Smagumas pravardžiuotis

Vienas populiariausių šiandienos mūsų viešosios erdvės užsiėmimų yra pravardžiavimas. Kaip įspūdinga – užklijuoji nepatikusiam asmeniui etiketę, paleidi vadinamąją auksinę frazę ir paskui žaviesi pats savimi, kaip ta etiketė ar frazė keliauja sau po pasaulį aukštindama, o gal dažniau juodindama aplinką.

Kam čia kvaršinti galvą kažkokiomis analizėmis... Pramogos ir politikos susiliejimas, teletabių partijos atėjimas neišvengiamai kuria suprimityvintą pilietinio gyvenimo paveikslą.

Atsiprašau, ir pats nejučia pasidaviau pravardžiavimo madai. Todėl ir norisi klausti – kodėl taip smagu pravardžiuoti? Nereikia nei ieškoti, nei tikrinti faktų, – užtenka fantazijos. Visada galima pasiteisinti, kad tai nuomonė, kurios visai nereikia pagrįsti. Net vaikų darželyje pravardžiuotis pavojingiau, negu viešojoje erdvėje.

Lengva numoti į tokius žaidimus, bet jie įsigraužia į visuomenės sąmonę ir palieka sunkiai gydomas žaizdas. Prisiminkime, kaip prieš kelerius metus buvo stengtasi Seimo komisijai liudijusius VSD pareigūnus vadinti „kurmiais“. Turėkime vilties – paviešintos slaptosios pažymos privers mus giliau pažvelgti į valstybės tvarkymo mechanizmą, o ne vers ieškoti naujų pravardžių. Nors prireiks ne vieno dešimtmečio, kol žodis „valstybininkas“ atgaus pirmykštę orią prasmę.

Kiek šiandien dedama pastangų, bandant įteisinti naujadarą „kedofilas“. Net nepagalvojame, kad taip rimtus dalykus nuleisdami juokais rizikuojame žodžių žaismu paversti rimtus nusikaltimus. 

Nelengva paaiškinti, kodėl teisėja Neringa Venckienė visą laiką pristatoma kaip „dviem žmogžudystėmis įtariamojo sesuo“, o, pavyzdžiui, poetas Tomas Venclova nėra pravardžiuojamas „Stalino saulę Lietuvai parvežusiojo sūnumi“. Sūnus neatsako už tėvą, kaip ir sesuo už brolį. Pravardžiavimuose neieškokime logikos ir nuoseklumo, veikiau interesų.

Norime to ar ne, bet vaizdingų pavadinimų kūrimas yra neatsiejama šiandienos viešosios erdvės dalis. Ir labai svarbu mokytis atpažinti bei kritiškai įvertinti tokias apgaules. Kitaip jos virs legendomis.

Ant tokios legendos ribos jau atsidūrė sparnuota frazė „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Ar įsivaizduojate buvusį nacį sakantį „Ir tuomet dirbau Vokietijai, nedera pamiršti anuomet nutiestų greitkelių, sukurtos pramonės, pastatytų miestų“. Čekijos televizija kas vakarą kartoja prieš dvidešimt penkerius metus transliuotas žinias. Gal todėl ten noro žavėtis praeitimi nerodo net komunistai.

Legenda pas mus jau buvo virtęs ir žodis „stabilumas“, kurį valdžios žmonės vis painiojo su „stagnacija“. Taip norėtųsi, kad kilus eilinei krizei nepradėtume vėl šaukti „Į mus žiūri visas pasaulis, ką jis pasakys“. Visada svarbiau valdžios sprendimus suprantamai paaiškinti saviems, o pasauliui mes rūpime maždaug tiek, kiek mums svarbus Tokelau siekis tapti nepriklausoma valstybe. Kažkodėl vis mėginama reanimuoti Valdo Adamkaus prezidentavimo metais puoselėtą tarptautinės Lietuvos lyderystės legendą, pamirštant, kad ji buvo kuriama vien tam, užpildytų lyderystės stygių šalies viduje.

Naują legendą imasi kurti ir laikinoji Seimo komisija, tirianti politikų įtaką teisėsaugai. Vienas šios komisijos narys juokaudamas prasitarė, kad darbą reikėjo baigti po antrojo posėdžio, kai buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas kaip politinio spaudimo įrodymus atnešė krūvelę laikraščio iškarpų.

Pasitikėjimas teisėsauga ir taip menkas, todėl ši komisija neturėtų jo dar labiau žlugdyti, kurdama vaizdą, esą mūsų teisėjai ar prokurorai yra lyg lepios gėlelės, linkstančios nuo menkiausio politikų pūstelėjimo. Didžiausia įtaka visada daroma slapta, ten, kur viešpatauja telefoninė teisė. Vieši pareiškimai, vieši kreipimaisi į teisėjus ir teisėsaugą ar raginimai sąžiningai dirbti negali būti vadinami spaudimu. Teismų nekaltybės saugojimu bandydama pridengti politinių sąskaitų suvedinėjimą komisija rizikuoja pradėti abejoti esminėmis demokratijos nuostatomis – žodžio laisve.

Kartais legendomis tapę simboliai neatpažįstamai pasikeičia. Europai priespaudos simboliu buvo tapusi Berlyno siena, kuri griuvo tais pačiais metais, kai mes stojome į Baltijos kelią. Praėjus dviem dešimtmečiams pastatome sieną, kurią pravardžiuojame paminklu laisvės keliui. Ar gali tautinėmis spalvomis nudažyta siena senam simboliui suteikti naują prasmę?


Šiame straipsnyje: TeisėsaugaDrąsius Kedys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

  • Higieninio įkloto poreikis
    Higieninio įkloto poreikis

    Prieš ketvirtį amžiaus diduma tada tik besiformuojančio Lietuvos verslo savo veiklos aplinkai svarbius sprendimus priimančius politikus ragino vadovautis požiūriu, esą „Lietuvos verslas turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Prekyba...

  • Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?
    Ar Vokietija atsisako savo tradicinės „Ostpolitik“?

    Kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjusi dirbti nauja Vokietijos „didžioji koalicija“ jau sugebėjo nustebinti. Susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog „Nord Stream 2&ld...

    4
  • Viktoras ir jo gelda
    Viktoras ir jo gelda

    Lietuvos politinėje padangėje – vienu feniksu daugiau. Greta Rolando Pakso, kuris it erelis palaužtais sparnais vis bando prasmukti pro aktyviosios politikos rojaus vartus, į naują skrydį  vėl pakilo Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį Kaune vy...

  • Apie neklystančiųjų visuomenę
    Apie neklystančiųjų visuomenę

    2015-ųjų rudenį Marco Rubio, Jungtinių Valstijų senatorius respublikonas, atstovaujantis Floridai, rinkiminėje kampanijoje dėl respublikonų kandidato į JAV prezidentus nominacijos, kalbėjo: „Niekaip nesuprantu, kodėl niekiname profesinį mokym...

  • Mieli ubagai, būkite patriotai!
    Mieli ubagai, būkite patriotai!

    Prie prezidentūros susirinkusio pensininkų mitingo atgarsis nė iš tolo neprilygo tam, kurį surengė laikinai einantysis genijaus pareigas. Matyt, senoliai neturėjo tokio uolaus dešiniarankio prodiuserio, todėl jų godos iškart liko u...

    32
  • Ar bus karas tarp Amerikos ir Rusijos?
    Ar bus karas tarp Amerikos ir Rusijos?

    „Daugiau nei metus prezidento D. Trumpo patarėjai ir Respublikonų partijos vadovai nesėkmingai bandė pakeisti jo draugišką požiūrį į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną“, – rašė kairiųjų liberalų žurnalo „...

    7
Daugiau straipsnių