Sveikatos reforma: visaip yra blogai

Pasakėčios dabar nepopuliarios, bet jos turi gilią prasmę. Dabartinė sveikatos reforma primena Krylovo pasakėčią apie žvėrelių orkestrą. Kad ir kaip buvo rikiuojami orkestro dalyviai, groti nesisekė. Kad ir kaip  žvėreliai stengėsi, buvo blogai.

Panašu, kad vos pajudinus sveikatos sistemą šiandien darosi labai blogai medikams. Anksčiau dėl visų nesklandumų pasiteisindavę pinigų sveikatos apsaugai stoka, bandant juos racionaliau naudoti, reiškia begalinį nepasitenkinimą.

Pagal naujausią sveikatos politiką taupyti bandoma centralizuojant medicinos paslaugas. Tai iš dalies diktuoja pats gyvenimas: ligoniai patys veržiasi į didžiųjų miestų klinikas. Jose dirbantys gydytojai labiau prityrę, taiko naujausius gydymo metodus.

Rajonų ligoninėse mažėja ligonių ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Nusprendus kai kurių jų paslaugų – chirurgijos, reanimacijos nebefinansuoti, kad nebūtų eikvojama lėšų tuščioms apsukoms, kilo pasipiktinimo banga.  Esmė slypi piniguose: chirurgija, intensyvioji terapija, reanimacija apmokama brangiausiai. Kai šių skyrių nebėra, didelių pinigų taip pat nebėra. Ir visai nesvarbu, kad labai daug širdies, plaučių, virškinamojo trakto ligomis sergančiųjų. Jų negaila, jie nenaudingi, nes už jų gydymą mokama mažiau.

Didelė prabanga kiekvienai rajono ligoninei turėti naujausią diagnostinę aparatūrą. Tačiau šių gydymo įstaigų vadovai gina savo daržą: žiūrėkite, kiek mes visko turime, o mus pasmerkiate bankrotui, neskirdami finansavimo.

Šių dienų reforma kėsinasi ne tik į rajonų ligonines. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas turi būti pertvarkytas į dvi įstaigas: mokslo institutą ir ligoninę, mokslo dalį prijungiant prie Vilniaus universiteto, ligoninę – prie Santariškių klinikų. Panašiai reformuoti Kauno medicinos universiteto Kardiologijos ir kiti mokslo institutai. Vis dėlto Onkologijos instituto vadovams prarasti už vėžiu sergančių ligonių gydymą skiriamas nemenkas lėšas nesinori.

Vienas Seimo narys provincijos, kuri jį išrinko, ligoninės apginti negali, o valdančioji Seimo dauguma yra didžiulė jėga. Tokia stojo prieš Vyriausybės patvirtintą Onkologijos instituto reformą, nors vėžiu sergančiaisiais niekada nesirūpino. Seimas mano, kad Onkologijos institutas turi likti savarankiškas, su savo klinika. O kodėl negali būti Nacionalinis kardiologijos institutas su savo klinika, jei sergamumas širdies ligomis didesnis nei onkologinėmis?

Širdies ligų gydymas finansuojamas menkiau nei vėžio.

Kai kuriems medikams nepatinka ir tas reformos aspektas, kad receptuose reikia rašyti ne firminį, o bendrinį vaisto pavadinimą. Mat ligonis galės nusipirkti ne jų nurodytos, o bet kurios farmacijos kompanijos vaistus. Sakoma, tai sukels pavojų ligonio sveikatai. Jei taip, kodėl gydytojas negali žodžiu ligoniui patarti, kokios kompanijos vaistus pirkti? Sako, uždrausta net patarinėti. Tai gal ir tai, ką valgyti sergantiesiems skrandžio ligomis, patarti nebegalima? Tada tikrai blogai. Visiems, ne tik gydytojams.


Šiame straipsnyje: sveikatos reforma

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių