Žvaigždžių liga serga ir Kaunas

Jeigu tavęs nėra televizijos ekrane, tavęs išvis nėra. Iki šiol su šia karčia tiesa turėjo susitaikyti visi, kieno pajamos ir vieta po Lietuvos saule priklauso nuo vardo žinomumo: mažos ir vidutinės meno žvaigždės. Jau kuris laikas šią taisyklę sau bando prisijaukinti ir miestai. Kuris miestas ilgiausiai ir įspūdingiausiai švęs Kalėdas, kuriame Kalėdų eglė gražiausia, kurio žmonės balsingiausi... Šį pigu jauką tvirtai įsikandome ir mes, kauniečiai.

Dar ne taip seniai stebinę svečius socialine reklama, kuri bandė įtikinti mus, gyvenančius Kaune, kad čia tikrai įmanoma gyventi, šiandien vėl lipame ant grėblio ir bandome kitiems parodyti (ar pirmiausia įsiteigti sau), kad esame šauniausio Lietuvos miesto šauniausi gyventojai. Su šiuo keistu kompleksu, matyt, dar kurį laiką teks pasigrumti.

Kol turistai iš Suomijos ar iš Vilniaus sugrįžtantys išgarsėję kauniečiai mūsų neatves į protą ir nepabaksnos žemėlapyje: Kaunas va čia, tokioje puikioje vietoje, kad negali būti užmirštas. Na, paprastiems miestiečiams tai dar atleistina. Tačiau kiek merų pasikeis, kol kuriam iš jų taps aišku, kad miesto vardo reklama reikia rūpintis ne Lietuvoje, o užsienyje – ten, kur siekia iš Kauno nutiesti oro tiltai?

Šią savaitę vėl išgirdome: Kauno valdžia šventai tebetiki, kad miestui būtina reklamuotis šalyje, varžytis su kitais miestais ir nugalėti. Jei ne ekonominiais, socialinės gerovės rodikliais, tai bent komercinės televizijos šou. Meras su savo komanda nėra visai neteisus taip manydami: kuo daugiau kauniečių savaitgalio vakarą bursis prie televizijos ekranų ir balsuos už savo miesto atstovus, tuo mažiau laiko jie turės skaičiuoti Laisvės alėjoje nunykusias vitrinas; kuo pakilesnė miestiečių nuotaika, kuo patriotiškiau jie bus nusiteikę, tuo labiau idealizuojamo miesto įvaizdį sies su valdžioje esančiais politikais ir per čia pat vyksiančius savivaldos rinkimus balsuos už juos. Tik štai klausimas, kiek toks ir taip sureikšmintas projektas yra naudingas televizijai, kiek – miestui ir jo vadovams?

Mažytis skandalėlis, susijęs su Merūnu, simboliškai atsako į šį klausimą: norėdami pasiekti kelionės tikslą, turėtume vadovautis ne žvaigždėmis, bet žemėlapiais. Reitingų besivaikančios televizijos žaidimo dalyviai galėtų būti pamaloninti jau vien galimybe  paspausti merui ranką. Sureikšmindami savą paramą tokiam projektui miesto vadovai  rizikuoja likti nepatogioje padėtyje – panašioje, kokioje jau atsidūrė dėl nesusipratimo su Merūnu.

Jei mums taip svarbios tos chorų kovos, ką darysime tuo atveju, jei pernykštės Šampaninio choro pergalės nepavyks pakartoti? Pulsime į depresiją, kad  esame bebalsių miestas, ar kaltinsime kitus didmiesčius sąmokslu? O ir apskritai kaip elgtis merui, kurį su ilga nosimi palikusi scenos žvaigždė ne šiaip persigalvojo, bet nuėjo vadovauti analogiškam projektui į kitą televiziją – ten, kur bus ne tik dainuojama, bet ir šokama ar deklamuojama?

Ir ką darys meras, jei pastarąjį projektą laimės kaunietis ir meras bus pakviestas paspausti jam dešinę? Ignoruos "svetimą" komercinį projektą?

Žaidimai su žvaigždėmis ir bandymai jomis tapti yra labai pavojingi. Ir vargu ar verti rimtų politikų dėmesio. Tegu juos veda, juose dalyvauja ar viešai reiškia paramą tie, kurie daugiau menkai ką tesugeba arba neturi rimtesnių darbų. Kauno miesto vadovams pastarųjų, regis, netrūksta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių