V.Pranskūnas: kodėl kompiuterį sunku prakalbinti lietuviškai?

Lietuvoje atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, daug kas nė nebūtų patikėjęs, kad vieną dieną jie „supras“ lietuviškai. O apie tai prabilęs garsiai, greičiausiai būtų buvęs pavadintas svajotoju, nesuvokiančiu tikrovės. Šiandien lietuviškai „kalbantis“ kompiuteris yra mūsų kasdienybė, todėl turbūt sunkiai rastumėme žmogų, nebandžiusį naudotis kompiuterio programomis lietuvių kalba.

Dažnas, įpratęs naudoti kompiuterio programas anglų kalba, sutrinka pamatęs tų pačių programų lietuvišką vartotojo sąsają. Tačiau tokiose šalyse kaip Prancūzija, Švedija, Norvegija, Danija ar net kaimyninė Lenkija daugelis įpratę naudotis kompiuterio programomis savo gimtąją kalba ir net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Dažnai žmonės (ypač tokių daug interneto erdvėje) piktinasi pamatę lietuviškai išverstą programą – jie juk puikiausiai viską supranta ir angliškai. Tačiau kai to paties anglų kalbą mokančio žmogaus paklausi, ką reiškia vienas ar kitas terminas, paprastai atsakymo nesulauki. Jis tik žino, kur ir ką reikia paspausti.

Kompiuteriu naudotis gimtąja kalba skatina ir paieškos sistema „Google“, savo tinklalapyje pateikianti ir virtualią klaviatūrą su lietuvišku raidynu. Taigi dabar kiekvienas turi galimybę ieškoti informacijos taisyklinga kalba, nediegdamas papildomos programinės įrangos. Sakoma, kad elektroninėje erdvėje neįsitvirtinusi kalba pasmerkta išnykti. Ar tai gresia lietuvių kalbai? Juk net ir esant galimybei, daugelis elektroninius laiškus šiandien vis dar rašo netaisyklingai – vartoja įvairius trumpinius, junginius ir nelietuviškus rašmenis. Ir tai tik kelios smulkmenos, kurios tikrai nepadeda saugoti mūsų kalbos nuo išnykimo.

Tačiau ne viskas taip blogai. Yra programų, kuriomis mielai naudojasi ir lietuvių kalbai kompiuteryje besipriešinantys vartotojai. Viena iš tokių išimčių – rašybos ir gramatikos tikrintuvas. Jo poreikis atsirado tekstus pradėjus rašyti kompiuteriu. Renkant tekstą vidutiniškai 30–60 procentų laiko sugaištama taisant klaidas. Šiuo metu sukurtos priemonės jau nebeatitinka vartotojų lūkesčių: neveikia interaktyvioje interneto erdvėje, pateikia neišsamius taisymo variantus. O tobulesnio įrankio kūrimas reikalauja ne tik didelių finansinių investicijų, bet ir laiko. Kodėl taip yra? Viena iš pagrindinių priežasčių – lietuvių kalba yra tipiška sintetinė kalba. Tokiose kalbose daug kaitymo formų, beveik arba iš viso nėra pagalbinių žodžių, o žodžių tvarka laisva. Dažnai sintetinėje kalboje vienu žodžiu pasakoma tai, kas analitinėje kalboje išreiškiama keliais. Tipiškos analitinės kalbos pavyzdys – anglų kalba.

Lietuvių ir anglų kalbos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, daiktavardžio formų mūsų kalboje yra 14, o anglų – vos 2, lietuviškų būdvardžio formų – apie 140, angliškų – ne daugiau nei 3. Veiksmažodžių formų skaičius šiose kalbose skiriasi daugiau nei 130 kartų – mūsų kalba jų turi per 400, o anglų paprastai vos 3 formas. Štai kodėl negalima anglų kalbos gramatikai tikrinti sukurtos priemonės adaptuoti lietuvių kalbai. Taigi, reikia ieškoti naujo, kitokio sprendimo.

Kurti šį įrankį nėra paprasta. Pavyzdžiui, vien tam, kad lietuvių kalbos gramatikos tikrintuvas „žinotų“, kuriuos žodžius viduryje sakinio reikia rašyti didžiosiomis raidėmis, kuriant produktą reikia parengti apie 200 taisyklių. Prognozuojama, kad iš viso jų turės būti parašyta apie 800, nes vieną gramatikos knygoje esančią taisyklę reikia aprašyti keliomis, o kartais net keliolika formalizuotų taisyklių. Didelis formalizuotų taisyklių kiekis apsunkina ir pailgina įrankio kūrimo procesą.

Pasaulio programinės įrangos kūrėjai paprastai programas kuria angliškai. Todėl programinė įranga dažniausiai į lietuvių kalbą ir būna verčiama iš anglų kalbos. Jau žinome, kad šių kalbų žodžių darybos ir jų jungimo ypatybės skiriasi, todėl tenka gerokai pasukti galvą, kad vietoje vieno ar dviejų angliškų žodžių netektų rašyti ilgos ir nepatogios vartoti lietuviškos frazės. Verčiant programinės įrangos vartotojo sąsajas ypač svarbu, kad naujasis terminas būtų ne tik taisyklingas ir tikslus, bet ir tilptų į tam tikrą jam skirtą vietą, taip pat būtų lengvai derinamas su kitais žodžiais.

Taigi, nors ir kokia lietuvių kalba atrodytų sudėtinga ir sunkiai pritaikoma kompiuteryje, mes stengiamės, kad kasdien jis „suprastų“ daugiau ir prabiltų lietuviškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tautybė – ne rasė
    Tautybė – ne rasė

    Kas yra nacionalizmas ir kuo jis skiriasi nuo rasizmo? Diskusijos šiuo klausimu prapliupo Amerikos spaudoje, išrinkus Donaldą Trumpą prezidentu. Europoje ši tema jau sena ir tai ne tik nuo Hitlerio laikų. Ji visąlaik bent po pavir&scar...

  • Valgyti šrūdų su vašylais – už dyką
    Valgyti šrūdų su vašylais – už dyką

    Kada mūsų politikuojantys viešojo sektoriaus herojai pagaliau įsisąmonins, kad moralė – ne dešra, pakabinta padėvėtų maisto produktų skyriuje? ...

    5
  • Politinė pasaka
    Politinė pasaka

    Regis, lietuviai yra paradoksaliai dvejopi – iš vienos pusės bambekliai ir nihilistai ("ai, visi prisidirbę, nėra iš ko rinkti"), iš kitos – svajotojai kaip koks Trolis Mumis ("o, renkame tuos, nieko apie juos...

    7
  • Neatrastos bibliotekos
    Neatrastos bibliotekos

    Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Bibliotekų metais. Nedaug parlamento iniciatyvų, kai metai skiriami vienai ar kitai progai, socialinio gyvenimo sričiai, yra tokios naudingos, koks yra Bibliotekų metų sumanymas. ...

  • Ideologinis fiasko
    Ideologinis fiasko

    Ech, apmaudu! O viskas būtų taip puikiai sutapę! "Mieli draugai, tautiečiai", – būtų pradėjęs Vladimiras Vladimirovičius. Ir būtų iškilmingai pratęsęs, esą ketvirtadienio rytą mus pasiekė džiugi žinia. Sergejus Kariakin...

    2
  • Kas augins naftos kainą kitais metais?
    Kas augins naftos kainą kitais metais?

    Po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansų rinkose buvo taip tylu, kad net ausyse spengė. Na, ne visai taip, tačiau išties mažai kas galėjo pakonkuruoti su naujojo JAV prezidento sukeltu sukrėtimu, kuris, kaip vėliau paai&scaro...

    1
  • Bauginanti posto liga
    Bauginanti posto liga

    Rytą viena nuomonė, per pietus – kita, vakarop – trečia. Toks visą kadenciją buvo buvęs Vyriausybės vadovas socialdemokratas AB (nepainioti su a.a. A.Brazausku). ...

    3
  • Dvi Lietuvos – klestintis Vilnius ir visa kita?
    Dvi Lietuvos – klestintis Vilnius ir visa kita?

    Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. ...

    4
  • F. Castro reikia pasmerkti, o ne pagerbti
    F. Castro reikia pasmerkti, o ne pagerbti

    Fidelio Castro skelbtos žalingos ir nusikalstamos idėjos niekur nedingo. Jos sugrįžo, nors ir įgijo naują pavidalą. Liberali santvarka, kurios jis nekentė – tokie buržuaziniai pramanai kaip įstatymų viršenybė, laisvi rinkimai ir žod...

    1
  • Socializmas arba mirtis
    Socializmas arba mirtis

    Dažniausiai žmonės turi savyje ir blogo, ir gero. Retas žmogus – kiaurai blogas, be mažiausio dorybės krislelio. Net ir diktatoriai ne visi vienodai šėtoniški. Jeigu tokiais ir buvo Stalinas bei Hitleris, o jų būta išties pe...

Daugiau straipsnių