Žurnalistų etikos inspektorė: kodėl tyli sargas?

Šių metų lapkričio 11 d. dienraščio 1Kaunodiena redakcijos skiltyje buvo paskelbtas komentaras, pavadintas „Sargai užrištomis akimis“.

Jame žurnalistė Liepa Želnienė trumpai apžvelgė žiniasklaidos priežiūros institucijų reakciją į televizijos TV3 š. m. lapkričio 3 d. parodytą laidą „Akistata“, kuri buvo transliuota nepaisant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti skelbti privataus pobūdžio informaciją.

Kaip žinoma, laida, nors ir pakoreguota, vis tiek buvo parodyta, teismo nutartis apskųsta.

Šiame trumpame komentare pozityvu tai, kad „Kauno diena“ pareiškė kritišką savo nuomonę apie laidos „Akistata“ rengėjų ir šią laidą transliuojančios UAB „Tele-3“ elgesį ir savo vertinimu tokiam elgesiui nepritarė. Dėmesio verta ir kita nuomonės autorės įžvalga: vos kompetentinga institucija (šiuo atveju – teismas) pareiškia draudimą viešai skleisti informaciją, iškart skelbiamas pavojaus signalas dėl besiartinančio paties pikčiausio žiniasklaidos priešo – cenzūros.

Tačiau kritiškas redakcijos žvilgsnis daugiau pakrypo ne į tai, kodėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti vadinama cenzūra, o į žiniasklaidos priežiūros institucijų, tarp jų ir žurnalistų etikos inspektoriaus, veiklą, kuris, kaip tiki nuomonės autorė, ir turėjo būti tikruoju cenzoriumi.

Žvilgsnis buvo staigus. Gal todėl nesavikritiškas. Ir šioje vietoje nuomonės autorė primiršo, kad teismas yra didžiausia, o tais atvejais, kai prašoma uždrausti skleisti informaciją dar iki jos paskelbimo, ir vienintelė kompetentinga žiniasklaidos kontrolės institucija, kuri gali ne tik teisėtai apriboti informacijos skleidimą, bet ir pagal įstatymą imtis kitokių veiksmų, kurių negali atlikti kitos žiniasklaidos priežiūros institucijos.

Jei nuomonės autorė tikėjosi, kad žurnalistų etikos inspektorius dėl galimo privatumo pažeidimo ims ginti asmenį nesant jo kreipimosi, viešai reikšti nuomonę po to, kai tuo klausimu nutartį priima teismas, teisingumo dėlei reikėtų priminti, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistų etikos inspektorius yra pareigūnas, kuris žiniasklaidoje pažeistas asmens neturtines teises (garbę ir orumą, privatumą, teisę į atvaizdą) gina neteismine tvarka ir tik tuo atveju, kai to prašo pats asmuo.

Tokio prašymo žurnalistų etikos inspektorė iš asmenų negavo. Jei negavo, vadinasi, negalėjo objektyviai ištirti. Jei negalėjo ištirti, negalėjo skelbti ir vertinimo. Kaip matyti iš įvykių sekos, prašymą asmenys pateikė tiesiai teismui, siekdami teismo sprendimu užkirsti kelią galimam pažeidimui.

Kad informacija būtų tikslesnė, reikėtų pridurti, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymą inspektorius netgi turėtų sustabdyti jam pateikto asmens skundo nagrinėjimą, jeigu asmuo tuo pačiu klausimu kreiptųsi ir į teismą. Ten pat, Visuomenės informavimo įstatyme, nuomonės autorė, jei tik paieškotų, rastų ir tai, kad inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais. Panašūs principai galioja ir visuomenės informavimui.

Rašydama apie Lietuvos radijo ir televizijos komisijos „pagrūmojimą piršteliu“ už „Akistatoje“ paskelbtą informaciją, kuria buvo pažeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, nuomonės autorė nepastebėjo, kad šiuos pažeidimus konstatavo ir į komisiją dėl poveikio priemonių taikymo ne kartą kreipėsi žurnalistų etikos inspektorius. Kreipėsi dėl to, kad administracinę nuobaudą transliuotojui už šio įstatymo pažeidimus gali taikyti tik komisija.

Kodėl už įstatymo nuostatą, pagal kurią radijo ir televizijos programų stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija, nuomonės autorei buvo svarbiau pabrėžti, kad žurnalistų etikos inspektorė „nevyniojo į vatą“ atsakiusi, kad nežiūrėjo laidos „Akistata“?

Nuomonės autorei nerūpėjo, todėl neužkliuvo ir kiti „šalutiniai“ faktai. Kad ir toks, jog dėl laidoje „Akistata“ paskelbtos informacijos vien spalio mėnesį žurnalistų etikos inspektorė priėmė du savo esme savarankiškus sprendimus, kuriais dėl nustatytų Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų buvo įspėtas ne tik transliuotojas (UAB „Tele-3“), bet ir laidos „Akistata“ rengėjas („TV PRO media“).

Neesminiai informacijos netikslumai žurnalistikoje gali būti pateisinami. Ypač tuomet, kai jie padaromi siekiant kuo operatyviau pranešti aktualią visuomenei informaciją. Pateisinami ir tada, kai neiškraipomi pagrindiniai faktai arba nenutylimos ne ką mažiau svarbios aplinkybės.

Net ir subjektyviai nuomonei Visuomenės informavimo įstatymas iškelia tam tikrus reikalavimus: ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Kodėl žiniasklaidos priežiūros sistemą skrodžiantis L. Želnienės žvilgsnis nepastebėjo šių „neesminių“ dalykų? Gal todėl, kad kartais tylus darbas pasako daugiau už iškalbingą žodį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui
    Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui

    „Dešimtys tūkstančių demonstrantų, kurie birželio 12-ąją išėjo į gatves net 150-yje Rusijos miestų, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, sudarė didžiausią bet kada Putino eroje ligi šiol matytų protestų grandinę&l...

    2
  • Artėja nauja Europos integracijos banga?
    Artėja nauja Europos integracijos banga?

    Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. ...

    4
  • Jų pavardes mes žinome
    Jų pavardes mes žinome

    Ritantis žemyn žaliavalstiečių reitingams ir susilyginus su (o, siaube!) konservatorių, akys atsiveria net ištikimiausiems jų rinkėjams. Ar jos atsiveria patiems valdantiesiems – didelis klausimas. ...

    5
  • Tam davė, o...
    Tam davė, o...

    Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai,...

    2
  • Baltų dėmių bumas
    Baltų dėmių bumas

    Žurnalistų etikos inspektorė (asmens duomenų neviešiname, kad nepažeistume jos privatumo) žiniasklaidos gildijai išplatino naujas rekomendacijas. ...

    4
  • Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų
    Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų

    Garsus profesorius Alvydas Nikžentaitis skaitomiausiame portale delfi.lt aprašė sveiku protu nesuvokiamą situaciją. Į Lietuvą norima pasikviesti dirbti vieną aukščiausios klasės intelektualą. Ir štai prasideda tragikomedija. Migr...

    2
  • Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija
    Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija

    Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato&...

    6
  • Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?
    Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

    Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet...

  • Savivaldybės išsuka saugiklius
    Savivaldybės išsuka saugiklius

    Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi "Lietuvos geležinkeliai", valstybės įmonėms uždr...

    1
  • Rinkimų reforma
    Rinkimų reforma

    Yra teigiančiųjų, esą jei Seimo nariai būtų renkami tik tiesiogiai, o ne patektų į parlamentą dar ir per partijų sąrašus, susilpnėtų šalies partinė sistema. Šis teiginys neturi jokio pagrindo. ...

    3
Daugiau straipsnių