Šiemet infliaciją daugiausia kurstys brangstantys energijosi ištekliai

2009 m. gruodžio mėnesį užfiksuotas 0,3 proc. vartotojų kainų indekso sumažėjimas nebuvo staigmena, nes antrąjį praėjusių metų pusmetį vyravo defliacinės tendencijos.

Jos trumpam buvo pertrauktos rugsėjo mėnesį, padidinus PVM mokesčio tarifą nuo 19 iki 21 proc. ir pakėlus cigarečių akcizo mokestį. Kol kas silpna perkamoji galia turi didesnę reikšmę kainoms nei netiesioginių mokesčių pokyčiai.

Apskritai, praėjusiais metais daugiausia brango tos prekės ir paslaugos, kurioms buvo užkrauta sunkesnė akcizų našta, pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (21,7 proc.), transporto paslaugos bei degalai (10,5 proc.). Labiausiai atpigo drabužiai ir avalynė - 8,3 proc.

Šiais metais infliacijos veiksnių svorio centras dar labiau pasistūmės į energijos išteklių sritį. Nuo 2010 m. pradžios įsigaliojusios didesnės elektros energijos kainos maždaug 0,7-0,8 proc. punkto pabrangino kasdieninį vidutinio statistinio lietuvio vartojimo prekių krepšelį ir tai buvo tik tiesioginė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo pasekmė kainų lygiui.

Daug sudėtingiau apskaičiuoti netiesioginį elektros energijos pabrangimo poveikį kitų produktų ir paslaugų kainoms, nes įvairūs verslo sektoriai taikys skirtingą didesnių sąnaudų perkėlimo į galutinę kainą taktiką. Elektros energijos kainos kilimas santykinai skaudžiau užgaus daug elektros vartojančius sektorius, pavyzdžiui, metalo ir chemijos pramonę.

Kita vertus, būtent šio verslo atstovai patiria didžiulę tarptautinės rinkos konkurenciją (prekiauja angl. „tradable goods“) ir teturi itin nedidelę erdvę manipuliuoti kainomis, juolab kad sąnaudų didėjimą lemia „lietuviškas“ IAE uždarymo veiksnys, dėl kurio užsienio gamintojams nei šilta, nei šalta. Taigi vietos įmonėms, norint išlikti konkurencingomis, teks „praryti“ elektros brangimą ir ieškoti efektyvesnės gamybos struktūros bei taupesnių gamybos technologijų.

Įmonės, kurių gamybos sąnaudose elektros lyginamasis svoris sudaro iki 5 proc., veikiausiai taip pat nekiš rankų prie prekių kainų, nenorėdamos erzinti savo pirkėjų. Jos ieškos vidinių rezervų, be kita ko mažindamos vidutinį darbo užmokestį. Apskritai, vertinant verslininkų reakciją ir komentarus elektros energijos kainos augimo klausimu, susidaro įspūdis, kad neplanuojama kelti prekių kainų, tačiau, kita vertus, neketinama ir kompensuoti šio veiksnio pelno sąskaita. Priežastis labai banali - daugelyje įmonių tos pelno normos tiesiog nebėra, ji virto nuostoliu.

Be to, reikėtų atsižvelgti į brangesnės elektros kitų prekių „išstūmimo“ efektą. Esmė ta, kad buitiniai elektros vartotojai negali pasirinkti, ar jos atsisakyti, ar ne. Išleidus daugiau pajamų elektros energijos sąskaitoms apmokėti, mažiau lėšų liks kitiems produktams ir paslaugoms pirkti, o tai spaus jų kainas žemyn. Beje, namų ūkiai, vartojantys elektrą ne tik apšvietimo ar valgio gaminimo, bet ir šildymo tikslais, nukentės labiau nei vidutinis statistinis lietuvis ir patirs santykinai didžiausių gerovės nuostolių. Tiesa, numatyta ateityje dažniau keisti šilumos energijos tarifus ir, žvelgiant į pasaulinių naftos kainų kilimą, tikrai ne į gerąją pusę.


Šiame straipsnyje: nausėdainfliacijaprognozė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
Daugiau straipsnių