Turime istorinę galimybę, bet ar ją išnaudosime?

Einant keliu visada verta prisiminti, kodėl juo pradėjome eiti. Nes kitaip pamiršime ir šio kelio pabaigoje esantį tikslą. Debatams dėl atominės elektrinės statybos po referendumo padarius pauzę, galima kiek atsikvėpti ir prisiminti, kodėl mes ją ruošiamės statyti, kada taip nusprendėme ir ką jau padarėme.

Pradėkime pirmiausia nuo to, kad nauja branduolinė jėgainė nėra tikslas, o tik priemonė. Lietuva, uždariusi Ignalinos AE,  importuoja apie 75 proc. elektros energijos bei  dujas  jai pagaminti. Pinigų kalba išsireiškus, tai 1,7 mlrd. litų per metus, sumokamų užsienio tiekėjams.

Didelis importas nenaudingas ekonomiškai ir energetiškai

Importas savaime nėra baisus žvėris. Tarptautinė prekyba yra savotiškas darbo pasidalijimas: mes gaminame tai, ką sugebame ir galime pagaminti pigiau, o perkame iš kitų tai, ko nesugebame, kas mums patiems gaminti kainuotų brangiau.

Problemos prasideda, kai importas smarkiai nusveria eksportą. Atsiribojant nuo geopolitinių dalykų ir liekant tik prie ekonominių, būtų pravartu pasakyti, kad tokio lygio energijos išteklių importas, nesvarbu, iš kur jis – Rusijos, Baltarusijos ar Švedijos, Lenkijos – nėra sveikas dalykas ekonomikai.

Paprasčiau pasakius – importuodami mes savo pinigus atiduodame kitų šalių gamintojams, kurie iš jų moka atlyginimus savo šalies darbuotojams, mokesčius ir investuoja į naujas elektrines, kurios tieks mums elektros energiją.

Kai perkame savo šalies gamintojo prekę, už ją sumokėti pinigai skiriami darbuotojų atlyginimams, mokesčiams ir investicijoms. Likę šalyje pinigai turi kur kas daugiau šansų sugrįžti atgal per didesnes pajamas (nes įdarbinti žmonės leidžia daugiau pinigų), per geresnes viešąsias paslaugas, finansuojamas iš surinktų mokesčių. Arba tiesiog per mažesnius mokesčius.

Didelis energijos importas turi dar kitą svarbią dedamąją – saugumo. Šių metų rugpjūtį, išjungus vieną svarbesnių elektros linijų į Lietuvą, elektros kaina rinkoje išaugo tris kartus. Turint omenyje, kad ir ta brangesnė elektra buvo pagaminta iš vieninteliu keliu importuojamos žaliavos – dujų, pastarųjų tiekimo sutrikimas galėtų atverti didžiulę skylę elektros energetikos tinkluose ir sukelti chaosą. Skaičiuojama, kad toks incidentas Lietuvai padarytų 500-800 mln. litų žalos.

Pajėgumų yra, bet jie – nekonkurencingi

Tad prieiname prie tam tikros tarpinės išvados – nuosavi, konkurencingi elektros gamybos resursai mums yra naudingi ir energetinio saugumo, ir ekonominiu atžvilgiu.

Dabar mes turime pakankamai elektros gamybos resursų, kad patenkintume Lietuvos poreikius. Tačiau jais negalime pagaminti pigiau nei siūlo importuotojai. Dujos, kurios mūsų pagrindinių elektrinių kuras, yra brangios. Naujasis „Lietuvos elektrinės“ blokas yra efektyvesnis už senuosius 30 proc., bet vis tiek jame pagaminta elektra kainuoja per 30 centų už kilovatvalandę, kai rinkos kaina svyruoja apie 15-16 centų.

Nepaisant to, jis yra mums būtinas bendram sistemos saugumui – subalansuoti sistemą, t.y. gaminti elektrą tuo metu, kai mažiau elektros pagamina vėjo ir saulės jėgainės, ar pakeičiant sumažėjusį importą.

Tad prieiname prie to, kad mums būtų naudinga statyti naujas ir konkurencingas elektrines. Kaip jau minėjau, dujų elektrinės alternatyva netinka, nes ji negali pagaminti už rinkos kainą. Didelė tarša yra anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių trūkumas. Net jeigu ir nesvarstytume jų ekologiškumo, dėl reikalingų taršos leidimų jose gaminama elektra būtų taip pat per brangi. Be to, anglį ir mazutą irgi reikia importuoti.

Yra atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie neteršia, neišsenka ir naudoja vietos resursus.

Tačiau jie turi „įgimtus“ trūkumus, kurie neleidžia jų paversti bazinės elektros gamybos pajėgumais. Tai priklausomybė nuo nepastovių orų sąlygos, dėl ko neužtikrinama pastovi energijos gamyba, ir dėl ko jų galią reikia dubliuoti – statyti dujų arba hidroelektrines, kurios kompensuotų dėl orų sąlygų besikeičiančius pagaminamos elektros energijos kiekius sistemoje.

Plačiai reklamuojamos biokuro kogeneracinės elektrinės irgi priklausomos nuo orų sąlygų – elektrą už konkurencingą kainą jos gali gaminti tik kartu su šiluma, tiekiama į šilumos tinklus. Sumažėjus šilumos poreikiui, krenta ir pagaminamos elektros energijos kiekis arba reikia didinti jos kainą, nes kartu pagamintą perteklinę šilumą tektų išleisti į orą. Be to, biokuro resursai yra riboti ir nepatenkintų išaugusių  ilgalaikių valstybės poreikių.

Be to, atsinaujinančių energijos išteklių gaminama elektra irgi nekonkurencinga ir yra subsidijuojama. Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisija (VEKK) 2013 metais yra įpareigojusi supirkti biomasės elektrinių gaminamą elektrą už 37-50 ct/kWh, vėjo jėgainių ‒ 28-37 ct/kWh, saulės – 90 – 125 ct/kWh. Kai tuo tarpu rinkos kaina svyruoja apie 15 ct/kWh.

Pasiektas dešimties metų įdirbis

Lieka branduolinė elektrinė.  Tai yra vienas  pigiausių  ir  švariausių elektros energijos gamybos būdų (neskaitant hidroelektrinių), galintis būti baziniu elektros generatoriumi, t.y. nuolat gaminti pastovų kiekį elektros energijos. Tai efektyviausias elektrinės veikimo režimas. Be to, skirtingai nuo dujomis kūrenamų elektrinių, branduolinės elektrinės gaminamos elektros kaina labai nežymiai priklauso nuo kuro kainų svyravimo, nes jos sudaro tik apie 10 proc. savikainos.

Naujai branduolinei elektrinei statyti  susiklostė palanki situacija, nes gamintojai siekia išplėsti savo  rinkas ir daro tam tikrų nuolaidų, yra linkę, kaip pavyzdžiui  „Hitachi“ Lietuvoje, patys taip pat  investuoti į elektrines, o ne tik tiekti technologiją. Grįžtantis blaivus branduolinės energetikos ir jos alternatyvų vertinimas gali netrukus sumažinti tą branduolinių technologijų gamintojų norą nusileisti.

Svarbu tai, kad Lietuva, skirtingai nei kaimynės, yra geriausiai pasiruošusi naujos branduolinės elektrinės statybai. Mūsų privalumas – branduolinės energetikos šalimi esame jau beveik  keturis dešimtmečius.

Nors Ignalinos atominė elektrinė jau uždarinėjama, mes vis dar turime infrastruktūrą, patirtį, teisinę bazę, reguliavimo institucijas ir geriausiai Europoje TATENOS įvertintą statybų aikštelę. Tuo mes skiriamės nuo aplinkinių kaimynių, dalis kurių branduolinės energetikos šalimis dar tik ruošiasi tapti.

Svarbu priminti, kad planai išlikti branduolinės energetikos šalimi, buvo patvirtinti dar 2002 metais priimtoje nacionalinėje energetikos strategijoje. Šie planai ir ketinimai nekart buvo patvirtinti visų per dešimtmetį Lietuvą valdžiusių politinių partijų įvairiais susitarimais, komunikatais, rezoliucijomis, priimtais įstatymais.

Aktyviausieji darbai prasidėjo 2006 metais, per tą laiką buvo atlikta ir teigiamai įvertinta poveikio aplinkai analizė, išsamūs geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu buvo gręžti itin gilūs, šiam regionui net nebūdingi 200 metrų gylio gręžiniai, priimti branduolinės elektrinės veiklą reglamentuojantys įstatymų paketai, suplanuotas reaktoriaus ir kitų didžiųjų krovinių gabenimo maršrutas į statybų aikštelę, surastas strateginis investuotojas ir technologijų tiekėjas, baigiamos derybos su regioniniais partneriais – investuotojais į mūsų šalį.

Jeigu dabar pradėtume stabdyti, nubrauktume dešimtmečio įdirbį, o reputacijos grafoje įsirašytume didelį minusą. Vėliau tiek pat metų vėl reikėtų dirbti, norint pasiekti dabartinį tašką. Vadinasi, dar mažiausiai du dešimtmečius mums tektų būti priklausomiems nuo energetinio importo adatos. Ir tik su sąlyga, jeigu per tą laiką pavyktų atgaivinti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuva.

Tad dabar turime istorinę galimybę. Klausimas, ar ją sugebėsime išnaudoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
kaip reta, išsamus ir išmintingas straipsnis. Bet turėdami svyruoklį premjerą, vėpsinčias "ūkioenergetikos" ministres, nežinia kieno malūnus sukančius politinius perėjūnus žiemelius, balsius, šilgalius..., armiją parsiduodančių bambalinių ir nemažiau parsiduodančių žurnaliūgų, kažin ar ta istorine galimybe sugebėsim pasinaudoti? Gal liksim prie suskilusios geldos, -mokėsim brangiausiai už šilumą ir elektrą ir keiksim valdžią?

ruta

ruta portretas
Zinome , kad ne viena milijona Valstybe skire smegenu pudrinimui eiliniams pilieciams ... Noriu paklaustu , kodel gi jus nesusirupinote , kai skandinavu bankai uzurpavo visa Lietuvos erdve ir ne viena milijarda isveze is Lietuvos ? Nebuvo komandos ? Neatsibodo pliurpti nesamones apie nepriklausoma energetika , kai Lietuva PRASISKOLINUSI ir dar tures skolintis atominei . Matau tik aktyvu pinigu tratinima be jokios naudos Valstybei . Be to , tauta gresmingai sensta ir jeigu taip eis ir toliau , tai neliks ir tautieciu ... Matome idiotus , kurie nesugebejo apginti senos atomines , o gal jie kenkejai , kurie specialiai kelia destrukcija ir nori , kad Lietuva bankrutuotu , kaip Graikija ? Zinome ,matome , kaip dideji projektai patampa gera lesykla ir girdykla politiniams nieksams ! Sakome - NE atominei !

T

T portretas
Prisimenu, kiek žalieji protestavo prieš naftos terminalą Būtingėje. Gerai, kad nebuvo jų klausoma.
VISI KOMENTARAI 36
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    2
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

Daugiau straipsnių