V.Simonko: Lietuva grįžta į susidorojimo laikus

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad demokratija yra fundamentalus Europos viešosios tvarkos bruožas. 

Demokratiškos visuomenės skiriamieji ženklai – pliuralizmas, tolerancija ir liberalios pažiūros. Todėl nors ir kartais individualūs poreikiai turi paklusti grupės interesams, tačiau demokratija nereiškia, kad daugumos valia visada turi viršenybę: turi būti užtikrintas teisingas ir tinkamas elgesys su mažumomis ir panaikintas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. 

Tarptautinės tolerancijos dienos proga norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad LR Seimas praėjusį penktadienį skubotai pritarė projekto, kuriuo siūloma bausti „už viešą homoseksualių santykių propagavimą“svarstymui.  

Akivaizdu, kad pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisa, kuria siūloma bausti už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“, demokratija nėra užtikrinama. Netgi priešingai - Europos šalims liberalėjant, Lietuva grįžta į cenzūros, diskriminacijos ir susidorojimo su netradicinės lytinės orientacijos asmenimis laikus.

Pažymėtina, kad dorovė, kaip siūlomos pataisos aiškinamajame rašte nurodytas tikslas, yra šiuo metu tinkamai ginama ATPK 214 str., 21419 straipsnių bei visu BK XLIV skyriumi. 

Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas asmenų grupės, lytinės orientacijos pagrindu, išskyrimas neprisideda prie dorovės apsaugos, bet tokiu būdu tik siekiama dar didesnio ir neproporcingo seksualinių mažumų saviraiškos laisvės suvaržymo bei bauginančios, priešiškos ir žeminančios aplinkos minėtų asmenų grupei sukūrimo visuomenėje. 

Akivaizdu, kad tokios pataisos priėmimu Seimas įtvirtintų neteisėtą ir prieštaraujančią LR Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 p. tiesioginę diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu.
Nors aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pataisa neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, tačiau pataisos subjektais yra įvardijami asmenys, išskirtinai, lytinės orientacijos pagrindu. 

Europos Sąjungoje diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu aiškiai draudžia Europos Bendrijos (Amsterdamo) sutarties 13 str. nuostatos ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21(1) str. nuostatos. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. nurodyta apsauga nuo diskriminacijos taikoma visoms Konvencijoje išdėstytoms teisėms, įskaitant ir lytinę orientaciją (Salgueiro da Silva Mouta prieš Portugaliją, L. ir V. prieš Austriją, S.L. prieš  Austriją). Pažymėtina, kad draudimai, kuriuos siekiama įtvirtinti minėtomis pataisomis, ne tik prieštarauja nacionalinės teisės aktams, bet ir pirminei Europos Sąjungos teisei bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. 

Dėl plačios ir neaiškios įstatymo projekte vartojamos viešo propagavimo sąvokos Lietuvos įstatymų leidėjas sukuria pagrindą fundamentalių žmogaus teisių pažeidimams. 

Tokiu būdu bus sukurtos prielaidos piktnaudžiauti kardomosiomis priemonėmis t.y. suėmimu, dokumentų konfiskavimu, laikinu sulaikymu, asmens apžiūra, krata bei kitomis procesinėmis priemonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę pripažino, kad įstatymai, kurių pagrindu homoseksualūs asmenys patiria nuolatinį stresą, baimę, psichologines kančias prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., ginančiam teisę į privatų gyvenimą. 

Taip pat pastebėtina, kad siūlymu įtvirtinti atsakomybę už homoseksualių santykių propagavimą yra siekiama sudaryti palankias sąlygas susidorojimui su organizacijomis ginančiomis homoseksualių asmenų teises bei kitų toleranciją skatinančių iniciatyvų slopinimui. 

Taip pat pabrėžtina, kad įstatymo pakeitimo projektas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai “Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ ir 29 straipsniui “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“ bei konstituciniams lygiateisiškumo, teisės į informaciją ir kt. principams. 

Jeigu bus pritarta tokiai neapibrėžtai, Konstitucijai prieštaraujančiai pataisai, ją pradėjus taikyti  praktikoje, jos neišvengiamai lauktų konstitucinis procesas. Tai d iskredituotų jau ir taip nuo nepamatuotų teisės normų apsunkusią Lietuvos teisės sistemą.

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių prašome Jūsų nepritarti ATPK papildymo 21430 straipsniu projektui kaip prieštaraujančiam ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos teisei.


Šiame straipsnyje: Gėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Draugas Simonko

Draugas Simonko portretas
Ar tik homoseksualai patiria stresa,psichologini spaudima,baime....bukim griezti,bet teisingi.Ta patiria ir tie,ir tie....Tai kame reikalas?Noras savo PROBLEMAS isspresti kitu saskaita?Reikia maziau ,,pudrinti smegenis"ir ieskoti,,durniu"!kas Jei visi pradesim savo intymius santykius tempt i viesuma-na atsiprasau.kokio lygiateisiskumo siekiama,jei jie visada turejo lygias teises,o jei dalis zmoniu ju nemegsta,jie turi teise tam JAUSMUI.Jokie istatymai (ypac demokratineje valstybeje)negali primesti ar atimti JAUSMU laisves,bet gali-VEIKSMU laisve riboti ar uzdrausti,jei tie veiksmai sukelia neigiamas pasekmes visuomeneje.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuva – labiau Rusija nei Europa?
    Lietuva – labiau Rusija nei Europa?

    Kaune šiomis dienomis daugybė renginių, tačiau kalbėsime ne apie juos. Apie sugebėjimą atjausti, suprasti ir vadovautis vidine kultūra, ko mūsuose esama, tačiau, deja, ne pas visus. ...

    14
  • Didėjanti konkurencija skatina didinti algas
    Didėjanti konkurencija skatina didinti algas

    Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmą ketvirtį buvo 817,6 eurai arba 9,3 proc. didesnis negu prieš metu...

    3
  • Kada kils palūkanos?
    Kada kils palūkanos?

    Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų,...

  • Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?
    Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?

    „Valstiečių“ pasiūlymai šokiruoja. Žiniasklaida publikavo naujieną, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša su dar penkiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis si...

    8
  • Premjeras žada naują cirką?
    Premjeras žada naują cirką?

    Ryte paskaičius portaluose apie premjero Sauliaus Skvernelio nuo birželio žadamus rimtus pokyčius mokesčių srityje, turėtum sunerimti – ką dar sugalvojo policinės valstybės propaguotojas. ...

    9
  • Kas bus kitas Rusijos taikinys?
    Kas bus kitas Rusijos taikinys?

    Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. ...

    4
  • Užuojauta abiturientams
    Užuojauta abiturientams

    Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau, ką jie...

  • Ridikėlių choras
    Ridikėlių choras

    Iki kalendorinės vasaros likus savaitei, pagaliau išsibudino ir besibaigiąs pavasaris. Šventasis žaliavalgių metas, kai jie gali rupšnoti žolę iki soties ir gerai atsiganyti, nes iš visų gamtos dovanojamų natūralių pagard...

    2
  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    17
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
Daugiau straipsnių