Vėliavą nešame kartu, laisvės naštą – asmeniškai

Šiandien atiduodame pagarbą  vienai didžiausių vertybių – laisvei – ir nulenkiame galvas prieš tuos, kurie dėl jos paaukojo gyvybes.

Vakar, Sausio 13-osios išvakarėse, kunigo Roberto Grigo maldos žodžiai skambėjo lygiai taip pat tvirtai, kaip ir prieš 21-erius metus, mūsų tautai mirtino iššūkio akivaizdoje. Tuos žodžius kartojome visi: mes, iš įvairių šalies kampelių į Vilnių ginti Parlamento atskubėję savanoriai, politikai, visa tauta.

Buvome tvirti, nes visa širdimi troškome laisvės, ir prieš tą troškimą nublanko kitos vertybės. Tomis dienomis kiekvienas buvome pasirengę mirti.

O kaip gyvename šiandien?

Prieš keletą dienų išgirdome šokiruojantį pranešimą, neva 70 procentų lietuvių Nepriklausomybę iškeistų į geresnį materialinį gyvenimą.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kažkam naudinga skleisti paniką ir menkinti pasitikėjimą Lietuvos valstybe. Juo labiau, kad neobolševikai jau atvirai pila purvą, teigdami esą prie televizijos bokšto šaudė ne sovietai, o mes patys – vieni į kitus.

Jei šie sociologų tyrimai teisingi, tuomet privalome rimtai susimąstyti, o pirmiausia mes, valdžios atstovai.

Turime ir daugiau iššūkių. Galvas keliantys lietuviškieji talibai grūmoja kumščiais kitokiems negu jie, anarchistai tikina, kad valstybės iš viso nereikia. Tai ko iš tiesų mes norime?

Man atrodo, kad mes mažai kalbame apie tai, kas su mumis atsitiko per tuos du dešimtmečius. Jei laisvę mes suprasime tik kaip išorinę nepriklausomybę nuo kažko, tada tikros laisvės niekada neįgysime.

Dar Imanuelis Kantas pastebėjo, kad laisvė yra ne duota, o užduota. Paprastai kalbant, ne laisvi gimstame, o privalome tapti laisvi.

Mes negalime pasirinkti kitokio kūno, nei esame gavę, bet savo atsakomybę galime laisvai plėtoti. Ši nuostabi galimybė leidžia mums keisti pasaulį!

Tačiau laisvė yra lygi ir gėriui, ir blogiui. Ji pastato mus moralinio apsisprendimo kryžkelėje.  Jei renkamės neatsakingai, laisvė virsta savivale, įžiebia nesantaiką, kursto karus, veda į skurdą.

Tenka tik apgailestauti, kad negatyvi laisvės samprata į mūsų sąmonę taip giliai įleidusi šaknis.

Kas kaltas, kad Lietuvoje daug neapykantos, pavydo, godumo? Kodėl norime tik imti, o dalintis dar nelabai sugebame? Kodėl mūsų valstybėje stinga teisingumo?

Galime dėl visų nelaimių kaltinti sovietmečio palikimą, blogą valdžią, sociologus, matomus ir nematomus priešus, kaimynus, vieni kitus. Tačiau svarbiausios blogio priežastys dažniausiai glūdi mūsų sąmonėje. Todėl pirmiausia turime susivokti, kas esame, kovoti su neišmanymu, ieškoti teisingesnių sprendimų.

Valstybės Nepriklausomybės vėliavą mes nešame kartu, o laisvės ir atsakomybės naštą – asmeniškai.

Todėl atsakomybę privalome ugdyti kiekvienas, pradedant politikais, valstybės tarnautojais ir baigiant paprastais piliečiais. Tai darykime gerbdami Sausio 13-osios aukas ir didžiausią savo vertybę – laisvę.

Be laisvės nėra kūrybos, nėra laimės. Be laisvės žmogus – tik pilkas šešėlis.

Laisvė nebus pilna, jei šalia bus nelaisvų – tai pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės premijos laureato Sergejaus Kovaliovo žodžiai. Džiaugiuosi, kad tokią premiją pagaliau įsteigėme – gal tai paskatins mus dažniau ir giliau pakalbėti apie laisvę.

O šiandien nuoširdžiai linkiu mums visiems: skleiskime savo laisvę atsakingai – ne stumdydamiesi alkūnėmis ar sugniaužę kumščius, o atsigręžę vieni į kitus!


Šiame straipsnyje: sausio 13

NAUJAUSI KOMENTARAI

man

man portretas
patiko

Sofija

Sofija portretas
Gero lygio mintys, jauciasi, kad protingas zmogus. Buvo vienas padoriausiu Kauno meru

Jore

Jore portretas
Sutinku su Tamašausku. Mes, lietuviai pripratę kaltinti vieni kitus, skųstis, dejuoti, tačiau esame nepakankamai atsakingi. Jei norime ką nors pakeisti, reikia pradėti nuo savęs.
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lengviausias kelias
    Lengviausias kelias

    Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui paminėti ir įprasminti skirti pasakojimai ir renginiai, deja, sutampa su nepalankiomis moderniai valstybei aplinkybėmis: nacionalizmo stiprėjimu pasaulyje, Europos kaip gyvų tradicijų, neuždarančių sia...

    1
  • Europos Centrinis Bankas tęs kiekybinį skatinimą
    Europos Centrinis Bankas tęs kiekybinį skatinimą

    Europos Centrinio Banko vadovai nusprendė pratęsti kiekybinio skatinimo programą iki 2017 gruodžio, sumažinant obligacijų supirkimo tempą nuo 80 iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. ...

    1
  • Ar duos naudos drastiškas akcizų alkoholiui didinimas?
    Ar duos naudos drastiškas akcizų alkoholiui didinimas?

    Vakar Seimas nusprendė pradėti svarstyti Akcizų įstatymo pakeitimus, kurie žymiai padidintų akcizus lengviesiems alkoholiniams gėrimams – vynui ir alui. Akcizas spirituotiems gėrimams, tokiems kaip degtinė, didėtų gerokai mažiau. Naujai i&sca...

  • Vaikus moko ne sienos
    Vaikus moko ne sienos

    Kelių dienų skirtumu paskelbti tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai patvirtino tai, dėl ko kasdien dūsauja tūkstančiai Lietuvos tėvų. Moksleivių žinios neatitinka lūkesčių. ...

  • Propaganda apie propagandą
    Propaganda apie propagandą

    Per pastaruosius metus Rusijos propaganda šiek tiek pakito. Aiškinama, kad ne tiek stengiamasi sukurti teigiamą Rusijos įvaizdį ar pateisinti jos veiksmus, kiek skleidžiama prieštaringa, su tikrove mažai susieta, pagrindinį Vakarų ...

    2
  • Istorijos perrašinėjimo manija
    Istorijos perrašinėjimo manija

    Patarlė "Iš dainos žodžių neišmesi" moderniaisiais laikais tapo nebe aksioma. Šiandien ne tik žodžiai, bet ir faktai, o kai kur net asmenybės braukiamos iš tautų atminties ir metamos į istorijos šiuk&scaron...

    13
  • Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui
    Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui

    Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“....

    2
  • Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?
    Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?

    Šiais metais buvo paminėtos rugpjūčio pučo Maskvoje 25-osios metinės. Pučo, kuris lėmė blogio imperijos pabaigą. Visgi demokratinės Rusijos vizijos žybsnis nevirto ilgai degančia ugnimi, o pokomunistinėje Rusijoje nuo pat 1991-ųjų susik...

  • Gyvybės ir mirties klausimas?
    Gyvybės ir mirties klausimas?

    Su visa pagarba tiems, kuriems reikšmingas šis klausimas (embrionų šaldymo), bet ar daugiau Lietuvoje nėra problemų, apie kurias reikėtų diskutuoti? ...

    1
  • Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
    Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

    Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos g...

    3
Daugiau straipsnių