Buvęs sovietų tardytojas teisiamas dėl šeimos trėmimo į Sibirą

Vilniaus apygardos teismui penktadienį nepavyko pradėti nagrinėti Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą pokario metais bylos. Kaltinimai šioje byloje yra pareikšti Trakuose gyvenančiam 85 metų Lietuvos piliečiui Levui Leščinui.

Į teismo posėdį neatvyko keturi bylos nukentėjusieji - buvę tremtiniai. Prieš pat posėdį teismui jie pranešė, kad dėl ligų ir garbaus amžiaus ir prastos sveikatos negali dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

„Informuojame teisėją, kad mūsų parodymai yra teisingi, nieko papildyti neturime, neprieštaraujame, kad parodymai būtų paskelbti, prašome nagrinėti bylą be mūsų ir priimti sprendimą byloje“, - rašoma nukentėjusiųjų pareiškime.

Bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė teismo posėdyje paskelbė, kad nukentėjusieji gyvena toli no Vilniaus, o įstatymas leidžia apklausti juos pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Bylos duomenimis, 1937 ir 1940 metais gimę nukentėjusieji dabar gyvena Klaipėdoje ir Šilutės rajone. Teisėja pavedė prokurorui Gintautui Valiukevičiui organizuoti nukentėjusiųjų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne pas teisėją.

„Bylą atidėsim, nes įstatymas neleidžia šiuo metu nagrinėti bylą nukentėjusiems nedalyvaujant“, - paskelbė teisėja L.Gurevičienė. Jos manymu, šioje situacijoje nukentėjusiųjų parodymus tiesiog paskelbti posėdyje negalima. Prie trėmimų bylos teismas grįš kovo 25 ir balandžio 3 dienomis.

L.Leščinas teigė, kad nei jis kaltinamųjų nepažįsta, nei jie jo. Garbaus amžiaus teisiamasis teigė, kad jis susipažino su kaltinamuoju aktu ir jam iškelta byla. Teisme jam atstovauja advokatė Regina Vasiliauskienė.

„Jeigu reikės sėdėti kalėjime, pasėdėsiu, ką darysi“, - žurnalistams po posėdžio sakė kaltinamasis.

Baudžiamojo kodekso 102 straipsnis už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Prokuratūra L.Leščiną kaltina, kad pokario metais jis dirbdamas represinėje sovietų struktūroje Valstybinėje saugumo ministerijoje (MGB) dalyvavo Lietuvos gyventojų trėmime. L.Leščinas tuo metu dirbo Ukmergėje vyr.tardytoju.

Posėdyje teismas kaip specialistę ketina apklausti Lietuvos gyventojų genocidų ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyrius istorikę Dalią Balkytę.

D.Balkytė penktadienį buvo atvykusi į posėdį. Ji BNS sakė, kad buvo apklausta bylos tyrimo metu.

Keturi šios bylos nukentėjusieji (trys vyrai ir moteris), kurie trėmimo metu buvo dar vaikai ir paaugliai, į Sibirą, Tomsko sritį 1951 metų spalį buvo išsiųsti kaip vadinamieji „buožės“, sovietams vykdant kolektyvizaciją ir į Sibirą tremiant pasiturinčių valstiečių šeimas. Nukentėjusiųjų šeima tuo metu gyveno Ukmergės rajone.

Pasak istorikės D.Balkytės, byloje yra dokumentai, kurie liudija, kad kaltinamis L.Leščinas šeimos trėmimo metu pasirašė apklausos lapą, taip pat šeimą pristatė į ešeloną. Šie dokumentai išliko iki šių dienų ir tapo baudžiamosios bylos įrodymu.

L.Leščinas žurnalistams teigė, kad KGB nedirbo, jo nepriėmė, nes jis buvo užsienietis. Vyras sakė gimęs 1928 kovą, Lenkijoje, Suvalkų rajone. Būdamas 14-kos atvyko į Lietuvą.

„Byla - tai išpūstas burbulas. Gaila, kad tuo metu negyvenote ir nematėte“, - žurnalistams sakė L.Leščinas.