V.Simonko: Lietuva grįžta į susidorojimo laikus

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad demokratija yra fundamentalus Europos viešosios tvarkos bruožas. 

Demokratiškos visuomenės skiriamieji ženklai – pliuralizmas, tolerancija ir liberalios pažiūros. Todėl nors ir kartais individualūs poreikiai turi paklusti grupės interesams, tačiau demokratija nereiškia, kad daugumos valia visada turi viršenybę: turi būti užtikrintas teisingas ir tinkamas elgesys su mažumomis ir panaikintas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. 

Tarptautinės tolerancijos dienos proga norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad LR Seimas praėjusį penktadienį skubotai pritarė projekto, kuriuo siūloma bausti „už viešą homoseksualių santykių propagavimą“svarstymui.  

Akivaizdu, kad pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisa, kuria siūloma bausti už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“, demokratija nėra užtikrinama. Netgi priešingai - Europos šalims liberalėjant, Lietuva grįžta į cenzūros, diskriminacijos ir susidorojimo su netradicinės lytinės orientacijos asmenimis laikus.

Pažymėtina, kad dorovė, kaip siūlomos pataisos aiškinamajame rašte nurodytas tikslas, yra šiuo metu tinkamai ginama ATPK 214 str., 21419 straipsnių bei visu BK XLIV skyriumi. 

Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas asmenų grupės, lytinės orientacijos pagrindu, išskyrimas neprisideda prie dorovės apsaugos, bet tokiu būdu tik siekiama dar didesnio ir neproporcingo seksualinių mažumų saviraiškos laisvės suvaržymo bei bauginančios, priešiškos ir žeminančios aplinkos minėtų asmenų grupei sukūrimo visuomenėje. 

Akivaizdu, kad tokios pataisos priėmimu Seimas įtvirtintų neteisėtą ir prieštaraujančią LR Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 p. tiesioginę diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu.
Nors aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pataisa neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, tačiau pataisos subjektais yra įvardijami asmenys, išskirtinai, lytinės orientacijos pagrindu. 

Europos Sąjungoje diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu aiškiai draudžia Europos Bendrijos (Amsterdamo) sutarties 13 str. nuostatos ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21(1) str. nuostatos. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. nurodyta apsauga nuo diskriminacijos taikoma visoms Konvencijoje išdėstytoms teisėms, įskaitant ir lytinę orientaciją (Salgueiro da Silva Mouta prieš Portugaliją, L. ir V. prieš Austriją, S.L. prieš  Austriją). Pažymėtina, kad draudimai, kuriuos siekiama įtvirtinti minėtomis pataisomis, ne tik prieštarauja nacionalinės teisės aktams, bet ir pirminei Europos Sąjungos teisei bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. 

Dėl plačios ir neaiškios įstatymo projekte vartojamos viešo propagavimo sąvokos Lietuvos įstatymų leidėjas sukuria pagrindą fundamentalių žmogaus teisių pažeidimams. 

Tokiu būdu bus sukurtos prielaidos piktnaudžiauti kardomosiomis priemonėmis t.y. suėmimu, dokumentų konfiskavimu, laikinu sulaikymu, asmens apžiūra, krata bei kitomis procesinėmis priemonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę pripažino, kad įstatymai, kurių pagrindu homoseksualūs asmenys patiria nuolatinį stresą, baimę, psichologines kančias prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., ginančiam teisę į privatų gyvenimą. 

Taip pat pastebėtina, kad siūlymu įtvirtinti atsakomybę už homoseksualių santykių propagavimą yra siekiama sudaryti palankias sąlygas susidorojimui su organizacijomis ginančiomis homoseksualių asmenų teises bei kitų toleranciją skatinančių iniciatyvų slopinimui. 

Taip pat pabrėžtina, kad įstatymo pakeitimo projektas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai “Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ ir 29 straipsniui “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“ bei konstituciniams lygiateisiškumo, teisės į informaciją ir kt. principams. 

Jeigu bus pritarta tokiai neapibrėžtai, Konstitucijai prieštaraujančiai pataisai, ją pradėjus taikyti  praktikoje, jos neišvengiamai lauktų konstitucinis procesas. Tai d iskredituotų jau ir taip nuo nepamatuotų teisės normų apsunkusią Lietuvos teisės sistemą.

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių prašome Jūsų nepritarti ATPK papildymo 21430 straipsniu projektui kaip prieštaraujančiam ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos teisei.


Šiame straipsnyje: Gėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Draugas Simonko

Draugas Simonko portretas
Ar tik homoseksualai patiria stresa,psichologini spaudima,baime....bukim griezti,bet teisingi.Ta patiria ir tie,ir tie....Tai kame reikalas?Noras savo PROBLEMAS isspresti kitu saskaita?Reikia maziau ,,pudrinti smegenis"ir ieskoti,,durniu"!kas Jei visi pradesim savo intymius santykius tempt i viesuma-na atsiprasau.kokio lygiateisiskumo siekiama,jei jie visada turejo lygias teises,o jei dalis zmoniu ju nemegsta,jie turi teise tam JAUSMUI.Jokie istatymai (ypac demokratineje valstybeje)negali primesti ar atimti JAUSMU laisves,bet gali-VEIKSMU laisve riboti ar uzdrausti,jei tie veiksmai sukelia neigiamas pasekmes visuomeneje.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    1
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių