Vilniaus pilių direkcija: įvairios nuomonės gali klaidinti visuomenę

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektavimo neišbaigtumo bei kylančių klausimų dėl šio objekto paskirties, VĮ Vilniaus pilių direkcija informuoja, kad įvairios nuomonės gali klaidinti visuomenę, ir todėl tikslina neatsakingus, niekuo nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančius teiginius.

Vilniaus pilių direkcija pabrėžia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektas yra parengtas – atkūrimo darbai vykdomi, remiantis 2004 m. patvirtintu Valdovų rūmų komplekso atkūrimo Techniniu projektu. 

Atsižvelgiant į naujus tyrimų duomenis ir taikytinus funkcinius-technologinius pasiekimus, privalomajame Darbo projekte detalizuojami ir patikslinami tik atskiri sprendiniai.

Šiuo metu siūloma kuo greičiau užbaigti ir naudojimui atiduoti didesnę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalį, t.y. reprezentacinį pietų korpusą ir lankytojų aptarnavimo vestibiulį po kiemu (7700 kv. m). 

Šio etapo apimties darbų projektinė dokumentacija yra visiškai baigta, galutiniam jų realizavimui dar reikia 32 mln. litų. Esant reikiamam finansavimui, yra realu šį etapą įgyvendinti 2011 m. antrojoje pusėje.


Atsižvelgiant į prieš mėnesį baigtų archeologinių tyrimų Valdovų rūmų komplekso šiaurės vakarų zonoje rezultatus, šiuo metu baigiami ruošti antrosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalies (6860 kv. m) interjerų įrengimo sprendiniai bei tikslinamos statybinių darbų ir inžinerinių sprendinių neesminės detalės.

Jei būtų gautas 32 mln. litų finansavimas, VĮ Vilniaus pilių direkcija pasiryžusi imtis visų priemonių, kad pati išbaigčiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų komplekso dalis būtų įrengta ir kuo greičiau pripažinta tinkama naudoti, t. y. kad joje pradėtų funkcionuoti pastato eksploatavimą bei autentiško paveldo tinkamą apsaugą užtikrinančios sistemos (ventiliavimo, drenažo, šildymo, apsaugos ir kt.). 

Taip pat siekiama,  kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai galėtų kuo greičiau priimti lankytojus, rengti pagrindinę dalį nuolatinių, jau sukomplektuotų ekspozicijų, organizuoti kultūrinius, edukacinius ir valstybės reprezentacijos renginius.


Pabrėžtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas yra vienintelis atvejis Lietuvoje, kai kultūros paveldo objekto atkūrimas ir jo paskirtis buvo įtvirtinti politine valia. 

Rūmų atkūrimo programa per jos realizavimo dešimtmetį buvo nuolat tikslinama. Tačiau objekto paskirtis yra nekvestionuojama ir aiškiai apibrėžta 2000 m. spalio 17 d. priimtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatyme bei 2001 m. spalio 17 d. Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos“. 

Prasidėjus rūmų atkūrimo procesui, 2003 m. buvo patvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, edukacinėms ir muziejinėms funkcijoms programos metmenys, o 2006–2007 m. – ir detalūs ekspoziciniai bei erdvių funkciniai planai, kuriuose detaliai išdėstytos ekspozicijos, nurodyti eksponatai, apibrėžiami vyksiantys renginiai, edukaciniai užsiėmimai ir pan. Tad teiginiai, esą niekas nežino, kokia šių rūmų paskirtis ir kas juose bus rodoma, yra ne tik neatsakingi ir nepagrįsti, tačiau ir akivaizdžiai klaidinantys bei neatitinkantys tikrovės.

Ne kartą yra akcentuota ir skelbta, kad, norint, jog daugiau negu pusė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų būtų atverta nuolatiniam lankymui, dar reikia investuoti 32 mln. litų. Tuo tarpu pagal 2008 m. ekspertų patikrintą ir patvirtintą sąmatą viso Valdovų rūmų komplekso atkūrimo pagal numatytą išbaigtumo lygį kaina – 367 mln. litų (iš jų 232 mln. jau skirti (iki pastarojo meto iš jų investuoti – 229 mln.); 32 mln. litų reikalingi, kad būtų atidaryta pagal pirmąjį etapą numatyta daugiau kaip pusė rūmų bei 103 mln. litų – kad likusi rūmų dalis būtų užbaigta).


Šiame straipsnyje: Valdovų rūmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    4
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

  • Vakarams vertėtų ir pasimokyti
    Vakarams vertėtų ir pasimokyti

    Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekono...

  • Kodėl tai svarbu
    Kodėl tai svarbu

    Gamta yra tobulas mechanizmas, neturintis nė vienos kokybinės savybės, kurią būtų galima įvardinti kaip trūkumą. Gamtoje viskas turi aiškų tikslą, viskas iki mažiausios, mums atrodytų, smulkmės turi prasmę. Taipgi pats mažiausias savo sv...

Daugiau straipsnių