Stiprieji diktuoja savo principus

Nėra ko stebėtis, kad didžiosios Europos valstybės neišreiškė aiškios pozicijos Austrijai paleidus Sausio 13-osios bylos įtariamąjį buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą – įsitikinęs istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.

– Jūsų akimis, ką Lietuva padarė ir ko ne, siekiant, kad Austrija išduotų M.Golovatovą?

– Aš į Lietuvos teisėsaugą žiūriu taip, kaip dauguma valstybės gyventojų, – aš ja nepasitikiu. Ir galiu tik spėlioti, ar buvo padaryta viskas. O tam, ką šioje situacijoje padarė Austrija, visokio plauko kritikai yra vienareikšmiškai negailestingi: koks ES teisinis solidarumas, jei Austrija gali pasielgti taip, kaip pasielgė? Jei ES tik šitaip funkcionuoja, nieko gero ateityje tikėtis negalime, negalime turėti nereikalingų iliuzijų. Šiandien bet kas gali pateikti tokius kvailo radikalumo pasiūlymus kaip Emanuelis Zingeris (Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas – aut. past.), siūlydamas Lietuvai nutraukti diplomatinius santykius su Austrija. Neskirdamas, kad teisinė valdžia nėra valstybės politinė valdžia ir kad teisiniai veiksmai nėra tiesiogiai vykdomosios ar juo labiau įstatymų leidžiamosios valdžios prerogatyva. Šiuo atveju aš galiu pritarti Prezidentės raminimams, kad nėra reikalo straksėti politiniams žiogams. Tai, ką mes darome, yra nedidelio akmenėlio pliumptelėjimas dideliame Europos tvenkinyje.
Vertinant situaciją iš skeptiškai ciniškų pozicijų, galima pasakyti, kad iš esmės nieko tragiško neįvyko. Būdamas ganėtinai skeptiškas mūsų teisėsaugos gebėjimais įvykdyti teisingumą, o ne tik pademonstruoti galią prieš silpnuosius, svarstau, kas būtų buvę, jei Austrija būtų išdavusi M.Golovatovą Lietuvai. Kyla klausimas, kaipgi mūsų teisėsauga būtų įgyvendinusi tą procesą?
O šiandien visoje Europoje kilęs skandalas dėl Lietuvos teisinių lūkesčių nėra mums kaip nors nenaudingas. Jis tikrai nenaudingas rusams, negražiai atskleidžia ir austrus. Nors austrai tik parodė tuos bruožus, kuriuos jau seniai demonstravo prancūzai ir vokiečiai: dėl tam tikrų interesų nuolaidžiauti rusams, taikyti net ne dvejopus, o keleriopus standartus, vertinant rusų veiksmus demokratijos, žmogaus teisių ir kitais atžvilgiais. Sudėtingas žaidimas čia žaidžiamas.
Susidūrus su tiek daug mūsų pačių teisėsaugos bejėgiškumo faktų, šis vienas išslydusio kagėbisto atvejis atrodo tik lašas jūroje. Jis yra labai patogus vasaros laikotarpiu mobilizuoti mūsų patriotinius jausmus ir visuomenę, bet aš tikrai nesureikšminu šio fakto. Istorija ir tikrovė šioje srityje yra ciniškos: didelė dalis tokių nusikaltėlių taip ir lieka nesugauti. Ir tai yra ne vieno kagėbisto, bet viso režimo vertinimo reikalas. O šiandienė Vladimiro Putino Rusija tikrai neprisiims visos kaltės ir kompensacijų už ano režimo padarytus nusikaltimus.

– Galbūt ši istorija rodo, kad ES nugali ne sąjungos skelbiamos bendros vertybės, o kiekvienos valstybės atskirai finansiniai, energetiniai interesai?

– Taip, Europos didieji žiūri savo ekonominės naudos, o Paryžiaus–Berlyno–Maskvos ašis šiandien, ko gero, yra pasidariusi svarbesnė nei bendraeuropiniai integraciniai procesai ir šis energetinis aljansas gali atstoti ES solidarumo siekius ir principus. Tik nemanau, kad "Gazpromas" čia ką nors valdo. Dar taip nėra buvę, kad koks pokolonijinis žaliavos tiekėjas valdytų industrinius galios centrus. O tai, kad austrų trypčiojimas vietoje rodo ES principų silpnumą, tai akivaizdu. Ir tai – ne pirmas ir ne paskutinis panašus atvejis, žinios apie kurį mus pasiekia. Pasaulis nepasikeitė dėl to, kad susikūrė ES: kaip ir anksčiau, stiprieji diktuoja savo principus. Ir stiprieji dažniausiai yra teisieji – nugalėtojai rašo istoriją.

– Didžiosios ES valstybės savo pozicijos šiuo klausimu net neišsakė: mus palaiko Latvija, Estija, Lenkija, Čekija. Beje, lenkai nebuvo labai aktyvūs: jie pareiškė pritarią Lietuvai, tačiau, kaip šiuo metu pirmininkaujantys ES, galėjo padaryti daug daugiau, atkreipdami kitų bendrijos narių dėmesį. Ar čia mums nepakišo kojos tai, kad Lietuva įsivėlė į konfliktą su Lenkija dėl lenkiškų pavardžių rašybos?

– Gal pasaulyje ir viskas susiję, bet šiame epizode tai neturi nieko bendra. Net lenkų mažumos Lietuvoje klausimo aš nebandyčiau laikyti Lietuvos–Lenkijos santykiuose pačiu svarbiausiu dalyku. Tai greičiau didesnės europinės politikos aidai, kadangi Lenkijos politika aiškiai pasisuko nuo riterio, demokratijos principus nešančio į Ukrainą ar Kaukazą, prie „realpolitik“ vykdytojos, kaip ir Vokietija, bandančios žiūrėti į rusus ir derėtis su jais visiškai ciniškai. Kai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sako, kad Lietuva neįgyvendina kai kurių pažadų, matome, kad Lenkija nėra joks patikimas partneris. Ir tada jie tautines mažumas suranda kaip naują pretekstą kompensuoti savo pačių posūkius. O iš tiesų pasikeitė Lenkijos politika ir Lietuva šioje politikoje yra tik smulkmena. Visame tame žaidime esame tikrai labai menkas faktorius. Lenkai taip pat laikosi Paryžiaus–Berlyno–Maskvos ašies.
Kita vertus, pačioje Lietuvoje rimčiausi politiniai sprendimai daromi taip, kad eilinis žmogus nespėja susiorientuoti, nes jis tiesiog per mažai žino. Dabar kartais nebegali suprasti, ar Lietuva vis dar yra demokratijos gynėja.

– Šio įvykio kontekste paaiškėjo, kad Europa per mažai žino apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Gal dėl to kalta pati Lietuva, kuri per mažai viešai kalba apie šią tragišką istoriją?

– Ką čia daugiau padarysi. Kita vertus, savo problemose paskendęs pasaulis tai, kas Lietuvoje įvyko 1991 m. sausio 13 d., matuoja lygindamas su tuo, kas beveik tuo pačiu metu įvyko Srebrenicoje (šiame Bosnijos ir Hercegovinos mieste 1995 m. įvyko didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo: Bosnijos serbų armija išžudė apie 8 tūkst. bosnių vyrų ir paauglių – aut. past.). Akivaizdu, kad pasaulio dėmesį labiau atkreipia tūkstančiai aukų. Ir nemanau, kad Lietuva dar ką nors čia gali padaryti. Neverta įsivaizduoti, kad dėl to, kas įvyko Lietuvoje 1991 m., kas nors Europoje iškas karo kirvius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

D.

D. portretas
Džiugu skaityti suprantamas, pailsėjusias - regis - mintis. Reikia gi tautai tokių autoritetų kaip Egidijus..

Baltija

Baltija portretas
Taip,stiprieji diktuoja savo principus, bet tai nereiškia, kad aš lankstysiu galvą prieš juos.

O

O  portretas
mes tokie maži, kad į mus niekas dėmesio nekreipia. Nusilenksi ar ne , niekam neįdomu, tavo valia rinktis... Palyginus su Norvegijos velniu, mūsų žmogiškieji nuostoliai maži (bet tai nereiškia, kad aš pritariu toms baisioms sausio 13 žudynėms, atvirkščiai, jokiu būdu nepritariu, tik kas nuo to keičiasi, kam pritariam mes, ar nepritariam).... Verkia visa Norvegija dėl išgamos, mes - taip pat... Kol pačių galingųjų asmeniškai kokia nors tragedija neištinka, jiems širdies neskauda. Mūsų valdžia irgi negirdi mūsų žmonių klyksmo, kad už 800 litų net egzistuoti nebeįmanoma. Jie mūsų negirdi.... Ką tai reiškia? Pagalvokim visi, ar mums irgi nekyla tokia grėsmė, kaip norvegams? Kai koks vienas nelaimingas žmogelis irgi sugalvos šitaip atkreipti į save dėmesį?
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui
    Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui

    Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“....

  • Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?
    Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?

    Šiais metais buvo paminėtos rugpjūčio pučo Maskvoje 25-osios metinės. Pučo, kuris lėmė blogio imperijos pabaigą. Visgi demokratinės Rusijos vizijos žybsnis nevirto ilgai degančia ugnimi, o pokomunistinėje Rusijoje nuo pat 1991-ųjų susik...

  • Gyvybės ir mirties klausimas?
    Gyvybės ir mirties klausimas?

    Su visa pagarba tiems, kuriems reikšmingas šis klausimas (embrionų šaldymo), bet ar daugiau Lietuvoje nėra problemų, apie kurias reikėtų diskutuoti? ...

  • Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
    Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

    Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos g...

    2
  • Kai melai perdirbinėjami į faktus
    Kai melai perdirbinėjami į faktus

    Šįkart užsienio spaudoje – tikras temų margumynas, besikoncentruojantis į Europą, tačiau nepaliekantis ir Amerikos. Pradėsiu nuo Europos ir nuo rinkimų, bet ne buvusių Austrijoje, o būsimų Prancūzijoje, kurios dabartinis prezidentas Fr...

  • Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?
    Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?

    Ramūnas Karbauskis genialiai išsprendė ministrų kabineto sudarymo klausimą. Paskelbus ministrų pavardes net konservatoriai ne tik kad nekritikavo, bet ir atvirai džiaugėsi tokia vyriausybe. Dar prieš kelias savaites buvo gąsdinama kone pa...

    3
  • Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena
    Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena

    Ši diena kalendoriaus lapelyje pažymėta šv. Mikalojaus vardadieniu. ...

    1
  • Italijos referendumas: trys minutės šlovės
    Italijos referendumas: trys minutės šlovės

    Vakar dienos posakis nuostabiai apibūdino šiųmetes finansinio pasaulio aktualijas: po britų sprendimo „Brexit“ rinkoms atsigauti reikėjo 3 dienų, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – 3 valandų, o po Italijos re...

  • Krizė, bet ne mirtis
    Krizė, bet ne mirtis

    Savaitgalis, per kurį pergalę šventė dvi priešingos stovyklos – ir euroentuziastai, ir euroskeptikai, atskleidė, kokia sudėtinga šiandien yra ES būklė. Vos spėjus pasidžiaugti ES šalininko Alexanderio Van der Belleno ...

    1
  • Tautybė – ne rasė
    Tautybė – ne rasė

    Kas yra nacionalizmas ir kuo jis skiriasi nuo rasizmo? Diskusijos šiuo klausimu prapliupo Amerikos spaudoje, išrinkus Donaldą Trumpą prezidentu. Europoje ši tema jau sena ir tai ne tik nuo Hitlerio laikų. Ji visąlaik bent po pavir&scar...

    2
Daugiau straipsnių