Valdiškų lėšų švaistymas – klasikinė Kauno problema

Ne už kalnų ir metų pabaiga, datos siūlo imtis apibendrinimų, iš paukščio skrydžio peržvelgti miesto gyvenimą, dėl ko nors darsyk pasidžiaugiant ar pabaksnojant pirštu. Pilni laikraščiai tokių reziumė, be to, kažkaip nebesinori kompiuterio klavišais kirstis pro keisčiausių poelgių džiungles, vėl minėti tas pačias valdininkų ar niekdarių pavardes. Geriau kiek atsitrauksiu, aštuoniasdešimčia ar devyniasdešimčia metų, atsiversiu 1921-ųjų ir 1931-ųjų spaudą ir pažvelgsiu, kuo Kaunas tada gyveno.

Štai žurnalas „Moteris“ mėgina paminėti „visų metų mūsų darbuotę“: „Malonu pažymėti, kad mūsų organas rado pritarimo ir užuojautos plačiame moterų sluogsnyje, suspietė nemaža gabių bendradarbių ir sujungė diktoką būrį paskelbtų idealų vykintojų.“ Telieka pasidžiaugti dėl „organo“, tik nesuprantama, kodėl jis ieškojo „užuojautos“. Užuojauta gal būtų labiau susijusi su straipsniu, pranešančiu, jog ką tik mirė rašytoja Žemaitė.

Tų pačių 1921-ųjų gruodžio „Darbininkas“ (prenumerata metams: 48 auksinai) rašo apie p. Voldemarą, kuris „nėra atsiskaitęs iš valstybinių pinigų“. Užuot atsiskaitęs, tas p. Voldemaras svaido „Darbininko“ pusėn „devynes galybes gatviškų žodžių“. Taigi valdiškų lėšų švaistymas – klasikinė Kauno problema, dabartinė savivaldybė tik tęsia tradicijas.

Labai įdomi žinia, kad Žvalgybos skyriaus kuopa sulaikė maisto siuntą, traukiniu gabenamą mūsų diplomatinei atstovybei Maskvoje. Patikrinus, be miltų, kruopų ir kt., „rasta apie 625 pūdai sacharino ir keliolika kilogramų kokaino“(!). Naujiesiems švesti, ar kokį biesą?

Šoktelėkime dešimčia metų į priekį. 1931-ųjų gruodį A.Smetona vienbalsiai išrenkamas šalies Prezidentu dar septyneriems metams, o Kauno savivaldybė leidžia mieste atidaryti po vieną traktierių dviem tūkstančiams gyventojų. Iš viso Kaune „leidžia atidaryti 50 traktierių ir iki 100 alinių“. Žiema žadama šalta: „Švedų meteorologų tėmyjimais iš Grenlandijos vakarų vėjai pradėjo nešti šaltą orą.“ Šią žiemą panašu, kad šaltas oras baigėsi ir Grenlandijoje.

„Pienocentras“ 1931-aisiais eksportavo 770 statinių ir 142 dėžes sviesto, o Berlyne ir Londone lietuviški kiaušiniai – patys pigiausi, nors ir patys mažiausi. Bekonų į Angliją Lietuva išvežė daugiau nei Švedija, Olandija, Latvija ir Estija kartu sudėjus. Tiesa, bulių kainos krito, dėl to čia visi labai jaudinasi. Nėra kur dėti arklienos, tad ūkininkai klausia laikraščio, ar ja galima lesinti vištas.

O Kauno ponios jaudinasi ne dėl bulių kainų. Štai į Valstybės teatrą atvažiuoja F.Šaliapinas. Bilietai 30–150 litų, nes Šaliapinas „už mažiau nedainuoja kaip už 3000 dolerių į vakarą“. Nors visuomenėje sklando kalbos, kad jo balsas jau nebe tas, anot vienos valdininkės, „atiduosiu visą algą ir dar avanso paimsiu, bet nors trūks-plyš – Šaliapiną turiu pamatyti“.

Kas atvyksta, kas išvyksta. Štai į Paryžių „su mažute stipendija“ išvyko „jaunas rašytojas P.Cvirka ir dailininkas p.Ušinskas“. Visiems laikams išvyko D.Dolskis (miręs lygiai dešimt metų po Žemaitės, irgi nuo plaučių uždegimo), patraukęs publiką „savo išmislingumu“. Iš mažesnių tragedijų: anot „Dienos“, viena ponia nukrito nuo Kauko laiptų. „Tada vienas ponas ją pakėlė, pašaukė taksį ir parvežė namon.“

Iš didelių, bet asmeninių tragedijų: „Panelė! Graži Gimnazistė, kuri traukinyje flirtavai su manim, nuo stoties iki Ožeškienės g-vės ėjome draugėj. Persiskiriant paskyrei rendavu, nelaimei – neatvykau. Atsiliepk buhalteriui Antanui. Kauno paštas, iki pareikalavimo.“

Štai tokie tie seni popieriai. Gal po 100 metų kas nors panašiai vartys šį laikraštį, kuriame atsispindėsime visi mes su savo šiandieniais gyvenimais.


Šiame straipsnyje: kaunas

NAUJAUSI KOMENTARAI

iš špoko skrydžio

iš špoko skrydžio portretas
Pasirodo, valdžiažmogiai visais laikais taškėsi mokesčių mokėtojų pinigais į visas puses tol, kol toks elgesys tapo kone norma. Tiek, kiek norma galime laikyti vagystes - mažas ir dideles. Niekas, tačiau, nuo to nemirė. Užsipylė prastesnių dujų, (ar ir visai ne) laiku nesumokėjo komunalinių. Kitas nepasidovanojo sau išsvajotos kalėdinės dovanos. O jei visdėlto - spokso dabar pro langą ir planuoja be ko yra laikoma padoru apsieiti per šventes. O štai tas neįvykęs "rendavu", galimas daiktas, sugriovė mažų mažiausiai kelis gyvenimus. Tokie praradimai neužpildomi, nepakeičiami.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    7
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių