D.Bilevičiūtė prašo ją išteisinti, prokuratūra nori didesnės baudos

Vilniaus apygardos teismas antradienį apeliacine tvarka išnagrinėjo už finansinius nusikaltimus nuteistos dainininkės Dainos Bilevičiūtės skundą. Moteris prašo ją išteisinti.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu mano, kad D.Bilevičiūtei turėtų būti skirta ne 16 tūkst. 900 litų, o beveik dvigubai didesnė – 32 tūkst. 500 litų bauda.

Nuosprendį D.Bilevičiūtei pernai spalio 27 dieną paskelbė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas.

Nuteistoji ir jos advokatas Vaidotas Sviderskis mano, kad nuosprendis turi būti panaikintas ir ji turi būti išteisinta. Moteris mano, kad jos veiksmai gali būti vertinami tik civiliniame procese, o ne baudžiamajame.

Tuo metu prokuroras Dainius Baraniūnas mano, kad nėra kokio pagrindo tenkinti D.Bilevičiūtės skundą, jis prieštaringas. Pasak kaltintojo, nuteistosios veiksmai turi būti perkvalifikuoti. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad D.Bilevičiūtė ne kėsinosi apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, bet pasikėsino apgaule gauti subsidiją.

Dainininkė taip pat pripažinta kalta dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir kredito iš banko gavimo apgaulės būdu. Prokuratūra mano, kad D.Bilevičiūtė turėtų būti nuteista dėl sukčiavimo.

D.Bilevičiūtė teigia tapusi nesąžiningo verslo partnerio auka.

Moteris skundėsi, kad jos bylą tyrę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai prieš ją  naudojo psichologinį smurtą, spaudimą. Ji skundėsi praradusi milijoninės vertės turtą - namą, butą ir žemės sklypą.

„Manau, kad mano vienintelė ir didžiausia kaltė yra ta, kad mano rangovas buvo nesąžiningas žmogus“, - apie Valdą Bruzgį ir jo vadovaujamą statybų bendrovę „LL Haus“ sakė D.Bilevičiūtė.

Teismas sprendimą dėl apeliacinių skundų skelbs vasario 20 dieną.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi FNTT nustatė, kad 2005 metais D.Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jai pritaikyti kaimo turizmui parengė projektą ''Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti'' ir kreipėsi dėl daugiau nei 1 mln. litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).

2006 metų birželio mėnesį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis.

Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 mln. litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Kad jai būtų išmokėtas kreditas, D.Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 tūkst. 412 litų savo lėšų.

Išaiškinta, kad D.Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai gaus paskolą.

Bylos duomenimis, moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 tūkst. 417 litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo beveik 2 mln. litų.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D.Bilevičiūtė, nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais. Be to, moteris nuslėpė nuo NMA, kad neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos darbus atliekančia bendrove už iki banko kredito išmokėjimo atliktus darbus, 2008 metų rugsėjo mėnesį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio - statybos bendrovės - bendrą dalinę nuosavybę lygiomis dalimis.

Taip pat siekta padidinti išlaidas, neva patirtas įgyvendinant projektą, suklaidinti NMA, pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius. Tokiu būdu ūkininkė esą pasikėsino apgaule įgyti 1 mln. 15 tūkst. 400 litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tačiau paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes FNTT pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė tikrovės neatitinkančių faktų.