Turime istorinę galimybę, bet ar ją išnaudosime?

Einant keliu visada verta prisiminti, kodėl juo pradėjome eiti. Nes kitaip pamiršime ir šio kelio pabaigoje esantį tikslą. Debatams dėl atominės elektrinės statybos po referendumo padarius pauzę, galima kiek atsikvėpti ir prisiminti, kodėl mes ją ruošiamės statyti, kada taip nusprendėme ir ką jau padarėme.

Pradėkime pirmiausia nuo to, kad nauja branduolinė jėgainė nėra tikslas, o tik priemonė. Lietuva, uždariusi Ignalinos AE,  importuoja apie 75 proc. elektros energijos bei  dujas  jai pagaminti. Pinigų kalba išsireiškus, tai 1,7 mlrd. litų per metus, sumokamų užsienio tiekėjams.

Didelis importas nenaudingas ekonomiškai ir energetiškai

Importas savaime nėra baisus žvėris. Tarptautinė prekyba yra savotiškas darbo pasidalijimas: mes gaminame tai, ką sugebame ir galime pagaminti pigiau, o perkame iš kitų tai, ko nesugebame, kas mums patiems gaminti kainuotų brangiau.

Problemos prasideda, kai importas smarkiai nusveria eksportą. Atsiribojant nuo geopolitinių dalykų ir liekant tik prie ekonominių, būtų pravartu pasakyti, kad tokio lygio energijos išteklių importas, nesvarbu, iš kur jis – Rusijos, Baltarusijos ar Švedijos, Lenkijos – nėra sveikas dalykas ekonomikai.

Paprasčiau pasakius – importuodami mes savo pinigus atiduodame kitų šalių gamintojams, kurie iš jų moka atlyginimus savo šalies darbuotojams, mokesčius ir investuoja į naujas elektrines, kurios tieks mums elektros energiją.

Kai perkame savo šalies gamintojo prekę, už ją sumokėti pinigai skiriami darbuotojų atlyginimams, mokesčiams ir investicijoms. Likę šalyje pinigai turi kur kas daugiau šansų sugrįžti atgal per didesnes pajamas (nes įdarbinti žmonės leidžia daugiau pinigų), per geresnes viešąsias paslaugas, finansuojamas iš surinktų mokesčių. Arba tiesiog per mažesnius mokesčius.

Didelis energijos importas turi dar kitą svarbią dedamąją – saugumo. Šių metų rugpjūtį, išjungus vieną svarbesnių elektros linijų į Lietuvą, elektros kaina rinkoje išaugo tris kartus. Turint omenyje, kad ir ta brangesnė elektra buvo pagaminta iš vieninteliu keliu importuojamos žaliavos – dujų, pastarųjų tiekimo sutrikimas galėtų atverti didžiulę skylę elektros energetikos tinkluose ir sukelti chaosą. Skaičiuojama, kad toks incidentas Lietuvai padarytų 500-800 mln. litų žalos.

Pajėgumų yra, bet jie – nekonkurencingi

Tad prieiname prie tam tikros tarpinės išvados – nuosavi, konkurencingi elektros gamybos resursai mums yra naudingi ir energetinio saugumo, ir ekonominiu atžvilgiu.

Dabar mes turime pakankamai elektros gamybos resursų, kad patenkintume Lietuvos poreikius. Tačiau jais negalime pagaminti pigiau nei siūlo importuotojai. Dujos, kurios mūsų pagrindinių elektrinių kuras, yra brangios. Naujasis „Lietuvos elektrinės“ blokas yra efektyvesnis už senuosius 30 proc., bet vis tiek jame pagaminta elektra kainuoja per 30 centų už kilovatvalandę, kai rinkos kaina svyruoja apie 15-16 centų.

Nepaisant to, jis yra mums būtinas bendram sistemos saugumui – subalansuoti sistemą, t.y. gaminti elektrą tuo metu, kai mažiau elektros pagamina vėjo ir saulės jėgainės, ar pakeičiant sumažėjusį importą.

Tad prieiname prie to, kad mums būtų naudinga statyti naujas ir konkurencingas elektrines. Kaip jau minėjau, dujų elektrinės alternatyva netinka, nes ji negali pagaminti už rinkos kainą. Didelė tarša yra anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių trūkumas. Net jeigu ir nesvarstytume jų ekologiškumo, dėl reikalingų taršos leidimų jose gaminama elektra būtų taip pat per brangi. Be to, anglį ir mazutą irgi reikia importuoti.

Yra atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie neteršia, neišsenka ir naudoja vietos resursus.

Tačiau jie turi „įgimtus“ trūkumus, kurie neleidžia jų paversti bazinės elektros gamybos pajėgumais. Tai priklausomybė nuo nepastovių orų sąlygos, dėl ko neužtikrinama pastovi energijos gamyba, ir dėl ko jų galią reikia dubliuoti – statyti dujų arba hidroelektrines, kurios kompensuotų dėl orų sąlygų besikeičiančius pagaminamos elektros energijos kiekius sistemoje.

Plačiai reklamuojamos biokuro kogeneracinės elektrinės irgi priklausomos nuo orų sąlygų – elektrą už konkurencingą kainą jos gali gaminti tik kartu su šiluma, tiekiama į šilumos tinklus. Sumažėjus šilumos poreikiui, krenta ir pagaminamos elektros energijos kiekis arba reikia didinti jos kainą, nes kartu pagamintą perteklinę šilumą tektų išleisti į orą. Be to, biokuro resursai yra riboti ir nepatenkintų išaugusių  ilgalaikių valstybės poreikių.

Be to, atsinaujinančių energijos išteklių gaminama elektra irgi nekonkurencinga ir yra subsidijuojama. Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisija (VEKK) 2013 metais yra įpareigojusi supirkti biomasės elektrinių gaminamą elektrą už 37-50 ct/kWh, vėjo jėgainių ‒ 28-37 ct/kWh, saulės – 90 – 125 ct/kWh. Kai tuo tarpu rinkos kaina svyruoja apie 15 ct/kWh.

Pasiektas dešimties metų įdirbis

Lieka branduolinė elektrinė.  Tai yra vienas  pigiausių  ir  švariausių elektros energijos gamybos būdų (neskaitant hidroelektrinių), galintis būti baziniu elektros generatoriumi, t.y. nuolat gaminti pastovų kiekį elektros energijos. Tai efektyviausias elektrinės veikimo režimas. Be to, skirtingai nuo dujomis kūrenamų elektrinių, branduolinės elektrinės gaminamos elektros kaina labai nežymiai priklauso nuo kuro kainų svyravimo, nes jos sudaro tik apie 10 proc. savikainos.

Naujai branduolinei elektrinei statyti  susiklostė palanki situacija, nes gamintojai siekia išplėsti savo  rinkas ir daro tam tikrų nuolaidų, yra linkę, kaip pavyzdžiui  „Hitachi“ Lietuvoje, patys taip pat  investuoti į elektrines, o ne tik tiekti technologiją. Grįžtantis blaivus branduolinės energetikos ir jos alternatyvų vertinimas gali netrukus sumažinti tą branduolinių technologijų gamintojų norą nusileisti.

Svarbu tai, kad Lietuva, skirtingai nei kaimynės, yra geriausiai pasiruošusi naujos branduolinės elektrinės statybai. Mūsų privalumas – branduolinės energetikos šalimi esame jau beveik  keturis dešimtmečius.

Nors Ignalinos atominė elektrinė jau uždarinėjama, mes vis dar turime infrastruktūrą, patirtį, teisinę bazę, reguliavimo institucijas ir geriausiai Europoje TATENOS įvertintą statybų aikštelę. Tuo mes skiriamės nuo aplinkinių kaimynių, dalis kurių branduolinės energetikos šalimis dar tik ruošiasi tapti.

Svarbu priminti, kad planai išlikti branduolinės energetikos šalimi, buvo patvirtinti dar 2002 metais priimtoje nacionalinėje energetikos strategijoje. Šie planai ir ketinimai nekart buvo patvirtinti visų per dešimtmetį Lietuvą valdžiusių politinių partijų įvairiais susitarimais, komunikatais, rezoliucijomis, priimtais įstatymais.

Aktyviausieji darbai prasidėjo 2006 metais, per tą laiką buvo atlikta ir teigiamai įvertinta poveikio aplinkai analizė, išsamūs geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu buvo gręžti itin gilūs, šiam regionui net nebūdingi 200 metrų gylio gręžiniai, priimti branduolinės elektrinės veiklą reglamentuojantys įstatymų paketai, suplanuotas reaktoriaus ir kitų didžiųjų krovinių gabenimo maršrutas į statybų aikštelę, surastas strateginis investuotojas ir technologijų tiekėjas, baigiamos derybos su regioniniais partneriais – investuotojais į mūsų šalį.

Jeigu dabar pradėtume stabdyti, nubrauktume dešimtmečio įdirbį, o reputacijos grafoje įsirašytume didelį minusą. Vėliau tiek pat metų vėl reikėtų dirbti, norint pasiekti dabartinį tašką. Vadinasi, dar mažiausiai du dešimtmečius mums tektų būti priklausomiems nuo energetinio importo adatos. Ir tik su sąlyga, jeigu per tą laiką pavyktų atgaivinti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuva.

Tad dabar turime istorinę galimybę. Klausimas, ar ją sugebėsime išnaudoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
kaip reta, išsamus ir išmintingas straipsnis. Bet turėdami svyruoklį premjerą, vėpsinčias "ūkioenergetikos" ministres, nežinia kieno malūnus sukančius politinius perėjūnus žiemelius, balsius, šilgalius..., armiją parsiduodančių bambalinių ir nemažiau parsiduodančių žurnaliūgų, kažin ar ta istorine galimybe sugebėsim pasinaudoti? Gal liksim prie suskilusios geldos, -mokėsim brangiausiai už šilumą ir elektrą ir keiksim valdžią?

ruta

ruta portretas
Zinome , kad ne viena milijona Valstybe skire smegenu pudrinimui eiliniams pilieciams ... Noriu paklaustu , kodel gi jus nesusirupinote , kai skandinavu bankai uzurpavo visa Lietuvos erdve ir ne viena milijarda isveze is Lietuvos ? Nebuvo komandos ? Neatsibodo pliurpti nesamones apie nepriklausoma energetika , kai Lietuva PRASISKOLINUSI ir dar tures skolintis atominei . Matau tik aktyvu pinigu tratinima be jokios naudos Valstybei . Be to , tauta gresmingai sensta ir jeigu taip eis ir toliau , tai neliks ir tautieciu ... Matome idiotus , kurie nesugebejo apginti senos atomines , o gal jie kenkejai , kurie specialiai kelia destrukcija ir nori , kad Lietuva bankrutuotu , kaip Graikija ? Zinome ,matome , kaip dideji projektai patampa gera lesykla ir girdykla politiniams nieksams ! Sakome - NE atominei !

T

T portretas
Prisimenu, kiek žalieji protestavo prieš naftos terminalą Būtingėje. Gerai, kad nebuvo jų klausoma.
VISI KOMENTARAI 36
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    8
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių