Valstybė, kurioje įteisinamas smurtinis teisingumas

Tai, ką praėjusio penktadienio vakarą per televizijos kanalus išvydo Lietuva, pribloškė net Sibiro golgotas praėjusius ir visko mačiusius kankinius, sujaudino kiekvieną, turintį bent kiek žmogiškų jausmų. Kaukėtų apsaugininkų draskyte draskomas ir į visas puses plėšomas spiegiantis vaikas, kurio klyksmai buvo girdėti gatvėje, ir šalia ramiai visa tai šaltu veidu stebintis aukštas pareigas einantis Lietuvos policijos pareigūnas bei anstolė. Lietuvos valstybės vardu (ne okupantų) veikiantys šalies teisėsaugininkai, davę priesaiką saugoti tautos žmogaus teises ir vykdyti teisingumą.

Ši istorija ne sujaudino. Ji krėste sukrėtė daugelį tautos ir pasaulio žmonių. Statistika rodo, kad nufilmuotas „teismo sprendimo vykdymo“ aktas, išsiuntinėtas internete, Lietuvoje ir pasaulyje buvo peržiūrėtas šimtus tūkstančių kartų. Jis vaizdžiai pranešė Europai ir JAV apie vaikų teisių padėtį ir situaciją mūsų šalyje. Žinią apie šį veiksmą transliavo daugelio užsienio šalių televizijos. Su tokiu “teisingumu“ ir demonstruojamu valstybiniu požiūriu į vaiką pasirodėme gražiai: nusmukome nei daugiau nei mažiau – iki viduramžių inkvizicijos, iki sovietinių stribų ir enkavedistų, iki nacių, šaltai „ėmusių“ žydų vaikus. Tame XXI amžiaus teisinės valstybės (kad ji tokia, dažnai tvirtina E. Kūris) veiksme trūko tik keleto dalykų – kamščio į burną, kad nesigirdėtų spiegimo, kumščio į galvą, kad apsvaigtų, ir gal “kaldros“, kad netabaluotų kojomis ir rankomis. Ir viskas – XXI amžiaus teisingumas įvykdytas.

Šiuo veiksmu neabejotinai įrodėme, jog esame valstybė, kurioje įteisinamas iškreiptas ir smurtinis teisingumas. Sąvoka paradoksali, bet realiai galiojanti. Tačiau kas dar labai šiurpina šioje istorijoje? Nekalbėsiu apie vaiką – Lietuvoje akivaizdžiai nėra atsakingai ir deramai dirbančių Vaiko apsaugos tarnybų, kurios būtų įsiklausę į jo širdies balsą, išgirdę jo žodžius ir leidę jaustis ramiam ir saugiam – tą liudija ištisas keletą metų vykęs apgailėtinas jo „dalybų“ procesas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierės Editos Žiobienės cinizmas vaiko adresu, “teisinis“ jo laisvių ir pasirinkimo galimybės traktavimas neišlaiko jokios kritikos. Brutalaus veiksmo metu mergaitę išgelbėjusi Vaiko teisių tarnybos darbuotoja Andželika Vežbavičiūtė (žemai lenkiuosi Jai) pasirodė esąs vienetinis atvejis – žmogus, ne tik jaučiantis atsakomybę ir pareigą, bet ir turintis širdį.

Tačiau šioje istorijoje stebina Lietuvos valstybės politikų nebylumas, neįstengimas pasižadinti net ir brutalių įvykių akivaizdoje. Gerbiamieji tautos išrinkti valstybės vyrai ir moterys – ar Jūs jau neturite sielų? Ar Jūsų sąmonės neveikia toks brutalus elgesys su vaiku, kad galite tylėti lyg užmarinti?! O gal rūpintis į valstybės gyvenimo epicentrą patekusiu vaiku Jums atrodo per smulku, o kai kuriais atvejais net nenaudinga? Gal bijote būti apšaukti netinkamais terminais? Todėl geriau tegu plėšo tą vaiką kaukėti apsaugininkai ar kas nori, gyvensite sau toliau, lyg tą penktadienį Garliavoje nieko nebūtų įvykę?!

Tautos seimūnų reakcija į vaiko tragediją – tiesiog neadekvati. Po dramatiškos dienos nuskambėję šalti Seimo pirmininkės žodžiai daugelį visuomenės narių ne tik nuliūdino, bet ir labai papiktino. Seimo pirmininkė „nežino, kas kaltas“ ir be to, šita istorija yra “labai politizuota“. Taip ir norisi paklausti pirmininkės, kur spiegiančio vaiko tąsymo momente glūdi "politika“ ir kaip, pedofilijos skandalui besitęsiant jau kelerius metus, net ir nebūnant teisininku, neįmanoma susivokti, kas čia vyksta?

Ar mergaitės psichologinės apklausos su aiškiu kodu „vaikas nelinkęs fantazuoti“ nėra atsakymas į klausimą, “buvo ar nebuvo“? Ar protu nesuvokiami Kėdainių apylinkės teismo sprendimai „grąžinti skubos tvarka“, neapklausus paties vaiko nuomonės, su kuo jis nori gyventi, ir taip pažeidus Vaiko teisių konvenciją bei Lietuvos Konstituciją, nėra ryški nuoroda apie sąmoningą teisėsaugos siekį užgniaužti dar nė neįsibėgėjusią pedofilijos bylą, kur ir mergaitė, ir jos globėja taptų svarbiomis liudytojomis? Ar gerbiamai Seimo pirmininkei nekyla klausimo – kodėl?! Ir ar deramas pedofilijos bylos tyrimas, kurio laukia visa Lietuvos visuomenė, Jai nėra svarbus? Kodėl Seimo pirmininkei nekelia abejonių galimas būsimo teismo dėl A. Ūso scenarijus, kuriame mergaitei atstovautų Laima Stankūnaitė? Ar tada būtų pasiekta tikroji tiesa? Pagaliau – ar Seimo pirmininkei nesvarbu faktai, kodėl mergaitė po 2009 m. įvykių buvo patalpinta į Vaiko raidos centrą ir jai buvo skirti medikamentai, nuo kurių reikėjo, pasak N.Venckienės, “kažką užmiršti“ (turbūt ne tai, koks jos vardas, kas tėvai ir kad kilusi iš Garliavos)?! Tuomet – ką? Ir kodėl, kaip ne kartą rašiusi N. Venckienė, čia buvo toks aktyvus paties A. Ūso interesas?

Tai klausimai, į kuriuos daugelis Lietuvos žmonių seniai turi atsakymus. Teisėsaugos atsainiai tiriama, o tiksliau – sąmoningai blokuota ir deramai netirta pedofilijos byla tik patvirtino faktą, kad kažkam visuomenėje yra labai svarbu prie šių siaubingų dalykų neprisiliesti. Bet toli gražu ne tai, kad to „nebuvo“. Todėl politikų nenoras sužinoti ar “nežinojimas“ man primena ne ką kita, o tautai demonstruojamą veidmainystę, prisidengimą atsainių žodžių šydu, o tai mūsų valstybę paverčia iškreiptų veidrodžių karalyste.

Todėl viešai klausiu – kiek dar ilgai tai gali trukti? Kiek dar ilgai valstybę versite iškreiptų veidrodžių karalyste? Kiek ilgai tauta žiūrės šį brutalų spektaklį, kurio scenarijai lengvai nuspėjami? Kiek ilgai valstybės teisėsaugos institucijos ir vaiko teisių apsaugos tarnybos demonstruos absoliučiai cinišką požiūrį į vaiką, kiek ilgai bus Lietuvoje viešai ignoruojama paties vaiko asmenybė, jo prigimtinės teisės laisvai pasirinkti? Kiek ilgai bus toleruojami absurdiški teismų sprendimai, priiminėjami ne siekiant įtvirtinti tiesą, o ją nuslėpti, ir spekuliuojama įstatymo galia? Kodėl žmogus valstybėje, siekiantis įrodyti tiesą, yra paverčiamas kvailiu, o galimas nusikaltėlis iškeliamas ant pjedestalo? Kodėl vaiko teises, saugų jo vaikystės pasaulį ginanti močiutė ir teta teisinius principus deklaruojančioje šalyje turi grumtis su į namus įsiveržusiais „įstatymo vykdytojais“, o gatvėje – dienomis ir naktimis stovėti budintys nuo vėjo sužvarbę žmonės? Toli gražu tai - ne išprotėję “patvoriniai“, o tikrosios tiesos siekiantys Lietuvos piliečiai, kuriuos daug kam labai svarbu „nurašyti“ į “normalios“ visuomenės užribį. Deja, taip nėra. Ir vieną kartą šitai išgirskite, politikai.

Dar daugiau – kiek gali būti Lietuvoje morališkai terorizuojama tiesos siekianti teisėja N. Venckienė? Ar jos, savo gyvenimo kelią grindžiančios sąžiningumo, doro darbo ir tarnystės valstybei, etiško ir moralaus santykio su žmogumi bei kova su neteisingumu ir korupcija kriterijai yra ne tie patys, kaip Jūsų, gerbiami politikai? Ar siekdami patekti į Seimą, Jūs tautai deklaruojate ne kovą už žmogaus gerovę, jo teises, ne kovą su korupcija ir nesąžiningumu? Tai kodėl dabar Jūs nesusivienijate šioje kovoje? Ar šie N.Venckienės realiai įgyvendinami dalykai Jums staiga tampa nesvarbūs? Tada verta paklausti: tai ko iš tiesų siekiate ir kokioms vertybėms atstovaujate? Ką realiai saugote ir ginate? Kodėl ne tik vaiko, bet ir teisėjos gyvenimo, jos motinos, praradusios savo sūnų, drama Jums lieka tik stebimu viešu spektakliu?

Čia apmaudžiai tenka prisiminti Seimo pirmininkės dejones, kaip skaudu būti viešai šmeižiamam ir gniuždomam dirbtinų mitų, eskaluojamų žiniasklaidoje. O pirmininkė kada susimąstė, kaip jaučiasi N.Venckienė, viešai „krikštijama“ kasdien vis kitkuo (nuo pavydžios bendradarbės, siekiančios užimti kolegos vietą iki velnių gaudytojos) jau kelerius metus? Ir tai - “nieko“?

Politikai yra tie, kuriems tauta suteikė įgaliojimus veikti. Tai veikite, gerbiami politikai. Mąstykite ir dirbkite, kad Lietuvos vaikai nebūtų voliojami ant grindų ir tąsomi kaukėtų banditų, kad žmogus, padavęs pareiškimą dėl galimo nusikaltimo, gautų deramą atsaką iš institucijos, į kurią kreipėsi. Jūsų galia yra daryti viską, kad šalyje atsakingai veiktų visos institucijos. Ir būdų tam reguliuoti Jūs visi turite. Tik turite norėti. Kaip ir norėti, kad valstybėje klestėtų ne smurtinis teisingumas, kad jis būtų aiškiai viešai ir visais būtinais lygmenimis pasmerktas, o jo vykdytojai nubausti. Ir dar viena tautos žmogaus mintis apie mergaitės gyvenimą Venckų namuose, kurią perskaičiau vadinamojo marginalinio portalo komentaruose: „Čia ne koks “teismo sprendimo nevykdymas”, čia – pasipriešinimas tai Lietuvai, kuri užgrobta nusikaltėlių. Kol valstybė priklauso jiems, kitokia tvarka Lietuvoje neįmanoma...” Ar šis balsas nepasakė nieko teisingo?!



Komentarai 187 Rašyti komentarą

www

www portretas
ju kitaip nepavadinsi kaip suzverejusiu fanatisku muzikeliu gauja kuri darbu pasirinko iteisinta banditizma nes uz tai jokios atsakomybes o tik premijos is tu paciuengiamu kisenes tai kgb metodai irveikejai tie patys tik /pasipudrine/ ir persidaze pasivadine demokratais nors patys nezino ka tai reiskia svarbu kad gerai moka. Tai tokia siandienyne Lietuva parsidavusi tik nezinia kam ir uz kiek???...

Pagarba Laimutei

Pagarba Laimutei portretas
Pagarba Laimutei.Stiprybės Jums kovojant dėl savo dukrelės.Jūsų pavizdys įkvepa visus dorus tėvus.Tikimės greitai dukrelė visam laikui galės kraustytis pas jus. Korumpuoti nusikaltėliai sulauks teisingo atpildo už nekaltų žmonių žudynes , žudynių organizavimą , filmų klastojimą , manipuliavimą vaikais , žudiko slėpimą. Visi dori Lietuvos žmonės su Jumis. Pagarba Jums Laimute.Lietuva didžiuojasi tokiais žmonėmis

galka

galka portretas
PRAGYDO DAR VIENA GARLIAVOS PATVORINĖ. TURĖK SĄŽINĖS, VAIKĄ KANKINTI ŽMOGŽUDŽIO , PEDOFILO ŠEIMOJE....

g

g portretas
nu o ka daugiau galima pasakyt.. :) siuskles atsiprasant.. Kitose valstybese taip nera, nes zmonems zmones svarbesni uz pinigus.
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar apsispręs „valstiečiai“ dėl homoseksualų partnerystės?
    Ar apsispręs „valstiečiai“ dėl homoseksualų partnerystės?

    Rinkimai yra išties stebuklų metas, tik pastarasis valstiečių-žaliųjų lyderių susipainiojimas vertybėse, programinėse nuostatose ir asmeninėje nuomonėje kelia nebe juoką, o rimtą problemą: kas dėsis Lietuvoje po rinkimų? Ir kiek dar poli...

    2
  • Ką atneš JAV prezidento rinkimų debatai?
    Ką atneš JAV prezidento rinkimų debatai?

    Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? ...

  • Bratislavos dvasia ar Europos vaiduoklis?
    Bratislavos dvasia ar Europos vaiduoklis?

    Jau trejetą mėnesių Europos Sąjunga (ES) bei jai nepriklausančios šalys, įvairiais ryšiais susijusios su Jungtine Karalyste (JK), laukia, kada pastaroji pradės derybas dėl išstojimo iš ES. Liepos mėnesį suformavus naują T...

  • Penkios dienos be L. Donskio
    Penkios dienos be L. Donskio

    Iš tos praėjusią savaitę besiskleidusios oficialiosios raštijos gali susidaryti įspūdis, kad genialumo bruožų turėjęs žmogus gyveno be priešų. ...

    5
  • Neįmanoma stabdyti Sirijos kraujavimo
    Neįmanoma stabdyti Sirijos kraujavimo

    Daugelis pasaulio laikraščių kartu su Strasbūro dienraščiu „Dernieres Novelles d’Alsace“ apgailestavo, jog „drauge su paliaubų Sirijoje žlugimu ir tyčiniu išpuoliu prieš Jungtinių Tautų pagalbos konv...

  • Jo niekas nepakeis
    Jo niekas nepakeis

    Visuomenės esti įvairios. Egzistuoja statistinė visuomenė, tiksliau – kelios visuomenės, kurias apibrėžia priklausymas kokiai nors žmonių grupei, besitelkiančiai rasiniu, tautiniu, religiniu, partiniu, gyvenamosios vietos ar panašiai pag...

    9
  • Ką turėsime po rinkimų: ta pati panelė, tik kita suknelė?
    Ką turėsime po rinkimų: ta pati panelė, tik kita suknelė?

    Rudenį sulig Seimo rinkimais baigsis eilinis politinis viliotinis. Politikų pažadai vis labiau prasilenkia su realybe. Žmonės suvokia tai, tačiau reaguoja apatiškai. Pabodo koldūnų, medžioklių ir auksinių šaukštų istorijos. Pol...

    21
  • Visus į krematoriumą!
    Visus į krematoriumą!

    Neslėpsiu, kai prieš keletą dienų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius man entuziastingai mestelėjo: "Pamatysite, šis sezonas bus įdomiausias istorijoje!", pamaniau, kad lygos vadovas prabilo ...

  • Automobilių mokestis ir penki „jeigu“
    Automobilių mokestis ir penki „jeigu“

    Kai B.Franklinas sakė, jog nėra nieko neišvengiamo (bei nemalonaus) išskyrus mirtį ir apmokestinimą, jis galėjo pridurti, jog pirmasis dalykas tetrunka akimirką, o antrasis tampa reiškiniu ir mus lydi visą gyvenimą. ...

    3
  • Ar metiniai darbo pokalbiai – jau istorija?
    Ar metiniai darbo pokalbiai – jau istorija?

    Veiklos vertinimo pokalbiai – tradicinė ir daugeliui darbuotojų įprasta kasmetinė pareiga pastaruoju metu sparčiai dingsta iš vis daugiau įmonių planų. Nauji personalo valdymo mados vėjai, nedžiuginantys rezultatai – atsisakyti met...

    1
Daugiau straipsnių