Transparency International: ką saugos pranešėjų apsaugos įstatymas?

Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ užregistruotas ir Seimo svarstymui pateiktas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas neatitinka pranešėjų apsaugos principų ir negalėtų būti laikomas pranešėjų apsaugos įstatymu pagal tarptautinius pranešėjų apsaugos standartus ir visuotinai pripažįstamą praktiką. 

Pateiktas įstatymo projektas apsaugotų tik labai siaurą grupę žmonių ir yra pernelyg susietas su procedūromis. Pagal dabartinius siūlymus, pranešėju būtų laikomas asmuo, kuris praneša tik apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tik ikiteisminio tyrimo įstaigoms bei prokuratūrai.

Tai reiškia, kad asmuo, pranešantis ne apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, apsaugos nesulauks. Taigi, žymiausi pasaulyje pranešėjai Lietuvoje nebūtų laikomi pranešėjais. Tarp jų – gydytojas Jiang‘as Yanyong‘as, pirmasis 2003-aisias viešai paskelbęs apie kilusią paukščių gripo epidemiją Kinijoje ir užkirtęs kelią pasaulinei pandemijai; Chuck‘as Hamel‘is, Alaskos naftos kompanijos darbuotojas, prabilęs apie silpnus aplinkosaugos įstatymus dar prieš didžiulį naftos išsiliejimą 1980-aisias, bei bandęs užkirsti kelią 2010 m. „British Petroleum“ sukeltai ekologinei katastrofai Meksikos įlankoje bei daugelis kitų garsių pranešėjų.

Pranešėjais taip pat nebūtų laikomi asmenys, pranešę apie rimtą pažeidimą, bet ne apie nusikalstamą veiką. Taigi, jei asmuo sugalvotų pranešti apie nelegalų darbą, jis nebūtų pranešėjas, nes tai yra administracinis pažeidimas. Pranešęs asmuo būtų apsaugotas tik tuo atveju, jei dėl jo(s) pranešimo pareigūnų bus surinkta pakankamai įrodymų ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jei tyrimas nebūtų pradėtas arba pradėtas procesas nutrūktų dėl, pavyzdžiui, senaties, arba kaltinamasis būtų išteisintas, pranešusiam asmeniui apsauga taip pat nebūtų taikoma.

Pagal pateiktą projektą žmonės galėtų tikėtis apsaugos pranešus tik siauram institucijų ratui. Tai neskatins problemų sprendimo organizacijos viduje, nes pranešimas darbdaviui nebus laikomas pranešimu. Nebus saugomi žmonės, kurie kreipsis, pavyzdžiui, į Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinę darbo inspekciją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, Aplinkos apsaugos agentūrą, ar į specialias ES institucijas, kurios yra tarp „pirmaujančių“ pagal priimamus skundus ir pranešimus. Apskritai, TILS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pranešti apie galimus piktnaudžiavimus skirtingose srityse skatina virš penkiasdešimties valstybės institucijų.

Žmonės pranešę visuomenės informavimo priemonėms šio įstatymo taip pat nebūtų apsaugoti. TILS atstovai nuogąstauja, kad žinia apie dabar Seime svarstomo Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimą gali suklaidinti pilietiškus žmonės: jie gali naiviai pamanyti, kad dabar bus saugomi nuo susidorojimo už sąžiningą pranešimą apie bet kokį darbo vietoje pastebėtą neteisėtą ar nesąžiningą veikimą, nors pretenduoti į apsaugą galės tik labai siaura grupė pranešėjų.

Priėmusi tokį pranešėjų apsaugos įstatymą, Lietuva neužtikrintų savo tarptautinių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją ir kitus tarptautinius bei regioninius dokumentus.

Pagal gerąją tarptautinę praktiką, jei asmuo turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad buvo padarytas ar daromas pažeidimas, ir pranešė apie tai atitinkamoms institucijoms, jis turėtų susilaukti apsaugos nuo to momento, kai jo atžvilgiu darbdavys ėmėsi priešiškų veiksmų kaip atsako į jo pranešimą. Be to, pranešėjų apsauga neturi būti siejama su tam tikru terminu ar apribojama laike. Pranešėjas dėl savo pranešimo gali nukentėti bet kuriuo metu, net ilgą laiką po baudžiamojo proceso pasibaigimo.


Kita vertus, šis grupės Seimo narių siūlomas įstatymo projektas iš potencialių pranešėjų reikalauja nemenko teisinio raštingumo. Teisingumo ministerijos 2008 metais užsakyto ir „Spinter tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, net 53 procentų apklaustų gyventojų pripažino, kad turimų teisinių žinių jiems nepakanka. Šie duomenys verčia abejoti, ar lietuviai, nebūdami tikri dėl savo žinių, praneštų apie savo įtarimus kokiai nors institucijai.

2009 metų Pilietinės galios indekso duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų prisipažino apskritai bijantys įsitraukti į pilietines iniciatyvas dėl galimo susidorojimo ar atleidimo iš darbo.


Šiame straipsnyje: Transparency International

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    1
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    1
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių