„Žalgiris“: kieno eilė dabar?

Užteko nuvykti su "Žalgiriu" į Eurolygos rungtynes Ispanijoje ir supratau, kaip įmanoma pralaimėti Vilniaus "Perlui". 14 valandų kelionė į vieną pusę su 5 valandų stotele tarpiniame oro uoste, dar 14 valandų tokio pat malonumo atgal, ir sąmonę nušviečia mintis - krepšininkai, nors yra daug uždirbantys profesionalai, yra tik žmonės.

Ne robotai. Juolab kai po tokių pasiskraidymų po dienos vėl laukia dvejos nieko labai nelemiančios rungtynės. Arba penki mačai per septynias dienas. O kai dar žaidėjus ir trenerius rungtynių išvakarėse pasiekia sveiku protu nesuvokiami įvykiai - trenerio, sporto direktoriaus atleidimai komandai įvykdžius pirmąjį tikslą - patekus į Eurolygos šešioliktuką, po to laimėjus VTB lygoje trečiąją vietą ir uždirbus klubui pinigų, jų sąmonėje prasideda visiška sumaištis.

Ir nori nenori pradedi prisiminti ir kitus pono Vladimiro Romanovo vadovavimo sportui ypatumus. Aišku viena - jis įnešė didžiulės sumaišties į komandą, į visų likusiųjų joje ir klube sąmonę. Galima tai pavadinti ir destrukcija.

Sportininkai mėgsta sakyti: stabilumas - meistriškumo įrodymas. "Žalgirio" savininkas, regis, nutarė atvirkščiai - laikyti visus ant trumpo pavadėlio. Bankininkas, jau pagarsėjęs savo vadovavimo principais futbole, po kurių daugkartinis šalies čempionas FBK "Kaunas" atsidūrė trečioje (!) pagal pajėgumą Lietuvos lygoje, nutarė savo įžvalgas pritaikyti ir krepšinyje, apie kurį, švelniai tariant, mažai nutuokia.

Daugelį įvairių kartų žalgiriečių V.Romanovas įžeidė savo pareiškimu TV laidoje, kad "Žalgiris" - mėgėjų klubas. Nors jis gavo vieną moderniausių Europoje treniruočių bazių "Kaustoje" ir dešimtmečiais Lietuvą garsinusį garbingą "Žalgirio" vardą.

Kiek komandoje dirbs Darius Maskoliūnas? Gvidas Markevičius? Paulius Motiejūnas? Kas bus, kai žvaigždės danguje parodys, kad reikia dar kokių nors drastiškų sprendimų? O jeigu pono Romanovo sutuoktinei nebepatiks kuris nors treneris ar žaidėjas? Jis ar jie bus taip ir keičiami be jokios rimtos priežasties? Kaip dirbti, kai nežinai, kas tavęs laukia po valandos? Jeigu V.Romanovas taip juokavo, tai galima teigti, kad rimtų argumentų neturėjo.

V.Romanovui pasirodė, kad jaunimas per mažai žaidžia, nors šiemet kaip niekada daug jiems suteikiama žaidimo laiko. Jam reikėtų išmokti dar vieną sporto frazę - su jaunimu gera dirbti, sunku laimėti. O pergalių nori. Juk turbūt ir jis pirmo kurso studento neskubėtų sodinti į banko valdytojo kėdę. Lygiai taip pat ir jauni žaidėjai negali staiga tapti Eurolygos lygio krepšininkais. Toks buvo tik Arvydas Sabonis, bet jis toks vienintelis ir antro tokio žaidėjo Lietuva, matyt, greitai dar neturės.

Bet bankininkas ir pats galėtų prisiimti atsakomybę, kad komandoje nėra talentingiausio šiuo metu Lietuvos žaidėjo Donato Motiejūno. Juk tai po pokalbio su juo žaidėjo tėvas nutarė, kad sūnui bus geriau tobulėti Italijoje. Kodėl tiek ambicijų laimėti turintis V.Romanovas taip nukreipė žvilgsnį į jaunimą? Ar tik ne dėl verslo - užauginti ir parduoti? Bet krepšinis - ne futbolas. Čia verslą padaryti sunku. Ko gero, vienintelis žmogus, kuris sugebėjo atsiimti tai, ką buvo įdėjęs į krepšinį, Lietuvoje yra Zigmas Petrauskas, o jo investicijos vardas - Žydrūnas Ilgauskas.

Kas laukia "Žalgirio", kai V.Romanovas suvoks, kad čia uždirbti daug sunkiau, jeigu apskritai įmanoma, nei futbole? Algirdas Brazys pasakė tiesiai, ką galvoja - vyksta "Žalgirio" žlugdymas. "Žalgirio" vardo ant marškinėlių Eurolygos varžybose jau seniai nebeliko.

Užteko nuvykti su "Žalgiriu" į Eurolygos rungtynes Ispanijoje ir supratau, kaip įmanoma pralaimėti Vilniaus "Perlui". 14 valandų kelionė į vieną pusę su 5 valandų stotele tarpiniame oro uoste, dar 14 valandų tokio pat malonumo atgal, ir sąmonę nušviečia mintis - krepšininkai, nors yra daug uždirbantys profesionalai, yra tik žmonės.

Ne robotai. Juolab kai po tokių pasiskraidymų po dienos vėl laukia dvejos nieko labai nelemiančios rungtynės. Arba penki mačai per septynias dienas. O kai dar žaidėjus ir trenerius rungtynių išvakarėse pasiekia sveiku protu nesuvokiami įvykiai - trenerio, sporto direktoriaus atleidimai komandai įvykdžius pirmąjį tikslą - patekus į Eurolygos šešioliktuką, po to laimėjus VTB lygoje trečiąją vietą ir uždirbus klubui pinigų, jų sąmonėje prasideda visiška sumaištis.

Ir nori nenori pradedi prisiminti ir kitus pono Vladimiro Romanovo vadovavimo sportui ypatumus. Aišku viena - jis įnešė didžiulės sumaišties į komandą, į visų likusiųjų joje ir klube sąmonę. Galima tai pavadinti ir destrukcija.

Sportininkai mėgsta sakyti: stabilumas - meistriškumo įrodymas. "Žalgirio" savininkas, regis, nutarė atvirkščiai - laikyti visus ant trumpo pavadėlio. Bankininkas, jau pagarsėjęs savo vadovavimo principais futbole, po kurių daugkartinis šalies čempionas FBK "Kaunas" atsidūrė trečioje (!) pagal pajėgumą Lietuvos lygoje, nutarė savo įžvalgas pritaikyti ir krepšinyje, apie kurį, švelniai tariant, mažai nutuokia.

Daugelį įvairių kartų žalgiriečių V.Romanovas įžeidė savo pareiškimu TV laidoje, kad "Žalgiris" - mėgėjų klubas. Nors jis gavo vieną moderniausių Europoje treniruočių bazių "Kaustoje" ir dešimtmečiais Lietuvą garsinusį garbingą "Žalgirio" vardą.

Kiek komandoje dirbs Darius Maskoliūnas? Gvidas Markevičius? Paulius Motiejūnas? Kas bus, kai žvaigždės danguje parodys, kad reikia dar kokių nors drastiškų sprendimų? O jeigu pono Romanovo sutuoktinei nebepatiks kuris nors treneris ar žaidėjas? Jis ar jie bus taip ir keičiami be jokios rimtos priežasties? Kaip dirbti, kai nežinai, kas tavęs laukia po valandos? Jeigu V.Romanovas taip juokavo, tai galima teigti, kad rimtų argumentų neturėjo.

V.Romanovui pasirodė, kad jaunimas per mažai žaidžia, nors šiemet kaip niekada daug jiems suteikiama žaidimo laiko. Jam reikėtų išmokti dar vieną sporto frazę - su jaunimu gera dirbti, sunku laimėti. O pergalių nori. Juk turbūt ir jis pirmo kurso studento neskubėtų sodinti į banko valdytojo kėdę. Lygiai taip pat ir jauni žaidėjai negali staiga tapti Eurolygos lygio krepšininkais. Toks buvo tik Arvydas Sabonis, bet jis toks vienintelis ir antro tokio žaidėjo Lietuva, matyt, greitai dar neturės.

Bet bankininkas ir pats galėtų prisiimti atsakomybę, kad komandoje nėra talentingiausio šiuo metu Lietuvos žaidėjo Donato Motiejūno. Juk tai po pokalbio su juo žaidėjo tėvas nutarė, kad sūnui bus geriau tobulėti Italijoje. Kodėl tiek ambicijų laimėti turintis V.Romanovas taip nukreipė žvilgsnį į jaunimą? Ar tik ne dėl verslo - užauginti ir parduoti? Bet krepšinis - ne futbolas. Čia verslą padaryti sunku. Ko gero, vienintelis žmogus, kuris sugebėjo atsiimti tai, ką buvo įdėjęs į krepšinį, Lietuvoje yra Zigmas Petrauskas, o jo investicijos vardas - Žydrūnas Ilgauskas.

Kas laukia "Žalgirio", kai V.Romanovas suvoks, kad čia uždirbti daug sunkiau, jeigu apskritai įmanoma, nei futbole? Algirdas Brazys pasakė tiesiai, ką galvoja - vyksta "Žalgirio" žlugdymas. "Žalgirio" vardo ant marškinėlių Eurolygos varžybose jau seniai nebeliko.


Šiame straipsnyje: ŽalgirisSabonis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Greta ir katinai
    Greta ir katinai

    Tokio "įdomaus" Seimo dar neturėjome. Džiaugtis nėra ko, skandalas veja skandalą, feisbuko vartotojai nustojo kelti savo katinus į internetą, nes vis yra apie ką diskutuoti ir be katinų. ...

    8
  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

    2
  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    4
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

    1
  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

    1
  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    5
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    5
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
  • Pykčio ironija
    Pykčio ironija

    Atrodo, su Leonidu Donskiu mirė ir mintis, kad geriau gyventi „be pykčio“. Socialiniuose tinkluose kasdien kyla pasipiktinimo bangos. ...

    3
Daugiau straipsnių