Skveras ar stipendija?

Miesto tarybos sprendimu vienam Žaliakalnio skverų suteiktas Antano Samulevičiaus-Samuolio pavadinimas. Taip įamžintas pasaulinio garso dailininkas, tarp kurio mums žinomų tik pusšimčio darbų yra ypatingą mažorą skleidžianti „Baltoji obelis“, nelietuviškai ryški „Geltona moteris“.

Lyg ir gera žinia. „Lyg ir“, nes apskritai keistas tas atminimo įprasminimo žanras kalant lenteles ant namų, kuriuose kažkas kažkada gyveno, vadinant skverus kažkada jais vaikščiojusių asmenų vardais, statant paminklus.

Žinoma, tai labai patogus būdas, kaip valdžiai parodyti dėmesį kultūrai, istorinėms asmenybėms. Ir, pripažinkime, gana pigus. Ar tai labai šiuolaikiška ir ar neprimena dar nepamirštų asmenybių vertimo stabais ir jų garbinimo tradicijų – kitas klausimas.

„Lyg ir“, nes tikri menininkai gi kūrė ir kuria ne dėl skverų, ne tam, kad valdininkai galėtų užsidėti pliusą savo gerų darbų sąraše ir po mirties virtualios nuosavybės teisėmis išskirtų žemės sklypelį, bet dėl potėpių, sąskambių – nes tiesiog negalėjo nekurti. Paprastai valdžios žmonių supratimo, pagalbos ir dėmesio jiems reikėjo ir reikia gyviems – pirmiausia, kad padėtų susikurti tai pačiai kūrybai tinkamas sąlygas.

Ką pasakytų A.Samuolis ir gausybė kitų kūrėjų, išvydę jų vardais pavadintus skverelius ir memorialines lenteles? Atsakymą, matyt, rastume jų biografijose, pasaulėjautose.

Žmonės, kuriuos už veiklą kultūros baruose šiandien prisimename, pirmiausiai buvo nematerialistai – kitaip jie būtų rinkęsi patogią tarnystę konjunktūrai ir tiesiog nebūtų sukūrę juos pergyvenusių darbų.

Kai reikėdavo rinktis tarp kūno ir dvasios, jie rinkdavosi pastarąją, todėl tapė, kūrė muziką, rašė eiles, uždirbtus pinigus leido teptukams, knygoms, o ne materijai, kurios trupinėlius šiandien barstome paminklų ir vardinių lentelių pavidalu.

Sužinojusiai apie A.Samuolio skvero atsiradimą, Kauno kultūros bendruomenei kilo teoriškas klausimas: o kodėl A.Samuolis?

Ne todėl, kad jis būtų nenusipelnęs pagarbos – tiesiog, kodėl jis, o ne, pvz., tragiško likimo ir reto talento dailininkė Marcė Katiliūtė? Jei valdininkams reikia sukakčių – labai prašom: balandį minėtos 100-osios jos gimimo ir 75-osios jos tragiškos žūties metinės. Su ja susijusių vietų apstu tame pačiame Žaliakalnyje.

Tik ar to reikėtų pačiai kūrėjai, gyvenimą paaukojusiai ant kūrėjo laisvės aukuro?

Kur kas geresnis būdas išsaugoti garsiųjų menininkų atminimą – jų idėjų tąsa. Ir tai toli gražu ne abstraktūs žodžiai. Geriau nei skverais ir paminklais kūrėjai būtų pagerbti, jei šiandienos valdžios nekartotų savo pirmtakių klaidų ir savotiškai atlygintų žalą, padarytą andai kūrusiems menininkams: paremtų šiandienius samuolius ir katiliūtes.

A.Samuolio stipendija jauniesiems dailininkams, M.Katiliūtės fondas, paremiantis studijas baigusius kūrėjus, – formų yra daug ir įvairių. Tereikia tik tikrai norėti parodyti deramą, ne valdišką, pagarbą Kaune (o drauge ir Kauną plačiąja prasme) kūrusioms asmenybėms. Galbūt tokia atminimo forma ir kainuoja daugiau, tačiau prasmės joje gerokai daugiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

OM

OM portretas
Išmintingas siūlymas, tik klausimas, ar jį išgirs tie, kurie turi girdėti

istorikas

 istorikas portretas
Namas Žaliakalnyje, Širvintų g. Nr. 64, kur gyveno dailininkė Marcė Katiliūtė, dabar nepataisomai sumodernintas, prie namo 1970 buvo pritvirtinta memorialinė lenta.Dabar ko gero tos lentos jau nėra dėl naujų savininkų kultūros paveldo nesuvokimo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    7
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių