„Stiklainių“ ir griuvenų pusiausvyra

Akyse sprogstantys Laisvės alėjos liepų pumpurai, tikėkime, niekada nevirs ginču: būti jiems ar nebūti. Gamtos stebuklui negali prilygti nuostabioje šios pėsčiųjų gatvės perspektyvoje vilnijantys namai, kuriuos tvėrė žmonės. Vieni juos įkomponavo, kiti – spraudė, treti uždrėbė.

Architektai, kaip ir visų likusių specialybių žmonės, nėra tobuli. Vieni turi daugiau talento kurti, kiti – gebėjimo gauti galimybę projektuoti, suderinti projektus su reikalingomis institucijomis.

Prieš pusšimtį, šimtą ir daugiau metų kažkieno lėšomis statytus namus ėmėme laikyti miesto nuosavybe. Juk miestas, ko gero, ir yra pastatai su gyvastimi juose. Kas, kad namai turi savo teisėtus šeimininkus, juk miesto urbanistinis peizažas turi būti visų?

Prieš šimtmetį toli gražu ne kiekvienas galėjo siekti aukštojo mokslo ir tapti profesionaliu projektuotoju, architektų gretos buvo kur kas retesnės nei šiandien. Tačiau tuometės architektūros kokybė dabar jau ne diskusijų, o liaupsių objektas.

Senuosius namus, nesvarbu, ar jie anuomet buvo tobuli, ar su ydomis, dažniausiai laikome kultūros paveldu, kurį privalome saugoti. Kaip mums, kauniečiams, sekasi rūpintis nekilnojamomis vertybėmis, puikiai iliustruoja nesąlygiškai įsimylėta Laisvės alėja.

Pereikite ja ir nepatingėkite pakelti akis iki pat pastatų kepurių. Jei jau taip sergstime ir gerbiame kiekvieną seną raudoną plytą, prisipažinkime sau: ką žinome apie alėjos pastatų istoriją? Kuo vertingi istoriniai namai, kas ir kam juos pastatė? Kodėl vieni dviaukščiai, kiti penkiaaukščiai? Tada leido?

Jei visi miestiečiai būtų patriotai, bent šiek tiek išprusę architektūros srityje, ir be paveldo sargų įsakų virš senųjų stogų nekyšotų plastikiniai stogeliai ar visokiausi kitokie  buitiški patobulinimai.

Laisvės alėja laikoma Naujamiesčio dalimi. Didžioji dalis senučiukų namų yra statyti, kaip įprasta sakyti, prie caro. Liaupsinamoji tarpukario architektūra į Laisvės alėją įsileista labai atsargiai. Pienocentro rūmų, Centrinio pašto pastatai bene vieninteliai žymūs ir nepajudinami to laikotarpio architektų talento liudytojai. Kiti anuomečiai naujokai spraudėsi gretutinėse gatvėse.

Taigi Kultūros paveldo departamento vadovės Dianos Varnaitės paskelbta žinia, kad Kauno tarpukario architektūra pretenduoja būti įtraukta į Europos paveldo objektų sąrašą, Laisvės alėjai didelės įtakos neturės.

„Negali būti tokių atvejų, kaip nutiko su Laisvės alėjos 90-uoju pastatu, nes į Europos paveldo sąrašą tikrai neturėsime ką įrašyti“, – perspėjo D.Varnaitė. Priminsime, kad dabartinė Laisvės alėjos įžymybė „stiklainis“ iškilo virš carinio pastato.

Tiesmukas pusės istorinio pastato nugriovimas ir talpesnės dėžės užkrovimas, be abejonės, pagarbiu, estetišku architektūriniu sprendiniu nevadintinas. Bet grįžkime prie ekskursijos Laisvės alėja. Antstatų ant senųjų pastatų yra ir daugiau, ir taip pat  „stiklainių“.

Pavyko iš viso suskaičiuoti 6 stiklinius paaukštinimus, tiesa, jie ne tokie griozdiški ir primityvūs, kai kurie netgi sulaukė viešų pagyrų.

Žvelgiant iš šiandienių Vilniaus paveldo sargų pozicijų, visi šie objektai yra nusikaltimas paveldui, nes Naujamiesčio pastatų užstatymo tūris ir pobūdis turi būti saugomas. Ar D.Varnaitės žodžiai „pageidautina šalinti nereikalingus intarpus“ reiškia, kad šiuos namus, seno ir naujo lipdinius, būtų galima grąžinti į pirminį būvį?

Alėjoje yra ne vienas nuo pamatų iki stogo stiklu tviskantis statinys. Visi gūžčioja pečiais: kaip leido? Ar šios istorijos bus ištrauktos iš stalčių?

Dar pavyko suskaičiuoti septynis Laisvės alėjos namus, tiksliau tariant, griuvenas. Daugiausia tai cariniai namukai. Kodėl jie miršta, kodėl jų savininkai dar ne teisme?

Akivaizdu, kad paveldas Kaune nesveiksta. Galbūt reikia gydyti priežastis, o ne padarinius?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arnas

Arnas portretas
Įdomu kuri iš ponių, žurnalistė ar D Varnaitė prisisapnavo ,kad statant anstatą buvo nugriauta pusė senojo namo? Carinė senoji dalis buvo ir liko dviejų aukštų. Dar įdomiau ,kai D. Varnaitė teigia ,kad "Žvelgiant iš šiandienių Vilniaus paveldo sargų pozicijų, visi šie objektai yra nusikaltimas paveldui' . Tai kodėl Vilniuje (SAUGOMAME UNESKO PAVELDO SĄRAŠE ) trumpoje Gedimino gatvės atkarpoje nuo Katedros bokšto iki "Novotelio" suskaičiavau net 12 stiklinių antstatų ant carinių namų? Pasirodo ten galima paveldo objektus plėsti "niokoti", ir netgi matomai būtina, nes to prašo ypač geri irturtingi, o gal būt ir dosnūs sostinės verslininkai, o Kaune galimiems konkurentams - verslo smulkmei būtina drausti ir trukdyti bet kokią renovaciją ir plėtrą.

dalius

dalius portretas
nesuprantu, apie ka straipsnis.

MOTERIS

MOTERIS portretas
G R I A U T I .Tada ir Daliui ir visiems taps aišku,apie ką straipsnis. G R I A U T I .
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
Daugiau straipsnių