Valdiškų lėšų švaistymas – klasikinė Kauno problema

Ne už kalnų ir metų pabaiga, datos siūlo imtis apibendrinimų, iš paukščio skrydžio peržvelgti miesto gyvenimą, dėl ko nors darsyk pasidžiaugiant ar pabaksnojant pirštu. Pilni laikraščiai tokių reziumė, be to, kažkaip nebesinori kompiuterio klavišais kirstis pro keisčiausių poelgių džiungles, vėl minėti tas pačias valdininkų ar niekdarių pavardes. Geriau kiek atsitrauksiu, aštuoniasdešimčia ar devyniasdešimčia metų, atsiversiu 1921-ųjų ir 1931-ųjų spaudą ir pažvelgsiu, kuo Kaunas tada gyveno.

Štai žurnalas „Moteris“ mėgina paminėti „visų metų mūsų darbuotę“: „Malonu pažymėti, kad mūsų organas rado pritarimo ir užuojautos plačiame moterų sluogsnyje, suspietė nemaža gabių bendradarbių ir sujungė diktoką būrį paskelbtų idealų vykintojų.“ Telieka pasidžiaugti dėl „organo“, tik nesuprantama, kodėl jis ieškojo „užuojautos“. Užuojauta gal būtų labiau susijusi su straipsniu, pranešančiu, jog ką tik mirė rašytoja Žemaitė.

Tų pačių 1921-ųjų gruodžio „Darbininkas“ (prenumerata metams: 48 auksinai) rašo apie p. Voldemarą, kuris „nėra atsiskaitęs iš valstybinių pinigų“. Užuot atsiskaitęs, tas p. Voldemaras svaido „Darbininko“ pusėn „devynes galybes gatviškų žodžių“. Taigi valdiškų lėšų švaistymas – klasikinė Kauno problema, dabartinė savivaldybė tik tęsia tradicijas.

Labai įdomi žinia, kad Žvalgybos skyriaus kuopa sulaikė maisto siuntą, traukiniu gabenamą mūsų diplomatinei atstovybei Maskvoje. Patikrinus, be miltų, kruopų ir kt., „rasta apie 625 pūdai sacharino ir keliolika kilogramų kokaino“(!). Naujiesiems švesti, ar kokį biesą?

Šoktelėkime dešimčia metų į priekį. 1931-ųjų gruodį A.Smetona vienbalsiai išrenkamas šalies Prezidentu dar septyneriems metams, o Kauno savivaldybė leidžia mieste atidaryti po vieną traktierių dviem tūkstančiams gyventojų. Iš viso Kaune „leidžia atidaryti 50 traktierių ir iki 100 alinių“. Žiema žadama šalta: „Švedų meteorologų tėmyjimais iš Grenlandijos vakarų vėjai pradėjo nešti šaltą orą.“ Šią žiemą panašu, kad šaltas oras baigėsi ir Grenlandijoje.

„Pienocentras“ 1931-aisiais eksportavo 770 statinių ir 142 dėžes sviesto, o Berlyne ir Londone lietuviški kiaušiniai – patys pigiausi, nors ir patys mažiausi. Bekonų į Angliją Lietuva išvežė daugiau nei Švedija, Olandija, Latvija ir Estija kartu sudėjus. Tiesa, bulių kainos krito, dėl to čia visi labai jaudinasi. Nėra kur dėti arklienos, tad ūkininkai klausia laikraščio, ar ja galima lesinti vištas.

O Kauno ponios jaudinasi ne dėl bulių kainų. Štai į Valstybės teatrą atvažiuoja F.Šaliapinas. Bilietai 30–150 litų, nes Šaliapinas „už mažiau nedainuoja kaip už 3000 dolerių į vakarą“. Nors visuomenėje sklando kalbos, kad jo balsas jau nebe tas, anot vienos valdininkės, „atiduosiu visą algą ir dar avanso paimsiu, bet nors trūks-plyš – Šaliapiną turiu pamatyti“.

Kas atvyksta, kas išvyksta. Štai į Paryžių „su mažute stipendija“ išvyko „jaunas rašytojas P.Cvirka ir dailininkas p.Ušinskas“. Visiems laikams išvyko D.Dolskis (miręs lygiai dešimt metų po Žemaitės, irgi nuo plaučių uždegimo), patraukęs publiką „savo išmislingumu“. Iš mažesnių tragedijų: anot „Dienos“, viena ponia nukrito nuo Kauko laiptų. „Tada vienas ponas ją pakėlė, pašaukė taksį ir parvežė namon.“

Iš didelių, bet asmeninių tragedijų: „Panelė! Graži Gimnazistė, kuri traukinyje flirtavai su manim, nuo stoties iki Ožeškienės g-vės ėjome draugėj. Persiskiriant paskyrei rendavu, nelaimei – neatvykau. Atsiliepk buhalteriui Antanui. Kauno paštas, iki pareikalavimo.“

Štai tokie tie seni popieriai. Gal po 100 metų kas nors panašiai vartys šį laikraštį, kuriame atsispindėsime visi mes su savo šiandieniais gyvenimais.


Šiame straipsnyje: kaunas

NAUJAUSI KOMENTARAI

iš špoko skrydžio

iš špoko skrydžio portretas
Pasirodo, valdžiažmogiai visais laikais taškėsi mokesčių mokėtojų pinigais į visas puses tol, kol toks elgesys tapo kone norma. Tiek, kiek norma galime laikyti vagystes - mažas ir dideles. Niekas, tačiau, nuo to nemirė. Užsipylė prastesnių dujų, (ar ir visai ne) laiku nesumokėjo komunalinių. Kitas nepasidovanojo sau išsvajotos kalėdinės dovanos. O jei visdėlto - spokso dabar pro langą ir planuoja be ko yra laikoma padoru apsieiti per šventes. O štai tas neįvykęs "rendavu", galimas daiktas, sugriovė mažų mažiausiai kelis gyvenimus. Tokie praradimai neužpildomi, nepakeičiami.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Padėtis Baltarusijoje kaista
    Padėtis Baltarusijoje kaista

    Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. ...

  • Vienos eitynės – dar ne pavasaris
    Vienos eitynės – dar ne pavasaris

    Rusiją sudrebino seniai matyta protesto banga. ...

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    4
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    20
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    3
Daugiau straipsnių