Vilnius pasirinko Ostapą Benderį

Didysis kombinatorius Ostapas Benderis atgimė lietuviu. Bent jau taip atrodo po savivaldos rinkimų rezultatų, mat vilniečiai nubalsavo už tuščius pažadus.

Naujieji Vasiukai – klasikinis O.Benderio benefisas iš literatūros šedevro „Dvylika kėdžių“. Didysis kombinatorius Vasiukų miestelio gyventojams pažada rengiant šachmatų turnyrus sukurti Naujuosius Vasiukus – klestintį didmiestį. Rojaus miestą, kuris greitai paverš sostinės statusą iš Maskvos. Metropolį, kuriame įvyks pirmasis tarpplanetinis šachmatų turnyras.

Panašūs Naujieji Vasiukai mirgėjo ir Artūro Zuoko rinkiminiuose lozunguose. Milžiniškos algos, naujos avialinijos „Vilnius air“, saulės baterijomis šildomi namai ir t.t. Pažadai, pažadai, pažadai. Ir viskas. Tiesa, Naujuosius Vasiukus Vilniuje kurti bus lengviau, nes sostinė čia ir taip yra.

Kas nulėmė A.Zuoko pergalę? Sunku pasakyti. Gal vilniečiai tokiu būdu protestuoja prieš politiką apskritai. Tiesa, keistoka protesto forma. Mat balsai atiduoti nepartinių judėjimui, kuris iš esmės yra vieno žmogaus partija. Dar keisčiau tai, kad vilniečiai garsiai piktinasi astronominėmis sąskaitomis už šildymą ir sykiu balsuoja už žmogų, kuris toms sąskaitoms padėjo pamatus (beje, irgi žadėdamas Naujuosius Vasiukus ir gerokai pigesnį šildymą). Gal sostinės gyventojus suviliojo žinomos pavardės. Nors sunku patikėti, kad antruose rinkimuose iš eilės nubalsuota už šoumenus, o ne už politikus. O galbūt žmonėms tiesiog raibo akys nuo kaip niekad ilgų rinkiminių biuletenių, ir jie savo balsą atidavė už pirmą pažįstamą pavardę, kuri buvo pažymėta antruoju numeriu.

Galima spėlioti ir spėlioti, kodėl pasisekė A.Zuokui. „Valdemaro Tomaševskio bloko“ sėkmė nebuvo tokia stebinanti. Tiesa, antra vieta Vilniuje kiek netikėta, bet šįsyk tautinės mažumos į rinkimus žengė itin vieningai, ir tai pasiteisino. Juolab, kad jų elektoratas visada balsuoja pareigingai – priešingai, nei amžinai nusivylę lietuviai.

Konservatorių rezultatai sostinėje pakankamai geri, nors ne vienas apžvalgininkas jiems pranašavo fiasko. Kodėl? Kažin, ar dėl to partija turėtų dėkoti Prezidentei į atlapus įsikibusiam premjerui Andriui Kubiliui, atkakliai neužleidžiančiam lyderio pozicijų nepopuliariausių šalies politikų sąrašuose. Tikėtina, kad nemažai nuopelnų tenka dabartiniam sostinės merui Raimundui Aleknai, kuris per pustrečio mėnesio sugebėjo reabilituoti Vilniaus konservatorius. Jei miesto vadovo poste būtų išlikęs Vilius Navickas (ko mero skandalų sūkuryje norėjo ir A.Kubilius), konservatoriai turbūt galėtų tik pasvajoti apie 10 sostinės tarybos narių mandatų. R.Alekna, pakeitęs susikompromitavusį merą, gavo nelengvą užduotį ir ją įvykdė kone maksimaliai.

Kodėl nenuskilo socialdemokratams? Čia turbūt kalčiausia rinkimų strategija. Kaip galima tikėtis sėkmės rinkimuose, žadant atgaivinti nacionalinio stadiono statybas? Net jei ateitų stebuklingas investuotojas, kuris viską pastatys už savo pinigus ir dar primokės. Nacionalinis stadionas vilniečiams asocijuojasi su korupcija ir valdiška tragikomedija. O pažadai tęsti jo statybas iki skausmo kertasi su socdemų rinkiminiu šūkiu „Svarbiausia žmogus“. Tai tas pats, kas tikėtis pergalės Seimo rinkimuose žadant pastatyti naują Valdovų rūmų priestatą.

Tikrai nustebino liberalų fiasko. Ne liberalcentristų, kurių krachą buvo galima prognozuoti, o Liberalų sąjūdžio. Gal koją pakišo, kaip jie patys sako, A.Zuokas. O gal visame internete mirgėjusi partijos lyderio Eligijaus Masiulio galva, virš kurios kybojo retorinis klausimas: „Kodėl lopai neišsprendžia problemos?“. Kaip bebūtų, tai reiškia, kad Vilniaus valdyme dalyvaus tik viena dešiniųjų partija – sveiko proto ar ne, konservatoriai pranoko jaunuosius kolegas.

Tvarkos ir teisingumo partija sostinėje nesublizgėjo, Darbo partija, nepaisant skambių šūkių, liko už konservatorių. Kodėl? Na, turbūt dėl to, kad A.Zuoko pažadai buvo gražesni.

Tiesa, tokie rezultatai dar nereiškia, kad A.Zuokas vėl taps meru. Jie taip pat negarantuoja, kad jo vadovaujama politinė jėga apskritai pateks į valdančiąją koaliciją. O jeigu pateks – belieka palinkėti sėkmės įgyvendinant Naujųjų Vasiukų pažadus. Ir belieka tikėtis, kad naujam gyvenimui prisikėlęs politikas pažadus tesės geriau nei O.Benderis, kuris iš Vasiukų tiesiog paspruko susirinkęs miestelėnų pinigus.


Šiame straipsnyje: savivaldybių rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

paulius

paulius portretas
10 balu :)

Rašytojėliui

Rašytojėliui portretas
Zuokas visada savo pažadus vykdo.Tau, vargšeli, labai toli iki , bent jau žurnalistikos srityje

nu

nu portretas
hahaha nesamone
VISI KOMENTARAI 34
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių