D.Bilevičiūtė ES lėšų aferoje jaučiasi auka

Finansiniais nusikaltimais kaltinama Daina Bilevičiūtė save vadina nukentėjusiąja, mat paskolą iš banko paėmė, tačiau ES pinigų taip ir negavo.

Komercinės dainininkės paslaptys

Trečiadienį Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme, tik prasidėjus teismo posėdžiui , D.Bilevičiūtės advokatas pareiškė, jog jis ir jo ginamoji pageidauja, kad posėdžiai būtų ne vieši. „Byla susijusi su D.Bilevičiūtės kaip ūkininkės veikla, ją nagrinėjant gali būti atskleistos komercinės paslaptys ar asmeninio gyvenimo informacija“, - motyvus dėstė advokatas.

Uždaro posėdžio paprašė ir pati D.Bilevičiūtė, pasiteisinusi, kad jei teismo procesą stebės žurnalistai, ji negalės atsipalaiduoti.

Ir nors daugybė panašių ar dar sudėtingesnių bylų, kuriose teisiamieji yra kaltinami ne vieno, o keliolikos milijonų litų iššvaistymu yra nagrinėjamos viešai, šįkart teisėja Jolanta Čepukėnienė nusprendė, kad komercinės D.Bilevičiūtės paslaptys turi būti išsaugotos ir paskelbė, kad byla bus nagrinėjama už uždarų durų.

Kur dingo milijonas?

„Aš pati papasakosiu, nepergyvenkite“, - išeinantiems iš salės žurnalistams žadėjo D.Bilevičiūtė. Tačiau po teismo posėdžio ji nebuvo itin kalbi.

Vienintelis D.Bilevičiūtės noras buvo sužinoti kur dingo jai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų žadėtas milijonas. „Mano parašai yra, bet milijono aš negavau. Kur jis dabar yra? Gal mes visi dabar kartu paieškokime“, - kaltinimais kažkam svaidėsi dainininkė.

Verslininkė save šioje byloje vadina ne kaltinamąja, o nukentėjusiąja, nes paėmė iš banko paskolą, už ją laidavo savo turtu, tačiau pinigų negavo. „Kur dingo tas milijonas norėčiau sužinoti ir kas, už viso šito stovi?“, - toliau klausimais į klausimus atsakinėjo D.Bilevičiūtė.

Jos nuomone žmogus, kuris ją įtraukė į finansinę duobę ir privertė aiškintis prieš teismą yra ne kas kitas o Valdas Bruzgys, įmonės, stačiusios jos kaimo turizmo sodyboje medinius namelius savininkas.

„Prie karalių dvarų visi turėdavo savo nuosavus juokdarius, o aš turiu nuosavą „aferiugą“. Kas jis? Mano subjektyvia nuomone Valdas Bruzgys“, - portalui iškino į skolas įklimpusi verslininkė.

Įklampino kreditas

Visai Lietuvai pasakojusi apie savo planus įkurti kitokią kaimo turizmo sodybą nei visos, D.Bilevičiūtė dabar yra kaltinama sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir kreditinėmis apgaulėmis, siekiant gauti milijoninę ES struktūrinių fondų paramą.

Verslininkės veiklą patikrinę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai nustatė, kad 2005 metais D.Bilevičiūtė savo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, nutarė pritaikyti kaimo turizmo veiklai.

Siekdama gauti paramą iš ES, ji parengė projektą „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ ir kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl 1 mln. 15 tūkst. 400 litų paramos.

2006 m. birželį ši sutartis buvo pasirašyta.

Kadangi ES lėšos išmokamos tik projektą įgyvendinus, sodybos rekonstrukcijai dainininkė pasirašė kreditavimo sutartį su „DnB Nord“ banku, projekto įgyvendinimui prašydama 2 mln. litų.

Tačiau, pasirodė, kad ir kreditai taip lengvai nedalijami. Norėdama gauti pinigus, D.Bilevičiūtė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 tūkst. 412 litų savo lėšų. Tokių pinigų pradedančioji verslininkė neturėjo.

Klastojo dokumentus

Tyrimo metu išaiškinta, kad dainininkė neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia V.Bruzgio statybos bendrove, jog šiai už atliktus darbus bus sumokėta vėliau, kai gaus kreditą iš banko. Tačiau bankui reikėjo įrodymų, jog pati D.Bilevičiūtė investavo į savo projektą.

Kaip įrodymus ji pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, esą statybos bendrovei už atliktus darbus ji sumokėjo 928 tūkst. 417 litų.

Šiais dokumentais bankas patikėjo ir D.Bilevičiūtei pervedė 1 mln. 927 tūkst. 948 litus. Bankui dainininkė skolos negrąžino iki šiol.

Apgaudinėjo NMA

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D.Bilevičiūtė net kelis kartus bandė apgauti NMA ir savo sodybą restauravo nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų - vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais.

Nutylėjo ji ir apie savo sandėrį su statybų bendrove, su kuria D.Bilevičiūtė ne tik atidėjo mokėjimą, bet ir 2008 m. rugsėjį pasirašė jungtinės veiklos sutartį.

Pagal šią sutartį dainininkė įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio - statybos bendrovės bendrą dalinę nuosavybę, lygiomis dalimis.

Kaip vėliau paaiškėjo, taip buvo siekiama padidinti išlaidas, neva patirtas projekto įgyvendinimo metu.

FNTT pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė visas D.Bilevičiūtės suktybes ir tai įvertino kaip bandymą apgaule įgyti 1 mln. 15 tūkst. 400 litų ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

Apgavystėms iškilus į viešumą, paramos sutartis su verslininke buvo nutraukta. Už dokumentų klastojimą ir bandymą neteisėtai pasisavinti ES lėšas D.Bilevičiūtei gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.