Z.Balčytis: demokratiškos eurokomisarų „kartuvės“ Europos Parlamente

Karštos diskusijos ir aštrūs politinių jėgų žodiniai susirėmimai žymėjo pirmąją 2010-ųjų metų darbo savaitę Europos Parlamente.

Nors kritikos strėlės smigo ir Lietuvos Vyriausybės deleguotą kandidatą Algirdą Šemetą, klausymų procedūrą reikia vertinti teigiamai.

Ji parodė, kad Europos Parlamentas entuziastingai imasi parlamentinės kontrolės ir taip užtikrintai sklaido abejones dėl galimo demokratijos trūkumo Europos Sąjungos politinėje sistemoje.

Bulgarė R.Želeva kandidatė į Tarptautinio bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir reagavimo į krizes komisarės postą sukėlė daugiausiai abejonių dėl savo galimai vis dar egzistuojančių verslo interesų. Europarlamentarų neįtikino ir politikės gynyba aktyviai teigiant, kad jos dokumentai yra tvarkingi pagal Bulgarijos teisę. Kadangi Bulgarija laikoma viena labiausiai korupcija ir organizuotu nusikalstamumu apraizgytų šalių, kritiką kandidatei Bulgarijos valdžia turėtų išsgirsti ir kaip kritiką sau pačiai dėl nesugebėjimo spręsti minėtų problemų.

Kolega Socialistų ir demokratų grupės vadovas Martinas Šulcas kandidatės R. Želevos atžvilgiu buvo negailestingas: „nekompetetinga ir netinkanti eiti šias pareigas“, reziumavo Parlamentaras.

Baronienė iš Jungtinės Karalystė K.Ašton - naujoji užsienio ryšių vadovė - kritikuojama dėl patirties stokos diplomatijoje. Paklausta apie savo politikos priorietus Ledi Ašton vardijo tarptautinius susitikimus, kuriuose sprendimai galimai bus priimami. Jos prisistatyme buvo galima pasigesti platesnio požiūrio į ES kaip regiono užsienio politiką ilguoju laikotarpiu. Kur link ir kokiu tikslu mes judėsime?

Vis tik pagirtinas kandidatės principingumas žmogaus teisių ir demokratijos vertybių atžvilgiu ir sveikas pragmatiškumas, akcentuojant, kad ES užsienio politikos naudą turi tiesiogiai jausti ES piliečiai.

Tarp blogiausiai vertinamų kandidatų užimti įtakingus Europos komisarų postus pateko ir Lietuvos atstovas, buvęs dabartinės Vyriausybės finansų ministras Algirdas Šemeta. Politikui pristigo žodžių paklaustam apie konkrečias priemones kovojant su sukčiavimu. Šemeta nedetalizavo kaip ketina tobulinti ES pagalbos lėšų vadybą ir spręsti mokesčių sistemos spragas. Nors su Lietuvos kandidatu priklausome skirtingoms politinėms stovykloms, aš linkęs apginti Šemetos kandidatūrą.

Pirmiausia jo atsakymai raštu į paklausimus yra paruošti be didelių priekaištų. Juose matyti, kad kandidatas suspėjo per trumpą laiką apčiuopti svarbiausias problemas ir jų pagrindu planuoti savo darbotvarkę ES komisaro poste. Antra, manau, kad šioje situacijoje turi veikti ir nacionalinis solidarumas. Esu šalininkas komandinio darbo, o ne konflikatvimo tarpusavyje. Realybė yra tokia, kad Lietuvos ir kitų naujųjų šalių narių įtaka ES politikai yra daug silpnesnė nei senbuvių. Bandant atsverti šį skirtumą ir siekiant apginti savo balsą, turime dirbti vieningai, susitelkę ties svarbiausiais savo politikos Europos Sąjungoje uždaviniais. 

Reikia pasidžiaugti kaimyninių Latvijos ir Lenkijos sėkme deleguojant kandidatus į Europos Komisiją. Nors kandidatą į biudžeto komisarus J. Levandovskį parlamentarai kritikavo už ambicingumo stoką, tačiau teigiamai vertinami politiko nuoseklumas, kompetencija, tvirtas ir argumentuotas priešinimasis radikalioms mokesčių srities reformoms.

Latvis Andris Piebalgs jau, galima sakyti, patyręs ES politikos „vilkas“ energetikos srityje, tikimasi, padidins ES veiksmų rezultatyvumą ir padedant besivystančioms šalims. Geriausiai Europos Parlamento nariai įvertino kandidatus ispaną J. Alumniją (konkurencija) ir prancūzą M. Barnjerą (vidaus rinka). Alumnijai skiriamos pagyros už aiškumą įvardijant tikslus, vartotojų interesus ir švaresnę aplinką pristatant kaip pagrindinius konkurencijos politikos vertinimo kriterijus. Prancūzijos kandidatas pasirodė įtikinamai, demonstruodamas finansinio reguliavimo išmanymą ir pasirengimą vykdyti sudėtingas finansų rinkų reformas.

Naujųjų komisarų darbo kokybę geriausia vertinti pagal veiklos rezultatus, tačiau klausymuose parodytą kandidatų pasirengimą dirbti galima vertinti teigiamai. Panašu, kad naujoji Komisijos sudėtis išlaikys pagrindinių ES politikos principų testinumą ir pasinaudos jau patyrusių šiame darbe pareigūnų kompetencija.

Tačiau tradicijų tąsa netrukdo institucijai atsinaujinti, pasinaudoti kitokia nei ES institucijose įgyta patirtimi, prie komandos pisijungiant naujųjų ES šalių politikams. Vis tik, prognozuojant vadinamosios naujosios Europos įtaką Komisijoje, reikia išlikti realistiškai kukliais, nes profesionalumo vertinimuose lyderiauja ES senbuviai. Kalbant apie bendrą Europos Parlamento nusiteikimą darbui su Komisija, matyti, kad vienintelė tiesiogiai ES piliečių renkama institucija ketina išnaudoti visas jai suteiktas galias atidžiai stebėti ir aktyviai įtakoti komisarų veiklą, todėl naujoje EK kadencijoje tikėtina daugiau dialogo ir atskaitomybės.


Šiame straipsnyje: Balčytis

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    13
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių