A.Venckus: gal kodeksą išmeskime į šiukšlių dėžę? (dar papildyta)

Aidui ir Neringai Venckams užkirstas kelias apskųsti Vilniaus apygardos prokurorų, tyrusių garsiąją pedofilijos bylą, sprendimus.

Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas panaikino Panevėžio apylinkės teismo nutartį grąžinti bylą ją tyrusiems prokurorams ir nutarė, kad apylinkės teisme ji bus nagrinėjama tokia, kokią ją teismui perdavė Vilniaus prokurorai.

Tuo pačiu Veckams yra užkirstas kelias apskųsti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Ramūno Šileikos nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės, šios sesers Violetos Naruševičienės ir teisėjo Jono Furmanavičiaus atžvilgiu, o vienintelis bylos įtariamasis Andrius Ūsas yra kaltinamas tik mažametės tvirkinimu. Kaltinimai jos prievartavimu jam panaikinti.

„Aš jau nebesuprantu nieko, nematau logikos. Kam tada egzistuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK), kuriame aiškiai parašyta, kad prokuroro nutarimus galima apskųsti aukštesniam prokurorui, o po to ikiteisminio tyrimo teisėjui. Gal tada išmeskime tą kodeksą į šiukšlių dėžę, kam jis reikalingas“, - portalui kalbėjo A.Venckus.

A.Venckus trečiadienį nevyko į Panevėžį išklausyti teismo nutarties, todėl kokiais argumentais vadovavosi Panevėžio apygardos teismas, sakė nežinantis.
Ši teismo nutartis yra neskundžiama.

Venckai negalės apskųsti ne tik prokuroro Ramūno Šileikos nutarimo dėl ikiteisminių tyrimų panaikinimo pedoflijos bylos herojams, bet ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculevičiaus nutarimo atmesti A.Venckaus skundą, kuriame jis prašė papildyti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą jie yra apskundę ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau bylai iškeliavus į Panevėžį, skundo nagrinėjimas tapo nebeįmanomas.

„Teisme mes, aišku, galime reikšti savo prašymus, pavyzdžiui dėl liudytojų apklausos, tam tikrų dokumentų padavimo ir t.t., bet tai ne tas pats“, - kalbėjo D.Kedžio dukters advokatas.

Jo teigimu, susipažinus su 22 pedofilijos bylos tomais, aišku, kad įrodymų, jog įtarimai turėtų būti pareikšti ir L.Stankūnaitės, V.Naruševičienės bei J.Furmanavičiaus atžvilgiu, yra pakankamai.

„Jei vis dėlto, jiems bus pareikšti įtarimai, kaip tai atrodys - viena byla nagrinėjama Panevėžio teisme, o kita tiriama Vilniaus prokuratūroje. Keistas teismo sprendimas, bet mes panašaus ir tikėjomės“, - sakė A.Venckus.

Pedofilijos bylą nagrinėti gavęs Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorai ją paskubėjo išsiųsti į teismą, kol ,kaip numato BPK, dar nebaigtos visos apskundimo procedūros. Teismo nuomone, tokia byla negali būti nagrinėjama teisme, nes ikiteisminis tyrimas joje dar nėra baigtas.

Šią Panevėžio apylinkės teismo nutartį Generalinės prokuratūros nurodymu prokurorai apskundė.

Papildyta: Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro skundą, konstatavo, kad būtinų sąlygų perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti nebuvo ir nėra.

Šioje baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, jame, kaip procesiniame dokumente, išdėstyta prokuroro užimama pozicija, argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas ir yra visi kiti kaltinamajame akte nurodyti privalomi duomenys.

Be to, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, atliko visus privalomus procesinius veiksmus ir tik po to surašė kaltinamąjį aktą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad prokuroro veiksmai, kai jis, nepasibaigus visų jo priimtų nutarimų apskundimo procedūroms, surašęs kaltinamąjį aktą, jį kartu su bylos medžiaga, perdavė apylinkės teismui, netrukdo apylinkės teismui nagrinėti bylą pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą ir nepažeidžia nukentėjusiosios D. K., jos įstatyminės atstovės N.Venckienės bei įgaliotojo atstovo advokato A.Venckaus teisių į rungimosi principą bei teisingą ikiteisminį procesą.

Teisėjų kolegija apylinkės teismo nutarties motyvus šioje dalyje įvertino kaip teisingumo vykdymui nebūdingą baudžiamojo persekiojimo elementą.