V.Simonko: Lietuva grįžta į susidorojimo laikus

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad demokratija yra fundamentalus Europos viešosios tvarkos bruožas. 

Demokratiškos visuomenės skiriamieji ženklai – pliuralizmas, tolerancija ir liberalios pažiūros. Todėl nors ir kartais individualūs poreikiai turi paklusti grupės interesams, tačiau demokratija nereiškia, kad daugumos valia visada turi viršenybę: turi būti užtikrintas teisingas ir tinkamas elgesys su mažumomis ir panaikintas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. 

Tarptautinės tolerancijos dienos proga norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad LR Seimas praėjusį penktadienį skubotai pritarė projekto, kuriuo siūloma bausti „už viešą homoseksualių santykių propagavimą“svarstymui.  

Akivaizdu, kad pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisa, kuria siūloma bausti už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“, demokratija nėra užtikrinama. Netgi priešingai - Europos šalims liberalėjant, Lietuva grįžta į cenzūros, diskriminacijos ir susidorojimo su netradicinės lytinės orientacijos asmenimis laikus.

Pažymėtina, kad dorovė, kaip siūlomos pataisos aiškinamajame rašte nurodytas tikslas, yra šiuo metu tinkamai ginama ATPK 214 str., 21419 straipsnių bei visu BK XLIV skyriumi. 

Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas asmenų grupės, lytinės orientacijos pagrindu, išskyrimas neprisideda prie dorovės apsaugos, bet tokiu būdu tik siekiama dar didesnio ir neproporcingo seksualinių mažumų saviraiškos laisvės suvaržymo bei bauginančios, priešiškos ir žeminančios aplinkos minėtų asmenų grupei sukūrimo visuomenėje. 

Akivaizdu, kad tokios pataisos priėmimu Seimas įtvirtintų neteisėtą ir prieštaraujančią LR Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 p. tiesioginę diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu.
Nors aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pataisa neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, tačiau pataisos subjektais yra įvardijami asmenys, išskirtinai, lytinės orientacijos pagrindu. 

Europos Sąjungoje diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu aiškiai draudžia Europos Bendrijos (Amsterdamo) sutarties 13 str. nuostatos ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21(1) str. nuostatos. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. nurodyta apsauga nuo diskriminacijos taikoma visoms Konvencijoje išdėstytoms teisėms, įskaitant ir lytinę orientaciją (Salgueiro da Silva Mouta prieš Portugaliją, L. ir V. prieš Austriją, S.L. prieš  Austriją). Pažymėtina, kad draudimai, kuriuos siekiama įtvirtinti minėtomis pataisomis, ne tik prieštarauja nacionalinės teisės aktams, bet ir pirminei Europos Sąjungos teisei bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. 

Dėl plačios ir neaiškios įstatymo projekte vartojamos viešo propagavimo sąvokos Lietuvos įstatymų leidėjas sukuria pagrindą fundamentalių žmogaus teisių pažeidimams. 

Tokiu būdu bus sukurtos prielaidos piktnaudžiauti kardomosiomis priemonėmis t.y. suėmimu, dokumentų konfiskavimu, laikinu sulaikymu, asmens apžiūra, krata bei kitomis procesinėmis priemonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę pripažino, kad įstatymai, kurių pagrindu homoseksualūs asmenys patiria nuolatinį stresą, baimę, psichologines kančias prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., ginančiam teisę į privatų gyvenimą. 

Taip pat pastebėtina, kad siūlymu įtvirtinti atsakomybę už homoseksualių santykių propagavimą yra siekiama sudaryti palankias sąlygas susidorojimui su organizacijomis ginančiomis homoseksualių asmenų teises bei kitų toleranciją skatinančių iniciatyvų slopinimui. 

Taip pat pabrėžtina, kad įstatymo pakeitimo projektas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai “Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ ir 29 straipsniui “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“ bei konstituciniams lygiateisiškumo, teisės į informaciją ir kt. principams. 

Jeigu bus pritarta tokiai neapibrėžtai, Konstitucijai prieštaraujančiai pataisai, ją pradėjus taikyti  praktikoje, jos neišvengiamai lauktų konstitucinis procesas. Tai d iskredituotų jau ir taip nuo nepamatuotų teisės normų apsunkusią Lietuvos teisės sistemą.

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių prašome Jūsų nepritarti ATPK papildymo 21430 straipsniu projektui kaip prieštaraujančiam ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos teisei.


Šiame straipsnyje: Gėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Draugas Simonko

Draugas Simonko portretas
Ar tik homoseksualai patiria stresa,psichologini spaudima,baime....bukim griezti,bet teisingi.Ta patiria ir tie,ir tie....Tai kame reikalas?Noras savo PROBLEMAS isspresti kitu saskaita?Reikia maziau ,,pudrinti smegenis"ir ieskoti,,durniu"!kas Jei visi pradesim savo intymius santykius tempt i viesuma-na atsiprasau.kokio lygiateisiskumo siekiama,jei jie visada turejo lygias teises,o jei dalis zmoniu ju nemegsta,jie turi teise tam JAUSMUI.Jokie istatymai (ypac demokratineje valstybeje)negali primesti ar atimti JAUSMU laisves,bet gali-VEIKSMU laisve riboti ar uzdrausti,jei tie veiksmai sukelia neigiamas pasekmes visuomeneje.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių