Slaptąsias tarnybas valdys politikai

Prezidentūra užsimojo stiprinti šalies slaptųjų tarnybų kontrolę. Ateityje šalies žvalgyboms tikriausiai teks griežčiau atsiskaityti politikams.

Apie prezidentūros iniciatyva parengtą Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektą dienraštis kalbėjosi su Prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi, anksčiau ėjusiu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Kodėl prezidentūra siūlo stiprinti žvalgybos kontrolę?

Dabartinė sistema netenkina. Reikia peržiūrėti visą nacionalinio saugumo gynybos sistemą, taip pat - ir žvalgybos dalį. Norime išgryninti žvalgybos sąvoką ir įvardinti, kas tuo užsiima, kas yra vartotojai, kas užsakovai. Tai yra per Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą išryškėjusios problemos.

Nėra tiksliai žinoma, ką dirba tos tarnybos, kas joms duoda užduotis, kokiais būdais tai galima vykdyti. Vienas iš tų tikslų yra sustiprinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Tai galima padaryti per užduočių davimą, per politinių gairių nustatymą ir atskaitomybę.

Ar jau matote, kas kontroliuojant slaptąsias tarnybas yra blogai?

Įstatyminė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau institucijos, kurios turėtų vykdyti slaptųjų tarnybų kontrolę, neturi mechanizmo ir tam reikalingų įrankių.

Pavyzdžiui, Vyriausybė turėtų užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę, tačiau, kaip ir nacionalinio saugumo srityje, neturi įrankių tą daryti. Kitas dalykas - Valstybės gynimo taryba, kuri yra aukščiausias institutas, turintis nuolat prižiūrėti slaptąsias tarnybas, duoti žvalgyboms užduotis. Tačiau šio klausimo Valstybės gynimo taryba nėra svarsčiusi pastaruosius ketverius metus.

Be jau minėtų problemų, Parlamentas pats kalba apie tai, kad trūksta parlamentinės kontrolės įrankių. Kaip tai bus sprendžiama - diskusinis klausimas. Parlamentas pats turi spręsti, kaip tai bus daroma - ar bus atkurtas Saugumo pakomitetis, ar bus įsteigta nauja institucija, pavyzdžiui, žvalgybos kontrolierius. Mes pateikėme savo pasiūlymus, ką jie turėtų daryti, kaip jie turėtų dirbti, kokiais kriterijais vadovautis.

Visoje saugumo sistemoje yra tam tikrų spragų, kurias norime užpildyti ir jas sujungti į vientisą sistemą.

Dabar užduotis VSD nustato pats tarnybos vadovas, o Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui - krašto apsaugos ministras. Kokie yra prezidentūros pasiūlymai?

Slaptosios tarnybos negali pačios sau formuoti uždavinių. Tai veda link to, kad tokia tarnyba bus nusiteikusi kuo mažiau dirbti. Tačiau yra vartotojai, kurie užsako šią informaciją - Vyriausybė, Prezidentūra, atskiros tarnybos, kurioms reikia tos informacijos.

Mūsų tikslas yra, kad vartotojų, kurie gauna šią informaciją, poreikiai būtų apibrėžti atskirame dokumente. Tas dokumentas būtų patvirtintas aukščiausiame lygmenyje. Principas toks: iš visų surinkti, kas ko nori ir tarnyboms nuleisti užduočių planą. Pagal šį planą, žvalgybos tarnybos ar kitos tarnybos, kurios dalyvauja šiame procese, rengia priemonių planus, kaip tuos dalykus darys. Bet ką reikia daryti - joms turi būti pasakyta.

Tarnyba pati negali apsispręsti, ko reikia vartotojui - vartotojas turi pasakyti, ko jam reikia.

Principas toks: užduočių suformavimas, darbas pagal šias užduotis, atsiskaitymas už jas. Kai bus pateiktos konkrečios užduotys, bus lengviau žiūrėti, kaip slaptosios tarnybos dirba. Padarei darbą - atsiskaitei, nepadarei - gavai velnių.

Kokiam laikotarpiui galėtų būti formuluojamos užduotys slaptosioms tarnyboms?

Be abejo, tai bus periodiškas užduočių pateikimas. Koks konkrečiai - dar neaišku: ar metai, ar du, ar trys. Tačiau tai būtų nuolat atnaujinamos užduotys. Negali kas mėnesį keisti užduočių - turi būti pakankamas laiko tarpas. Greičiausiai bus sutarta dėl vienerių metų - tai yra standartinis užduočių teikimo laikotarpis.

Kam konkrečiai slaptosios tarnybos turėtų atsiskaityti už atliktas užduotis? Ar planuojama, kad būtų atsiskaitoma visiems vadinamiesiems vartotojams?

Ne, ne visiems. Mes siūlysime, kad būtų vienas žmogus, viena institucija prie Valstybės gynimo tarybos, kuri sukoordinuotų ir užduočių davimą, ir atsiskaitymą už jas. Šias užduotis atliktų prie Valstybės gynimo tarybos paskirtas pareigūnas. Kaip ši pareigybė vadinsis, priklausys nuo to, kaip nuspręs Valstybės gynimo taryba.

Kam būtų patikėta teisė skirti žvalgybos koordinatorių?

Principas toks - šis žmogus būtų skiriamas kolegialiu sprendimu, jį skirtų Valstybės gynimo taryba. Šis žmogus atstovautų visiems valdžios atstovams - ir Prezidentui, ir Seimo pirmininkui, ir premjerui, nes visi šie žmonės yra Valstybės gynimo taryboje.

Mes siūlome, kad į šias pareigas būtų skiriamas žmogus, turintis patirtį šioje srityje. O kas bus nuspręsta - tai jau politikų valia.

Taip pat siūloma įsteigti žvalgybos koordinavimo grupę. Kokios būtų šios grupės funkcijos, kas ją sudarytų?

Tai būtų žvalgybos koordinatoriaus pagalbinis personalas. Šioje grupėje dirbantys pareigūnai parengtų užduotis žvalgybos tarnyboms, jas apiformintų, padarytų vieną dokumentą, paruoštų jį Valstybės gynimo tarybos posėdžiui. Tai nebūtų nauja institucija ir nebūtų nauji etatai. Ją sudarytų žmonės iš tų pačių tarnybų - tarkime, premjero patarėjai, prezidentūros patarėjai, kurie visi dirbtų tam pačiam tikslui.

Jeigu viskas seksis gerai, kaip manote, per kiek laiko siūloma žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcija galėtų būti įgyvendinta?

Artimiausiu metu tikimės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) galutinai susitarti dėl šios koncepcijos ir ją pristatyti dar šiemet planuojamame sušaukti Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Po to ši koncepcija bus pateikta visuomenei susipažinti. Tikimės, kad dar šiemet kartu su NSGK pavyks koncepcijos pasiūlymus pateikti Seimui. O kada Seimas dėl siūlomų įstatymų paketų balsuos - neaišku. 


Šiame straipsnyje: STTMarkevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu
    Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu

    Pastaruoju metu žmogus, besilaikantis duoto žodžio, tapo tokia pat retenybe, kaip naminių uogienių virti netinginti 20-metė. Frazė "kaip tarė, taip ir padarė" iškart asocijuojasi su pasakomis ne tik dėl atgyvenusio skambesio, bet ir ...

    1
  • Apie ministrą, mamą ir žemę
    Apie ministrą, mamą ir žemę

    Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žem...

    14
  • Sankcijų Rusijai spragos
    Sankcijų Rusijai spragos

    Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. ...

    3
  • Akcizas už meilę
    Akcizas už meilę

    Seimas patvirtino, kad Lietuvoje yra 15 priklausomybių. Nuo alkoholio, apsipirkinėjimo, darbo, interneto, lošimų, maisto, medikamentų, narkotikų, nikotino, patyčių, pinigų, santykių, smurto, valdžios ir sekso. Šią savaitę Seimo Prikla...

    1
  • Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?
    Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?

    Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybę gaubia kaitinanti atmosfera. Jau beveik mėnesį Teisingumo ministerijos vadovo kėdė tuščia, o bandymas ministru siūlyti advokatą Giedrių Danėlių buvo nesėkmingas. Žemės ūkio ministro Broni...

    7
  • Šnabždančio acto kronikos
    Šnabždančio acto kronikos

    2018-ųjų mūsų Viešpaties metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Johnas Trumpas (1946), objektyvių aplinkybių paakintas, dukters Ivankos paprašytas ir išmintingų patarėjų paragintas, nusprendė pasiųsti aiški...

    6
  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

Daugiau straipsnių