar tūkstančio vaikų likimai.

„Teismo sprendimuose nurodyta, kad mergaitė Vilniuje gautų geresnį išsilavinimą. Tai pasityčiojimas iš kaimo bendruomenės. Gal tada imkime ir uždarykime visas mokyklas“, - piktinosi Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Narūnas.

Kadangi į laidos filmavimą neatvyko nei vienas kviestų laidos oponentų, galėjusių stoti į kitą barikadų pusę ir galinčių pareikšti, kad teismo sprendimo nevykdę mažylės iš Prienų rajono artimieji ar žmonės susirinkę ir iki šiol budintys prie Venckų ir Kedžių namų Garliavoje yra neteisūs, laidos dalyviai, galima sakyti, diskutavo tarpusavyje.

Visi jie pritarė, kad tiek skandalingasis Kėdainio rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsackio sprendimas grąžinti D.Kedžio dukrą jos biologinei motinai, tiek teismų nutartis atiduoti mergytę iš Prienų rajono globėjams, kurių ji visai nepažįsta, yra ne tik neteisėti, sveiku protu nesuprantami, bet ir nusikalstami.

„Jei reikės mes sukilsime ir padėsime šiai mergaitei ir kitai, atvažiuosime ir į Prienus, ir į Klaipėdą“, - J.Lukoševičienei ir mergytės artimisiems pažadėjo vienas iš D.Kedžio dukters gynėjų aktyvistų Andrius Lobovas.

Ieškant teisybės, šeimai yra pasiryžęs padėti ir N.Venckienės vyras Aidas Venckus. Jis teigė sutiksiantis tapti šios šeimos advokatu ir pabrėžė, kad žmonės prieš teismų sprendimus eina tik tada, kai mato, kad teismų sprendimai prasilenkia su sveiku protu ir logika.

„Sistema yra antižmogiška ir nukreipta prieš visuomenę“, - teigė žurnalistas Valdas Vasiliauskas, o A.Gredeckaitė pareiškė, kad žiūrint į tokią Lietuvos teisėsaugą jai nesinori būti tokios teisinės sistemos dalimi.

D.Kedžio dukters globėja dar kartą patvirtino, kad net jei ji bus atleista iš darbo Kauno apygardos teisme, ji kovos toliau. Anksčiau galvojusi apie emigraciją, dabar D.Kedžio sesuo yra pasiryžusi eiti į politiką, nes tik taip, anot jos, galima pasiekti, kad iš Lietuvos išvyktų išgamos, iškrypėliai, bet sugrįžtų normalūs jauni, išsilavinę žmonės, kurie Lietuvos valdžios buvo priversti geresnio gyvenimo ieškoti svetimose šalyse.

Šiam N.Venckienės apsisprendimui pritarė ir laidos žiūrovai. Net 2505 jų pritarė D.Kedžio sesers apsisprendimui pasinerti į politinį gyvenimą ir tik 245 balsavo prieš tokį sprendimą.