Slaptąsias tarnybas valdys politikai

Prezidentūra užsimojo stiprinti šalies slaptųjų tarnybų kontrolę. Ateityje šalies žvalgyboms tikriausiai teks griežčiau atsiskaityti politikams.

Apie prezidentūros iniciatyva parengtą Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektą dienraštis kalbėjosi su Prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi, anksčiau ėjusiu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Kodėl prezidentūra siūlo stiprinti žvalgybos kontrolę?

Dabartinė sistema netenkina. Reikia peržiūrėti visą nacionalinio saugumo gynybos sistemą, taip pat - ir žvalgybos dalį. Norime išgryninti žvalgybos sąvoką ir įvardinti, kas tuo užsiima, kas yra vartotojai, kas užsakovai. Tai yra per Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą išryškėjusios problemos.

Nėra tiksliai žinoma, ką dirba tos tarnybos, kas joms duoda užduotis, kokiais būdais tai galima vykdyti. Vienas iš tų tikslų yra sustiprinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Tai galima padaryti per užduočių davimą, per politinių gairių nustatymą ir atskaitomybę.

Ar jau matote, kas kontroliuojant slaptąsias tarnybas yra blogai?

Įstatyminė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau institucijos, kurios turėtų vykdyti slaptųjų tarnybų kontrolę, neturi mechanizmo ir tam reikalingų įrankių.

Pavyzdžiui, Vyriausybė turėtų užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę, tačiau, kaip ir nacionalinio saugumo srityje, neturi įrankių tą daryti. Kitas dalykas - Valstybės gynimo taryba, kuri yra aukščiausias institutas, turintis nuolat prižiūrėti slaptąsias tarnybas, duoti žvalgyboms užduotis. Tačiau šio klausimo Valstybės gynimo taryba nėra svarsčiusi pastaruosius ketverius metus.

Be jau minėtų problemų, Parlamentas pats kalba apie tai, kad trūksta parlamentinės kontrolės įrankių. Kaip tai bus sprendžiama - diskusinis klausimas. Parlamentas pats turi spręsti, kaip tai bus daroma - ar bus atkurtas Saugumo pakomitetis, ar bus įsteigta nauja institucija, pavyzdžiui, žvalgybos kontrolierius. Mes pateikėme savo pasiūlymus, ką jie turėtų daryti, kaip jie turėtų dirbti, kokiais kriterijais vadovautis.

Visoje saugumo sistemoje yra tam tikrų spragų, kurias norime užpildyti ir jas sujungti į vientisą sistemą.

Dabar užduotis VSD nustato pats tarnybos vadovas, o Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui - krašto apsaugos ministras. Kokie yra prezidentūros pasiūlymai?

Slaptosios tarnybos negali pačios sau formuoti uždavinių. Tai veda link to, kad tokia tarnyba bus nusiteikusi kuo mažiau dirbti. Tačiau yra vartotojai, kurie užsako šią informaciją - Vyriausybė, Prezidentūra, atskiros tarnybos, kurioms reikia tos informacijos.

Mūsų tikslas yra, kad vartotojų, kurie gauna šią informaciją, poreikiai būtų apibrėžti atskirame dokumente. Tas dokumentas būtų patvirtintas aukščiausiame lygmenyje. Principas toks: iš visų surinkti, kas ko nori ir tarnyboms nuleisti užduočių planą. Pagal šį planą, žvalgybos tarnybos ar kitos tarnybos, kurios dalyvauja šiame procese, rengia priemonių planus, kaip tuos dalykus darys. Bet ką reikia daryti - joms turi būti pasakyta.

Tarnyba pati negali apsispręsti, ko reikia vartotojui - vartotojas turi pasakyti, ko jam reikia.

Principas toks: užduočių suformavimas, darbas pagal šias užduotis, atsiskaitymas už jas. Kai bus pateiktos konkrečios užduotys, bus lengviau žiūrėti, kaip slaptosios tarnybos dirba. Padarei darbą - atsiskaitei, nepadarei - gavai velnių.

Kokiam laikotarpiui galėtų būti formuluojamos užduotys slaptosioms tarnyboms?

Be abejo, tai bus periodiškas užduočių pateikimas. Koks konkrečiai - dar neaišku: ar metai, ar du, ar trys. Tačiau tai būtų nuolat atnaujinamos užduotys. Negali kas mėnesį keisti užduočių - turi būti pakankamas laiko tarpas. Greičiausiai bus sutarta dėl vienerių metų - tai yra standartinis užduočių teikimo laikotarpis.

Kam konkrečiai slaptosios tarnybos turėtų atsiskaityti už atliktas užduotis? Ar planuojama, kad būtų atsiskaitoma visiems vadinamiesiems vartotojams?

Ne, ne visiems. Mes siūlysime, kad būtų vienas žmogus, viena institucija prie Valstybės gynimo tarybos, kuri sukoordinuotų ir užduočių davimą, ir atsiskaitymą už jas. Šias užduotis atliktų prie Valstybės gynimo tarybos paskirtas pareigūnas. Kaip ši pareigybė vadinsis, priklausys nuo to, kaip nuspręs Valstybės gynimo taryba.

Kam būtų patikėta teisė skirti žvalgybos koordinatorių?

Principas toks - šis žmogus būtų skiriamas kolegialiu sprendimu, jį skirtų Valstybės gynimo taryba. Šis žmogus atstovautų visiems valdžios atstovams - ir Prezidentui, ir Seimo pirmininkui, ir premjerui, nes visi šie žmonės yra Valstybės gynimo taryboje.

Mes siūlome, kad į šias pareigas būtų skiriamas žmogus, turintis patirtį šioje srityje. O kas bus nuspręsta - tai jau politikų valia.

Taip pat siūloma įsteigti žvalgybos koordinavimo grupę. Kokios būtų šios grupės funkcijos, kas ją sudarytų?

Tai būtų žvalgybos koordinatoriaus pagalbinis personalas. Šioje grupėje dirbantys pareigūnai parengtų užduotis žvalgybos tarnyboms, jas apiformintų, padarytų vieną dokumentą, paruoštų jį Valstybės gynimo tarybos posėdžiui. Tai nebūtų nauja institucija ir nebūtų nauji etatai. Ją sudarytų žmonės iš tų pačių tarnybų - tarkime, premjero patarėjai, prezidentūros patarėjai, kurie visi dirbtų tam pačiam tikslui.

Jeigu viskas seksis gerai, kaip manote, per kiek laiko siūloma žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcija galėtų būti įgyvendinta?

Artimiausiu metu tikimės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) galutinai susitarti dėl šios koncepcijos ir ją pristatyti dar šiemet planuojamame sušaukti Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Po to ši koncepcija bus pateikta visuomenei susipažinti. Tikimės, kad dar šiemet kartu su NSGK pavyks koncepcijos pasiūlymus pateikti Seimui. O kada Seimas dėl siūlomų įstatymų paketų balsuos - neaišku. 


Šiame straipsnyje: STTMarkevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Anonimų pasalos
    Anonimų pasalos

    Kokią purvo naštą turi tampyti žmogus, kuris nori likti anonimas, bet iš apkasų svaidyti savosios pagiežos petardas į kitus? ...

    7
  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

  • Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?
    Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?

    Yra viena nuostabi Ernesto Hemingway citata. Jo herojus, paklaustas, kaip bankrutavo, atsako: "Iš pradžių po truputį, o paskui staigiai." Šiuos žodžius vėliau buvo pasiskolinusi ir Elizabeth Wurtzel, garsiojoje "Prozako karto...

    10
  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    22
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

Daugiau straipsnių