Buvęs saugumietis nuteistas už pagalbą tremiant žmones į Sibirą

Kauno apygardos teismas dėl civilinių asmenų trėmimo kaltu pripažino Vilniuje gyvenantį Rusijos pilietį Michailą Tabakajevą.

Ligotam 86 metų buvusiam sovietų saugumo pareigūnui teismas skyrė laisvės apribojimą dvejiem metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose Vilniuje, išskyrus atvejus, susijusius su liga, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios dvejus metus nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Pirmadienį nuosprendį paskelbęs teismas nusprendė, kad civiliniu atsakovu šioje byloje valstybė patraukta nebuvo, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje paliekami nenagrinėti.

Pasak teismo, M.Tabakajevas pripažintas kaltu už nusikaltimą, kuris ir buvo jo padarymo metu egzistavusios valstybės vykdytos politikos sudėtinė dalis. Be tuo metu egzistavusios valstybės bei jos struktūrų veiksmų šis nusikaltimas tuo metu iš viso negalėjo būti padarytas.

„Romos statuto pagrindu, ne tik už karo nusikaltimų, bet ir už genocido bei agresijos nusikaltimų padarymą, numatytas bei nustatytas yra dvejopo atsakomybės principo taikymas, valstybę patraukiant politinėn ir materialinėn atsakomybėn, o teisiniu ar faktiniu ryšiu su valstybe susijusį fizinį asmenį – baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublika visus šiuos tarptautinius aktus yra ratifikavusi, tad žalos atlyginimo klausimų išsprendimas valstybės atstovui nedalyvaujant, negalimas. Civiliniu atsakovu šioje byloje valstybė patraukta nebuvo“, - paskelbė teismas.

Šioje byloje yra aštuoni nukentėjusieji, žalą atlyginti prašė ne visi. Viena nukentėjusioji prašė priteisti jai 1,5 mln. litų neturtinę žalą, kita - simbolinę vieno lito žalą.

Kaltu Rusijos pilietį pripažinęs teismas paskelbė, kad M.Tabakajevas nusikaltimo padarymo metu buvo sveikas bei normalios psichikos žmogus ir elgėsi motyvuotai, kontroliuodamas ir valdydamas savo veiksmus, tad pilnai suvokė savo veiksmų prasmę.

„Jam, kaip to meto represinių valdžios struktūrų darbuotojui (represinių struktūrų darbuotoju jis buvo nuo 1945 metų), buvo gerai žinoma, kad iš aneksuotos Lietuvos teritorijos civiliai gyventojai tremiami, jis gerai suvokė savo daromos veikos pavojingumą visuomenei, tad buvo ir šios nusikalstamos veikos subjektu“, -  rašoma nuosprendyje.

Teismas konstatavo, kad nusikaltimai padaryti daugiau nei prieš 60 metų, kaltinamajam esant ganėtinai jauno amžiaus ir vykdant kitų jam duotus įsakymus bei tuo metu egzistavusiomis išskirtinėmis politinėmis aplinkybėmis, kurios vėliau pasikeitė.

M.Tabakajevas savo dalyvavimą šeimų trėmimuose neigė, todėl teismas rėmėsi prokuratūros pateiktais faktiniais duomenimis.

Bylos duomenimis, M.Tabakajevas, pokaryje būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu, vėliau vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, dalyvavo tremiant aštuonias šeimas. Tarp tremiamų į Sibirą buvo dvejų ir penkerių metų amžiaus vaikai. Jiems pavyko išlikti gyviems.

Teisėsauga nustatė, kad Lietuvos aneksijos metu M.Tabakajevas buvo šeimų trėmimų vykdymui sudarytų operatyvinių grupių nariu, jis apklausdavo tremiamų šeimų galvas ir (ar) perduodavo tremiamas šeimas į ešeloną, civilius gyventojus iš aneksuotos teritorijos į aneksavusios valstybės teritoriją, trėmė suvokdamas savo daromų veiksmų esmę, siekdamas juos ištremti.

Iš šios bylos matyti, kad į Sibirą buvo ištremtos priešiškai sovietų santvarkai nusiteikusios šeimos, globojusios ir slaugiusios Lietuvos partizanus, taip pat pasiturintys ūkininkai.

Bylos duomenimis, 1948 metų gegužės 22 dieną M.Tabakajevas į Vilkaviškio geležinkelio stotį pristatė aštuonis asmenis ir perdavė į ešeloną. Gelgaudiškio valsčiaus Šimkų, Petraičių ir Pajotijų kaimų gyventojai buvo ištremti į Krasnojarsko sritį.

Bylos duomenimis, po metų 1949-ųjų kovo 25-osios M.Tabakajevas į ešeloną perdavė dar 18 Gelgaudiškio valsčiaus gyventojų.

Teisėsaugos pareigūnai taip pat surinko duomenų, kad kaltinamas priėmė informatoriaus „Miškas“ pranešimą, surinko taip duomenis apie J.O. šeimos nelojalumą sovietinei santvarkai. Vėliau šio pranešimo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl J.O. ir jo šeimos narių ištrėmimo į Tiumenės sritį. Tačiau teismas nusprendė, kad M.Tabakajevo kaltė dėl šios šeimos trėmimo neįrodyta.

Be to, M.Tabakajevas 1948 metų gegužės 22 dieną Gelgaudiškio valsčiaus Stanaičių kaime dalyvavo sulaikant tris asmenis ir prievarta ištremiant iš gyvenamos vietos į Krasnojarsko kraštą.

Taip pat, bylos duomenimis, 1952-ųjų rugpjūčio 3-iąją M.Tabakajevas iš Betygalos areštinės nuvežė du asmenis į Viduklės geležinkelio stotį, iš kur jie ešelonu išvežti į Krasnojarsko sritį.

2010 metais specialistai tyrė byloje esančius įvairius archyvinius dokumentus. Specialisto išvados aktu patvirtinta, kad trėmimo dieną įrašą pažymoje-raštelyje apie ištremiamos B. šeimos perdavimą į ešaloną įrašė ir pasirašė pats M.Tabakajevas.

Ekspertai taip pat nustatė, kad dar trijų tremiamų šeimų galvų apklausos lapus ir raštelius - pažymas apie perdavimą specialiai tremčiai, surašė ir pasirašė M.Tabakajevas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateikti duomenys rodo, kad M.Tabakajevas, būdamas MGB Šakių apskrities skyriaus Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, 1948 metų rugpjūčio 15 dieną priėmė ir surašė šaltinio „B“ agentūrinį pranešimą apie J.J. antitarybinę veiklą.

Tais pačiais metais M.Tabakajevas priėmė ir surašė MGB agento „G“ pranešimą apie J.J. antisovietinius pasisakymus, surašė ir patvirtino „pagauto bandito“ J.J. apklausos protokolą, surašė ir patvirtino paties priimto MGB agento „G“ pranešimo apie J.J. antisovietinius pasisakymus kopiją.

Minėtas nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M.Tabakajevui nuo išversto į rusų kalbą nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.