Valdiškų lėšų švaistymas – klasikinė Kauno problema

Ne už kalnų ir metų pabaiga, datos siūlo imtis apibendrinimų, iš paukščio skrydžio peržvelgti miesto gyvenimą, dėl ko nors darsyk pasidžiaugiant ar pabaksnojant pirštu. Pilni laikraščiai tokių reziumė, be to, kažkaip nebesinori kompiuterio klavišais kirstis pro keisčiausių poelgių džiungles, vėl minėti tas pačias valdininkų ar niekdarių pavardes. Geriau kiek atsitrauksiu, aštuoniasdešimčia ar devyniasdešimčia metų, atsiversiu 1921-ųjų ir 1931-ųjų spaudą ir pažvelgsiu, kuo Kaunas tada gyveno.

Štai žurnalas „Moteris“ mėgina paminėti „visų metų mūsų darbuotę“: „Malonu pažymėti, kad mūsų organas rado pritarimo ir užuojautos plačiame moterų sluogsnyje, suspietė nemaža gabių bendradarbių ir sujungė diktoką būrį paskelbtų idealų vykintojų.“ Telieka pasidžiaugti dėl „organo“, tik nesuprantama, kodėl jis ieškojo „užuojautos“. Užuojauta gal būtų labiau susijusi su straipsniu, pranešančiu, jog ką tik mirė rašytoja Žemaitė.

Tų pačių 1921-ųjų gruodžio „Darbininkas“ (prenumerata metams: 48 auksinai) rašo apie p. Voldemarą, kuris „nėra atsiskaitęs iš valstybinių pinigų“. Užuot atsiskaitęs, tas p. Voldemaras svaido „Darbininko“ pusėn „devynes galybes gatviškų žodžių“. Taigi valdiškų lėšų švaistymas – klasikinė Kauno problema, dabartinė savivaldybė tik tęsia tradicijas.

Labai įdomi žinia, kad Žvalgybos skyriaus kuopa sulaikė maisto siuntą, traukiniu gabenamą mūsų diplomatinei atstovybei Maskvoje. Patikrinus, be miltų, kruopų ir kt., „rasta apie 625 pūdai sacharino ir keliolika kilogramų kokaino“(!). Naujiesiems švesti, ar kokį biesą?

Šoktelėkime dešimčia metų į priekį. 1931-ųjų gruodį A.Smetona vienbalsiai išrenkamas šalies Prezidentu dar septyneriems metams, o Kauno savivaldybė leidžia mieste atidaryti po vieną traktierių dviem tūkstančiams gyventojų. Iš viso Kaune „leidžia atidaryti 50 traktierių ir iki 100 alinių“. Žiema žadama šalta: „Švedų meteorologų tėmyjimais iš Grenlandijos vakarų vėjai pradėjo nešti šaltą orą.“ Šią žiemą panašu, kad šaltas oras baigėsi ir Grenlandijoje.

„Pienocentras“ 1931-aisiais eksportavo 770 statinių ir 142 dėžes sviesto, o Berlyne ir Londone lietuviški kiaušiniai – patys pigiausi, nors ir patys mažiausi. Bekonų į Angliją Lietuva išvežė daugiau nei Švedija, Olandija, Latvija ir Estija kartu sudėjus. Tiesa, bulių kainos krito, dėl to čia visi labai jaudinasi. Nėra kur dėti arklienos, tad ūkininkai klausia laikraščio, ar ja galima lesinti vištas.

O Kauno ponios jaudinasi ne dėl bulių kainų. Štai į Valstybės teatrą atvažiuoja F.Šaliapinas. Bilietai 30–150 litų, nes Šaliapinas „už mažiau nedainuoja kaip už 3000 dolerių į vakarą“. Nors visuomenėje sklando kalbos, kad jo balsas jau nebe tas, anot vienos valdininkės, „atiduosiu visą algą ir dar avanso paimsiu, bet nors trūks-plyš – Šaliapiną turiu pamatyti“.

Kas atvyksta, kas išvyksta. Štai į Paryžių „su mažute stipendija“ išvyko „jaunas rašytojas P.Cvirka ir dailininkas p.Ušinskas“. Visiems laikams išvyko D.Dolskis (miręs lygiai dešimt metų po Žemaitės, irgi nuo plaučių uždegimo), patraukęs publiką „savo išmislingumu“. Iš mažesnių tragedijų: anot „Dienos“, viena ponia nukrito nuo Kauko laiptų. „Tada vienas ponas ją pakėlė, pašaukė taksį ir parvežė namon.“

Iš didelių, bet asmeninių tragedijų: „Panelė! Graži Gimnazistė, kuri traukinyje flirtavai su manim, nuo stoties iki Ožeškienės g-vės ėjome draugėj. Persiskiriant paskyrei rendavu, nelaimei – neatvykau. Atsiliepk buhalteriui Antanui. Kauno paštas, iki pareikalavimo.“

Štai tokie tie seni popieriai. Gal po 100 metų kas nors panašiai vartys šį laikraštį, kuriame atsispindėsime visi mes su savo šiandieniais gyvenimais.


Šiame straipsnyje: kaunas

NAUJAUSI KOMENTARAI

iš špoko skrydžio

iš špoko skrydžio portretas
Pasirodo, valdžiažmogiai visais laikais taškėsi mokesčių mokėtojų pinigais į visas puses tol, kol toks elgesys tapo kone norma. Tiek, kiek norma galime laikyti vagystes - mažas ir dideles. Niekas, tačiau, nuo to nemirė. Užsipylė prastesnių dujų, (ar ir visai ne) laiku nesumokėjo komunalinių. Kitas nepasidovanojo sau išsvajotos kalėdinės dovanos. O jei visdėlto - spokso dabar pro langą ir planuoja be ko yra laikoma padoru apsieiti per šventes. O štai tas neįvykęs "rendavu", galimas daiktas, sugriovė mažų mažiausiai kelis gyvenimus. Tokie praradimai neužpildomi, nepakeičiami.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    9
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    7
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

  • Politinis lažybų barometras
    Politinis lažybų barometras

    Žinovai tikina, kad į azartinius lošimus žmonija pasinėrė dar prieš tūkstančius metų. Nūnai lošimų elementų ir mūsų aplinkoje apstu, pradedant sporto varžybomis ir baigiant rimtais valstybės reikalais. ...

    1
  • Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?
    Kaip spręsti neturto ir nedarbo problemą?

    Ką daro bedarbiai, kai į jų banko sąskaitą kas mėnesį įplaukia 560 eurų ir už tai iš jų nieko nereikalaujama? ...

    2
  • Sausio 13-oji ir Rusijos liokajus
    Sausio 13-oji ir Rusijos liokajus

    Penktadienį minėsime jau 26-ąsias Sausio 13-osios metines. Tai – Lietuvos tautos pergalės prieš kruviną Maskvos režimą, pasiuntusį rinktinius KGB ir kariuomenės desanto galvažudžius žudyti beginklių žmonių, metinės. ...

    25
  • Iššūkis ministrui
    Iššūkis ministrui

    Atėjo laikas naujajam ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui įrodyti, ko jis vertas – imta kalbėti, kad Lietuvoje galėtų būti įsteigta "Tesla" gamykla. Puiki žinia! Tiesa, be aktyvaus Ūkio ministerijos darbo šią gamyklą Lietuv...

  • Kaip neatsidurti kreivų veidrodžių karalystėje?
    Kaip neatsidurti kreivų veidrodžių karalystėje?

    Metų pradžia yra tas metas, kai užsibrėžiame naujus tikslus ir tam pasitelkiame refleksiją. Bandant paaiškinti, kas yra refleksija ir kam ji reikalinga, patogu pasitelkti veidrodžio vaizdinį. Kai kas rytą ruošiamės eiti iš namų,...

    2
Daugiau straipsnių