„Stiklainių“ ir griuvenų pusiausvyra

Akyse sprogstantys Laisvės alėjos liepų pumpurai, tikėkime, niekada nevirs ginču: būti jiems ar nebūti. Gamtos stebuklui negali prilygti nuostabioje šios pėsčiųjų gatvės perspektyvoje vilnijantys namai, kuriuos tvėrė žmonės. Vieni juos įkomponavo, kiti – spraudė, treti uždrėbė.

Architektai, kaip ir visų likusių specialybių žmonės, nėra tobuli. Vieni turi daugiau talento kurti, kiti – gebėjimo gauti galimybę projektuoti, suderinti projektus su reikalingomis institucijomis.

Prieš pusšimtį, šimtą ir daugiau metų kažkieno lėšomis statytus namus ėmėme laikyti miesto nuosavybe. Juk miestas, ko gero, ir yra pastatai su gyvastimi juose. Kas, kad namai turi savo teisėtus šeimininkus, juk miesto urbanistinis peizažas turi būti visų?

Prieš šimtmetį toli gražu ne kiekvienas galėjo siekti aukštojo mokslo ir tapti profesionaliu projektuotoju, architektų gretos buvo kur kas retesnės nei šiandien. Tačiau tuometės architektūros kokybė dabar jau ne diskusijų, o liaupsių objektas.

Senuosius namus, nesvarbu, ar jie anuomet buvo tobuli, ar su ydomis, dažniausiai laikome kultūros paveldu, kurį privalome saugoti. Kaip mums, kauniečiams, sekasi rūpintis nekilnojamomis vertybėmis, puikiai iliustruoja nesąlygiškai įsimylėta Laisvės alėja.

Pereikite ja ir nepatingėkite pakelti akis iki pat pastatų kepurių. Jei jau taip sergstime ir gerbiame kiekvieną seną raudoną plytą, prisipažinkime sau: ką žinome apie alėjos pastatų istoriją? Kuo vertingi istoriniai namai, kas ir kam juos pastatė? Kodėl vieni dviaukščiai, kiti penkiaaukščiai? Tada leido?

Jei visi miestiečiai būtų patriotai, bent šiek tiek išprusę architektūros srityje, ir be paveldo sargų įsakų virš senųjų stogų nekyšotų plastikiniai stogeliai ar visokiausi kitokie  buitiški patobulinimai.

Laisvės alėja laikoma Naujamiesčio dalimi. Didžioji dalis senučiukų namų yra statyti, kaip įprasta sakyti, prie caro. Liaupsinamoji tarpukario architektūra į Laisvės alėją įsileista labai atsargiai. Pienocentro rūmų, Centrinio pašto pastatai bene vieninteliai žymūs ir nepajudinami to laikotarpio architektų talento liudytojai. Kiti anuomečiai naujokai spraudėsi gretutinėse gatvėse.

Taigi Kultūros paveldo departamento vadovės Dianos Varnaitės paskelbta žinia, kad Kauno tarpukario architektūra pretenduoja būti įtraukta į Europos paveldo objektų sąrašą, Laisvės alėjai didelės įtakos neturės.

„Negali būti tokių atvejų, kaip nutiko su Laisvės alėjos 90-uoju pastatu, nes į Europos paveldo sąrašą tikrai neturėsime ką įrašyti“, – perspėjo D.Varnaitė. Priminsime, kad dabartinė Laisvės alėjos įžymybė „stiklainis“ iškilo virš carinio pastato.

Tiesmukas pusės istorinio pastato nugriovimas ir talpesnės dėžės užkrovimas, be abejonės, pagarbiu, estetišku architektūriniu sprendiniu nevadintinas. Bet grįžkime prie ekskursijos Laisvės alėja. Antstatų ant senųjų pastatų yra ir daugiau, ir taip pat  „stiklainių“.

Pavyko iš viso suskaičiuoti 6 stiklinius paaukštinimus, tiesa, jie ne tokie griozdiški ir primityvūs, kai kurie netgi sulaukė viešų pagyrų.

Žvelgiant iš šiandienių Vilniaus paveldo sargų pozicijų, visi šie objektai yra nusikaltimas paveldui, nes Naujamiesčio pastatų užstatymo tūris ir pobūdis turi būti saugomas. Ar D.Varnaitės žodžiai „pageidautina šalinti nereikalingus intarpus“ reiškia, kad šiuos namus, seno ir naujo lipdinius, būtų galima grąžinti į pirminį būvį?

Alėjoje yra ne vienas nuo pamatų iki stogo stiklu tviskantis statinys. Visi gūžčioja pečiais: kaip leido? Ar šios istorijos bus ištrauktos iš stalčių?

Dar pavyko suskaičiuoti septynis Laisvės alėjos namus, tiksliau tariant, griuvenas. Daugiausia tai cariniai namukai. Kodėl jie miršta, kodėl jų savininkai dar ne teisme?

Akivaizdu, kad paveldas Kaune nesveiksta. Galbūt reikia gydyti priežastis, o ne padarinius?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arnas

Arnas portretas
Įdomu kuri iš ponių, žurnalistė ar D Varnaitė prisisapnavo ,kad statant anstatą buvo nugriauta pusė senojo namo? Carinė senoji dalis buvo ir liko dviejų aukštų. Dar įdomiau ,kai D. Varnaitė teigia ,kad "Žvelgiant iš šiandienių Vilniaus paveldo sargų pozicijų, visi šie objektai yra nusikaltimas paveldui' . Tai kodėl Vilniuje (SAUGOMAME UNESKO PAVELDO SĄRAŠE ) trumpoje Gedimino gatvės atkarpoje nuo Katedros bokšto iki "Novotelio" suskaičiavau net 12 stiklinių antstatų ant carinių namų? Pasirodo ten galima paveldo objektus plėsti "niokoti", ir netgi matomai būtina, nes to prašo ypač geri irturtingi, o gal būt ir dosnūs sostinės verslininkai, o Kaune galimiems konkurentams - verslo smulkmei būtina drausti ir trukdyti bet kokią renovaciją ir plėtrą.

dalius

dalius portretas
nesuprantu, apie ka straipsnis.

MOTERIS

MOTERIS portretas
G R I A U T I .Tada ir Daliui ir visiems taps aišku,apie ką straipsnis. G R I A U T I .
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių