„Abipus sienos“: D.Kedys gelbėjo H.Daktarą (papildyta)

Nors prokurorai jau seniai paneigė bet kokius Drąsiaus Kedžio ryšius su Henriku Daktaru, LNK laida „Abipus sienos“ tebetvirtina, jog šie du žmonės susiję.

Anot laidos kūrėjų, rugsėjo pradžioje Bulgarijoje sulaikius H.Daktarą, D.Kedys tik dar labiau įsijautė į prieš pedofiliją kovojančio didvyrio vaidmenį. Jų teigimu, pernai spalio 5 d. įvykdytai dvigubai žmogžudystei tokia data pasirinkta neatsitiktinai. Taip norėta nukreipti dėmesį nuo į Lietuvą pargabenamo H.Daktaro, kuris tuo metu, kilus pedofilijos skandalui, tapo niekam neįdomus.

„To galėjo siekti pats H.Daktaras“, - tvirtina laidos žurnalistai, tačiau kodėl Henytei tai gali būti naudinga, taip ir nepaaiškina.

„Abipus sienos“ teigimu, H.Daktaro ir D.Kedžio ryšius įrodo ir tai, kad į jų laidą kreipėsi vienas iš „daktarų“ grupuotės narių Rolandas Michalskis, pravarde Micha. Bet, ką šis žmogus pasakė laidos kūrėjams, paviešinta taip pat nebuvo.

Pasak žurnalisto kalbinto advokato Egidijaus Bičkausko, H.Daktaro versija dvigubos žmogžudystės byloje turėtų būti tiriama, nes ši Kauno nusikalstama grupuotė turėjo pagrindą susidoroti su Kauno apygardos teismo teisėju Jonu Furmanavičiumi už Enriko Daktaro nuteisimą.

Laidos kūrėjų teigimu, E.Bičkauskas yra vienas žmonių, kurie savo kailiu patyrė, ką reiškia būti taikiniu. Tiesa, jį nužudyti kėsinosi ne „daktarai“, o „Vilniaus brigados“ bosu vadintas Borisas Dekanidzė.

Esą už E.Bičkausko galvą dar Nepriklausomybės pradžioje buvo pažadėta 80 tūkst. JAV dolerių.

Tai jam atskleidė ne kas kitas, o kartu su B.Dekanidze nuteistas Igoris Achremovas. Jau po nuosprendžio jis E.Bičkauskui atsiuntė laišką, kuriame teigė, jog B.Dekanidzė norėjo susidoroti su juo, tačiau po to kažkodėl persigalvojo ir auka pasirinko „Respublikos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją Vitą Lingį. 

Ties šiais „argumentais“ laidos kūrėjų fantazija išsenka. Ne ką daugiau jos pasireiškia ir analizuojant Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės apsaugos istoriją.

Pasak pačios R.Šalaševičiūtės, ji iki šiol nesupranta, kodėl užsitraukė tokį, anot jos nepamatuotą ir neargumentuotą, Kedžių šeimos pyktį. „Gal todėl, kad poniai Laimutei Kedienei rugsėjo 5 d. atsisakiau padėti platinti įrašus, kuriose mergaitė pasakoja, kaip ji buvo seksualiai išnaudojama. Aš jai pasakiau, kad šitaip nedera elgtis“, - svarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Anot R.Šalaševičiūtės, dar rugsėjį ji ramiai gyveno, dirbo mėgiamą darbą ir net neįtarė, kad jos gyvybei gali grėsti pavojus. Po dvigubos žmogžudystės Kaune, gyvenimas apsivertė aukštyn kojom.

„Apie pusę septynių ryto, su šeima geriant kavą, man buvo paskambinta ir pasakyta, kad saugočiausi važiuodama, taip pat buvo pasakyta, kad po to man bus skirta apsauga“, - laidos kūrėjams pasakojo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Tiesa, kada ji šio skambučio sulaukė, spalio 5-osios rytą, dar prieš tai, kai buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, ar vėliau, laidos kūrėjams nebuvo įdomu.

Pasak R.Šalaševičiūtės ji buvo saugoma dvi savaites - pareigūnai ją saugodavo darbo vietoje bei lydėdavo į jį ir iš jo namo.

„Dvi savaitės buvo išbrauktos iš gyvenimo - į teatrą nueiti negali, pas draugus nueiti negali, net ir draugų pasikviesti negali, nes jei tu saugomas, vadinasi su tavimi kažkas ne taip“, - prisiminė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

„Abipus sienos“ kūrėjų teigimu, R.Šalaševičiūtė turėjo būti penktoji, po J.Furmanavičiaus, N.Naruševičienės, A.Ūso ir L.Stankūnaitės, D.Kedžio auka. Esą tai įrodo D.Kedžio telefoniniai pokalbiai, kurių buvo klausomasi nuo pernai rugsėjo 18 d.

Deja, kodėl po dviejų savaičių Vaiko teisių apsaugos kontrolierei apsauga buvo panaikinta, nors jai grasinęs D.Kedys nerastas iki šiol, nepaaiškinama.

Portalui ne kartą tvirtinusi, jog dabartinei D.Kedžio dukters globėjai Neringai Venckienei, ji jokių pretenzijų neturi, šįkart R.Šalaševičiūtės nuomonė buvo visiškai priešinga.

"Mergaitės ateitis su mama“, - tvirtina Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir priduria, jog laikinoji globėja turi pilnai atstoti mamą, tačiau laikinosios globos tikslas, gražinti vaiką į šeimą.

R.Šalaševičiūtė neslėpė, jog nuo pat pirmos pedofilijos skandalo dienos ji norėjo, jog D.Kedžio dukrai būtų skirti nepriklausomi globėjai. „Mūsų siūlymas buvo atiduoti į globos instituciją“, - pareiškė ji.

Kad mergaitė augtų vaikų namuose, pasirodo, nieko prieš neturi ir tikroji jos motina. Esą, jai buvo svarbiausia, kad dukra būtų atskirta nuo D.Kedžio.

Laidoje ne pirmą kartą pakartojusi, jog be galo myli, be galo ilgisi dukters, kad ji visada bus jos širdyje, jos niekada nepaliko ir nepaliks, L.Stankūnaitė, atrodo, visai pamiršo faktus, jog jos pačios iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis, kuria mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o kilus skandalui, ji pati, kaip ugnies vengė pasimatymų su dukra.

Tai įrodo ir tos pačios R.Šalaševičiūtės turimi raštai.

Kritikos laidoje neišvengė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Birutė Daugėlienė.

Anksčiau viešai teigusi, kad pas ką turėtų gyventi D.Kedžio dukra, turėtų būti sprendžiama tik išnagrinėjus pedofilijos bylą, moteris sulaukė tiek L.Stankūnaitės, tiek R.Šalaševičiūtės priekaištų.

„Visiškai pasitikiu Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriumi, bet Kauno miesto skyrius man tokio pasitikėjimo nekelia. Mes čia įžvelgiame politikavimą“, - pareiškė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Laidos kūrėjai, kaip patvirtintą faktą pateikė gandus, kad į šią istoriją yra įsivėlęs net Vytautas Landsbergis. Esą jo skambutis paveikė prokurorus, kurie pakeitė savo nuomonę ir mergaitės globėja paskyrė N.Venckienę.

„Mums neskambino nei V.Landsbergis, nei ponas Dievas. Man ką, jums širdį išimt parodyt“, - kantrybė trūko B.Daugėlienei.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėjos teigimu, gal dukra jau seniai būtų augusi su L.Stankūnaite, jei ši pati būtų parodžiusi tam norą. Bet dabar, kol pedofilijos byla dar neišnagrinėta, moteriai kyla abejonių, ar A.Ūsas galėjo mergaitę tvirkinti be motinos žinios.

Nuolatinės laidos pašnekovė A.Ūso uošvė Bena šįkart nepasireiškė, tačiau atsirado naujas herojus, anot „Abipus sienos“ kūrėjų, pats juos susiradęs buvęs išminuotojas Rimgaudas Kazėnas.

Kuo jis susijęs su šia byla, paaiškinta nebuvo, tačiau vyro nuomonė buvo kategoriška: mergaitė yra lyg detonatorius minų lauke ir jis baiminasi dėl jos gyvybės.

„Kodėl motinai net neleidžiama dukrai į ausį šnibždėti, juk jai nepareikšti jokie kaltinimai. Ir viena, ir kita pusė aiškina, kad mergaitė yra suirzusi, kiek galima tą vaiką draskyti, jam neutralioje aplinkoje būtų geriau. Kodėl jie negali atiduoti, kodėl taip nagais ir ragais įsikabinę, argi nėra globos namų“, - piktinasi buvęs išminuotojas.

Beje, kad D.Kedys yra narkomanas, uostantis baltus miltelius, laidos kūrėjams net nekyla abejonių. Jie tai įvardija, kaip 100 proc. patvirtintą faktą.

Tuo neabejoja ir R.Šalaševičiūtės dukra Rita, prieš televizijos kameras braukusi ašaras pasakodama, kaip jos mama verkė, kaip jai pašlijo sveikata. „Žiūrint tuos įrašus (D.Kedžio filmuotus dukters pasakojimus - red. past), man jis atrodė nestabilios psichikos. Man jis pasirodė narkomanas“, - teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės dukra.

„Labiausiai dabar nerimauju dėl L.Stankūnaitės ir mergaitės“, - pareiškė R.Šalaševičiūtė. Jos nuomone, kažkada mergaitė pasakys visą tiesą ir tas žmogus, kuriam tai bus pasakyta, greičiausiai bus jos mama.

Kad tikrai taip ir bus, patvirtina ir L.Stankūnaitė. Pasak jos per paskutinius 3-4 susitikimus mergaitė vis labiau atsiveria, įgauna vis didesnį pasitikėjimą, daugiau kalbasi, daugiau apkabina, pabučiuoja.

Tai, kad ta pati mergaitė grįžusi į savo globėjos namus, N.Venckienei skundžiasi perdėtu motinos „rūpesčiu“ - nuautais batais, numautomis kelnėmis, patikrintomis kojinėmis ar nufotografuota karpa, ji nepaminėjo.