Skveras ar stipendija?

Miesto tarybos sprendimu vienam Žaliakalnio skverų suteiktas Antano Samulevičiaus-Samuolio pavadinimas. Taip įamžintas pasaulinio garso dailininkas, tarp kurio mums žinomų tik pusšimčio darbų yra ypatingą mažorą skleidžianti „Baltoji obelis“, nelietuviškai ryški „Geltona moteris“.

Lyg ir gera žinia. „Lyg ir“, nes apskritai keistas tas atminimo įprasminimo žanras kalant lenteles ant namų, kuriuose kažkas kažkada gyveno, vadinant skverus kažkada jais vaikščiojusių asmenų vardais, statant paminklus.

Žinoma, tai labai patogus būdas, kaip valdžiai parodyti dėmesį kultūrai, istorinėms asmenybėms. Ir, pripažinkime, gana pigus. Ar tai labai šiuolaikiška ir ar neprimena dar nepamirštų asmenybių vertimo stabais ir jų garbinimo tradicijų – kitas klausimas.

„Lyg ir“, nes tikri menininkai gi kūrė ir kuria ne dėl skverų, ne tam, kad valdininkai galėtų užsidėti pliusą savo gerų darbų sąraše ir po mirties virtualios nuosavybės teisėmis išskirtų žemės sklypelį, bet dėl potėpių, sąskambių – nes tiesiog negalėjo nekurti. Paprastai valdžios žmonių supratimo, pagalbos ir dėmesio jiems reikėjo ir reikia gyviems – pirmiausia, kad padėtų susikurti tai pačiai kūrybai tinkamas sąlygas.

Ką pasakytų A.Samuolis ir gausybė kitų kūrėjų, išvydę jų vardais pavadintus skverelius ir memorialines lenteles? Atsakymą, matyt, rastume jų biografijose, pasaulėjautose.

Žmonės, kuriuos už veiklą kultūros baruose šiandien prisimename, pirmiausiai buvo nematerialistai – kitaip jie būtų rinkęsi patogią tarnystę konjunktūrai ir tiesiog nebūtų sukūrę juos pergyvenusių darbų.

Kai reikėdavo rinktis tarp kūno ir dvasios, jie rinkdavosi pastarąją, todėl tapė, kūrė muziką, rašė eiles, uždirbtus pinigus leido teptukams, knygoms, o ne materijai, kurios trupinėlius šiandien barstome paminklų ir vardinių lentelių pavidalu.

Sužinojusiai apie A.Samuolio skvero atsiradimą, Kauno kultūros bendruomenei kilo teoriškas klausimas: o kodėl A.Samuolis?

Ne todėl, kad jis būtų nenusipelnęs pagarbos – tiesiog, kodėl jis, o ne, pvz., tragiško likimo ir reto talento dailininkė Marcė Katiliūtė? Jei valdininkams reikia sukakčių – labai prašom: balandį minėtos 100-osios jos gimimo ir 75-osios jos tragiškos žūties metinės. Su ja susijusių vietų apstu tame pačiame Žaliakalnyje.

Tik ar to reikėtų pačiai kūrėjai, gyvenimą paaukojusiai ant kūrėjo laisvės aukuro?

Kur kas geresnis būdas išsaugoti garsiųjų menininkų atminimą – jų idėjų tąsa. Ir tai toli gražu ne abstraktūs žodžiai. Geriau nei skverais ir paminklais kūrėjai būtų pagerbti, jei šiandienos valdžios nekartotų savo pirmtakių klaidų ir savotiškai atlygintų žalą, padarytą andai kūrusiems menininkams: paremtų šiandienius samuolius ir katiliūtes.

A.Samuolio stipendija jauniesiems dailininkams, M.Katiliūtės fondas, paremiantis studijas baigusius kūrėjus, – formų yra daug ir įvairių. Tereikia tik tikrai norėti parodyti deramą, ne valdišką, pagarbą Kaune (o drauge ir Kauną plačiąja prasme) kūrusioms asmenybėms. Galbūt tokia atminimo forma ir kainuoja daugiau, tačiau prasmės joje gerokai daugiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

OM

OM portretas
Išmintingas siūlymas, tik klausimas, ar jį išgirs tie, kurie turi girdėti

istorikas

 istorikas portretas
Namas Žaliakalnyje, Širvintų g. Nr. 64, kur gyveno dailininkė Marcė Katiliūtė, dabar nepataisomai sumodernintas, prie namo 1970 buvo pritvirtinta memorialinė lenta.Dabar ko gero tos lentos jau nėra dėl naujų savininkų kultūros paveldo nesuvokimo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    1
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    9
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    9
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių