Slaptąsias tarnybas valdys politikai

Prezidentūra užsimojo stiprinti šalies slaptųjų tarnybų kontrolę. Ateityje šalies žvalgyboms tikriausiai teks griežčiau atsiskaityti politikams.

Apie prezidentūros iniciatyva parengtą Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektą dienraštis kalbėjosi su Prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi, anksčiau ėjusiu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Kodėl prezidentūra siūlo stiprinti žvalgybos kontrolę?

Dabartinė sistema netenkina. Reikia peržiūrėti visą nacionalinio saugumo gynybos sistemą, taip pat - ir žvalgybos dalį. Norime išgryninti žvalgybos sąvoką ir įvardinti, kas tuo užsiima, kas yra vartotojai, kas užsakovai. Tai yra per Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą išryškėjusios problemos.

Nėra tiksliai žinoma, ką dirba tos tarnybos, kas joms duoda užduotis, kokiais būdais tai galima vykdyti. Vienas iš tų tikslų yra sustiprinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Tai galima padaryti per užduočių davimą, per politinių gairių nustatymą ir atskaitomybę.

Ar jau matote, kas kontroliuojant slaptąsias tarnybas yra blogai?

Įstatyminė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau institucijos, kurios turėtų vykdyti slaptųjų tarnybų kontrolę, neturi mechanizmo ir tam reikalingų įrankių.

Pavyzdžiui, Vyriausybė turėtų užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę, tačiau, kaip ir nacionalinio saugumo srityje, neturi įrankių tą daryti. Kitas dalykas - Valstybės gynimo taryba, kuri yra aukščiausias institutas, turintis nuolat prižiūrėti slaptąsias tarnybas, duoti žvalgyboms užduotis. Tačiau šio klausimo Valstybės gynimo taryba nėra svarsčiusi pastaruosius ketverius metus.

Be jau minėtų problemų, Parlamentas pats kalba apie tai, kad trūksta parlamentinės kontrolės įrankių. Kaip tai bus sprendžiama - diskusinis klausimas. Parlamentas pats turi spręsti, kaip tai bus daroma - ar bus atkurtas Saugumo pakomitetis, ar bus įsteigta nauja institucija, pavyzdžiui, žvalgybos kontrolierius. Mes pateikėme savo pasiūlymus, ką jie turėtų daryti, kaip jie turėtų dirbti, kokiais kriterijais vadovautis.

Visoje saugumo sistemoje yra tam tikrų spragų, kurias norime užpildyti ir jas sujungti į vientisą sistemą.

Dabar užduotis VSD nustato pats tarnybos vadovas, o Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui - krašto apsaugos ministras. Kokie yra prezidentūros pasiūlymai?

Slaptosios tarnybos negali pačios sau formuoti uždavinių. Tai veda link to, kad tokia tarnyba bus nusiteikusi kuo mažiau dirbti. Tačiau yra vartotojai, kurie užsako šią informaciją - Vyriausybė, Prezidentūra, atskiros tarnybos, kurioms reikia tos informacijos.

Mūsų tikslas yra, kad vartotojų, kurie gauna šią informaciją, poreikiai būtų apibrėžti atskirame dokumente. Tas dokumentas būtų patvirtintas aukščiausiame lygmenyje. Principas toks: iš visų surinkti, kas ko nori ir tarnyboms nuleisti užduočių planą. Pagal šį planą, žvalgybos tarnybos ar kitos tarnybos, kurios dalyvauja šiame procese, rengia priemonių planus, kaip tuos dalykus darys. Bet ką reikia daryti - joms turi būti pasakyta.

Tarnyba pati negali apsispręsti, ko reikia vartotojui - vartotojas turi pasakyti, ko jam reikia.

Principas toks: užduočių suformavimas, darbas pagal šias užduotis, atsiskaitymas už jas. Kai bus pateiktos konkrečios užduotys, bus lengviau žiūrėti, kaip slaptosios tarnybos dirba. Padarei darbą - atsiskaitei, nepadarei - gavai velnių.

Kokiam laikotarpiui galėtų būti formuluojamos užduotys slaptosioms tarnyboms?

Be abejo, tai bus periodiškas užduočių pateikimas. Koks konkrečiai - dar neaišku: ar metai, ar du, ar trys. Tačiau tai būtų nuolat atnaujinamos užduotys. Negali kas mėnesį keisti užduočių - turi būti pakankamas laiko tarpas. Greičiausiai bus sutarta dėl vienerių metų - tai yra standartinis užduočių teikimo laikotarpis.

Kam konkrečiai slaptosios tarnybos turėtų atsiskaityti už atliktas užduotis? Ar planuojama, kad būtų atsiskaitoma visiems vadinamiesiems vartotojams?

Ne, ne visiems. Mes siūlysime, kad būtų vienas žmogus, viena institucija prie Valstybės gynimo tarybos, kuri sukoordinuotų ir užduočių davimą, ir atsiskaitymą už jas. Šias užduotis atliktų prie Valstybės gynimo tarybos paskirtas pareigūnas. Kaip ši pareigybė vadinsis, priklausys nuo to, kaip nuspręs Valstybės gynimo taryba.

Kam būtų patikėta teisė skirti žvalgybos koordinatorių?

Principas toks - šis žmogus būtų skiriamas kolegialiu sprendimu, jį skirtų Valstybės gynimo taryba. Šis žmogus atstovautų visiems valdžios atstovams - ir Prezidentui, ir Seimo pirmininkui, ir premjerui, nes visi šie žmonės yra Valstybės gynimo taryboje.

Mes siūlome, kad į šias pareigas būtų skiriamas žmogus, turintis patirtį šioje srityje. O kas bus nuspręsta - tai jau politikų valia.

Taip pat siūloma įsteigti žvalgybos koordinavimo grupę. Kokios būtų šios grupės funkcijos, kas ją sudarytų?

Tai būtų žvalgybos koordinatoriaus pagalbinis personalas. Šioje grupėje dirbantys pareigūnai parengtų užduotis žvalgybos tarnyboms, jas apiformintų, padarytų vieną dokumentą, paruoštų jį Valstybės gynimo tarybos posėdžiui. Tai nebūtų nauja institucija ir nebūtų nauji etatai. Ją sudarytų žmonės iš tų pačių tarnybų - tarkime, premjero patarėjai, prezidentūros patarėjai, kurie visi dirbtų tam pačiam tikslui.

Jeigu viskas seksis gerai, kaip manote, per kiek laiko siūloma žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcija galėtų būti įgyvendinta?

Artimiausiu metu tikimės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) galutinai susitarti dėl šios koncepcijos ir ją pristatyti dar šiemet planuojamame sušaukti Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Po to ši koncepcija bus pateikta visuomenei susipažinti. Tikimės, kad dar šiemet kartu su NSGK pavyks koncepcijos pasiūlymus pateikti Seimui. O kada Seimas dėl siūlomų įstatymų paketų balsuos - neaišku. 


Šiame straipsnyje: STTMarkevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių