Aukščiausiasis Teismas apgynė N.Venckienės kaltinimų sulaukusią teisėją

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apgynė sostinės teisėją, kurią Neringa Venckienė kaltino neteisėtai leidus prokurorams susipažinti su jos pokalbių išklotinėmis.

Teismas trečiadienį paskelbė, kad Teisėjų garbės teismas pagrįstai nutraukė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės drausmės bylą, nesant drausminės atsakomybės pagrindo.

Tokia nutartimi LAT atmetė Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės skundą dėl birželio 28 dieną Teisėjų garbės teismo priimto sprendimo nutraukti bylą. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

J.Vėgelienei drausmės byla buvo iškelta dėl to, kad ji leido susipažinti prokurorams su N.Venckienės telefono išklotinėmis. Bylą iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

Pasak LAT pranešimo, bylą nagrinėjusi LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad teisėjo imunitetas nėra absoliutus, o siejamas su nepriklausomumo užtikrinimu einant pareigas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Teismų įstatyme įtvirtinto draudžiamų teisėjo atžvilgiu atlikti veiksmų sąraše prokuroro teisė susipažinti su informacija nėra nurodyta.

"Tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus proporcingumo principo požiūriu pateisinamas intensyvesnis prievartos priemonių taikymas. Nagrinėtoje situacijoje sprendimas, leisti susipažinti su telekomunikaciniais įvykiais ir N.Venckienei priklausančio mobilaus telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, buvo priimtas tiriant dviejų žmonių nužudymo aplinkybes", - rašoma tęismo pranešime.

LAT atmetė ir N.Venckienės skundo argumentus dėl šališko bylos nagrinėjimo.

"Nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kuris nors iš Garbės teismo narių turėjo pareigą nusišalinti", - konstatavo teismas.

J.Vėgelienė po posėdžio žurnalistams sakė, jog tikėjosi tokio sprendimo, o leisdama prokurorui susipažinti su N.Venckienės skambučių išklotinėmis, vadovavosi įstatymu ir sąžine.

"Manau, kad šioje byloje pagrindinis tikslas buvo atskleisti labai sunkų nusikaltimą padariusius asmenis", - teigė teisėja.

Teisėjų etikos sargai yra konstatavę, kad J.Vėgelienei drausmės byla yra keltina, nes ji nepatikrino, ar Generalinės prokuratūros prokuroro Redo Savicko prašyme yra asmenų, kuriems taikomas teisinis imunitetas. Šis prokuroro prašymas buvo pateiktas pernai spalio 8-ąją, praėjus trims dienoms nuo dvigubos žmogžudystės, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.

Tarp 13-os asmenų, su kurių išklotinėmis leista susipažinti, buvo ir Drąsiaus Kedžio sesers, Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės pavardė. Ji ir pateikė skundą etikos sargams. Beje, spalio 9-ąją, sužinojus, kad N.Venckienė yra teisėja, visa informacija sunaikinta.

J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė nušauti praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune, tuomet dingo ir D.Kedys. Šiemet balandžio 17 dieną netoli Kauno rasti D.Kedžio palaikai.


Šiame straipsnyje: Neringa VenckienėKedys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių