Šiemet infliaciją daugiausia kurstys brangstantys energijosi ištekliai

2009 m. gruodžio mėnesį užfiksuotas 0,3 proc. vartotojų kainų indekso sumažėjimas nebuvo staigmena, nes antrąjį praėjusių metų pusmetį vyravo defliacinės tendencijos.

Jos trumpam buvo pertrauktos rugsėjo mėnesį, padidinus PVM mokesčio tarifą nuo 19 iki 21 proc. ir pakėlus cigarečių akcizo mokestį. Kol kas silpna perkamoji galia turi didesnę reikšmę kainoms nei netiesioginių mokesčių pokyčiai.

Apskritai, praėjusiais metais daugiausia brango tos prekės ir paslaugos, kurioms buvo užkrauta sunkesnė akcizų našta, pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (21,7 proc.), transporto paslaugos bei degalai (10,5 proc.). Labiausiai atpigo drabužiai ir avalynė - 8,3 proc.

Šiais metais infliacijos veiksnių svorio centras dar labiau pasistūmės į energijos išteklių sritį. Nuo 2010 m. pradžios įsigaliojusios didesnės elektros energijos kainos maždaug 0,7-0,8 proc. punkto pabrangino kasdieninį vidutinio statistinio lietuvio vartojimo prekių krepšelį ir tai buvo tik tiesioginė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo pasekmė kainų lygiui.

Daug sudėtingiau apskaičiuoti netiesioginį elektros energijos pabrangimo poveikį kitų produktų ir paslaugų kainoms, nes įvairūs verslo sektoriai taikys skirtingą didesnių sąnaudų perkėlimo į galutinę kainą taktiką. Elektros energijos kainos kilimas santykinai skaudžiau užgaus daug elektros vartojančius sektorius, pavyzdžiui, metalo ir chemijos pramonę.

Kita vertus, būtent šio verslo atstovai patiria didžiulę tarptautinės rinkos konkurenciją (prekiauja angl. „tradable goods“) ir teturi itin nedidelę erdvę manipuliuoti kainomis, juolab kad sąnaudų didėjimą lemia „lietuviškas“ IAE uždarymo veiksnys, dėl kurio užsienio gamintojams nei šilta, nei šalta. Taigi vietos įmonėms, norint išlikti konkurencingomis, teks „praryti“ elektros brangimą ir ieškoti efektyvesnės gamybos struktūros bei taupesnių gamybos technologijų.

Įmonės, kurių gamybos sąnaudose elektros lyginamasis svoris sudaro iki 5 proc., veikiausiai taip pat nekiš rankų prie prekių kainų, nenorėdamos erzinti savo pirkėjų. Jos ieškos vidinių rezervų, be kita ko mažindamos vidutinį darbo užmokestį. Apskritai, vertinant verslininkų reakciją ir komentarus elektros energijos kainos augimo klausimu, susidaro įspūdis, kad neplanuojama kelti prekių kainų, tačiau, kita vertus, neketinama ir kompensuoti šio veiksnio pelno sąskaita. Priežastis labai banali - daugelyje įmonių tos pelno normos tiesiog nebėra, ji virto nuostoliu.

Be to, reikėtų atsižvelgti į brangesnės elektros kitų prekių „išstūmimo“ efektą. Esmė ta, kad buitiniai elektros vartotojai negali pasirinkti, ar jos atsisakyti, ar ne. Išleidus daugiau pajamų elektros energijos sąskaitoms apmokėti, mažiau lėšų liks kitiems produktams ir paslaugoms pirkti, o tai spaus jų kainas žemyn. Beje, namų ūkiai, vartojantys elektrą ne tik apšvietimo ar valgio gaminimo, bet ir šildymo tikslais, nukentės labiau nei vidutinis statistinis lietuvis ir patirs santykinai didžiausių gerovės nuostolių. Tiesa, numatyta ateityje dažniau keisti šilumos energijos tarifus ir, žvelgiant į pasaulinių naftos kainų kilimą, tikrai ne į gerąją pusę.


Šiame straipsnyje: nausėdainfliacijaprognozė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Italijos referendumas: trys minutės šlovės
    Italijos referendumas: trys minutės šlovės

    Vakar dienos posakis nuostabiai apibūdino šiųmetes finansinio pasaulio aktualijas: po britų sprendimo „Brexit“ rinkoms atsigauti reikėjo 3 dienų, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – 3 valandų, o po Italijos re...

  • Krizė, bet ne mirtis
    Krizė, bet ne mirtis

    Savaitgalis, per kurį pergalę šventė dvi priešingos stovyklos – ir euroentuziastai, ir euroskeptikai, atskleidė, kokia sudėtinga šiandien yra ES būklė. Vos spėjus pasidžiaugti ES šalininko Alexanderio Van der Belleno ...

  • Tautybė – ne rasė
    Tautybė – ne rasė

    Kas yra nacionalizmas ir kuo jis skiriasi nuo rasizmo? Diskusijos šiuo klausimu prapliupo Amerikos spaudoje, išrinkus Donaldą Trumpą prezidentu. Europoje ši tema jau sena ir tai ne tik nuo Hitlerio laikų. Ji visąlaik bent po pavir&scar...

    2
  • Valgyti šrūdų su vašylais – už dyką
    Valgyti šrūdų su vašylais – už dyką

    Kada mūsų politikuojantys viešojo sektoriaus herojai pagaliau įsisąmonins, kad moralė – ne dešra, pakabinta padėvėtų maisto produktų skyriuje? ...

    6
  • Politinė pasaka
    Politinė pasaka

    Regis, lietuviai yra paradoksaliai dvejopi – iš vienos pusės bambekliai ir nihilistai ("ai, visi prisidirbę, nėra iš ko rinkti"), iš kitos – svajotojai kaip koks Trolis Mumis ("o, renkame tuos, nieko apie juos...

    7
  • Neatrastos bibliotekos
    Neatrastos bibliotekos

    Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Bibliotekų metais. Nedaug parlamento iniciatyvų, kai metai skiriami vienai ar kitai progai, socialinio gyvenimo sričiai, yra tokios naudingos, koks yra Bibliotekų metų sumanymas. ...

  • Ideologinis fiasko
    Ideologinis fiasko

    Ech, apmaudu! O viskas būtų taip puikiai sutapę! "Mieli draugai, tautiečiai", – būtų pradėjęs Vladimiras Vladimirovičius. Ir būtų iškilmingai pratęsęs, esą ketvirtadienio rytą mus pasiekė džiugi žinia. Sergejus Kariakin...

    2
  • Kas augins naftos kainą kitais metais?
    Kas augins naftos kainą kitais metais?

    Po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansų rinkose buvo taip tylu, kad net ausyse spengė. Na, ne visai taip, tačiau išties mažai kas galėjo pakonkuruoti su naujojo JAV prezidento sukeltu sukrėtimu, kuris, kaip vėliau paai&scaro...

    1
  • Bauginanti posto liga
    Bauginanti posto liga

    Rytą viena nuomonė, per pietus – kita, vakarop – trečia. Toks visą kadenciją buvo buvęs Vyriausybės vadovas socialdemokratas AB (nepainioti su a.a. A.Brazausku). ...

    3
  • Dvi Lietuvos – klestintis Vilnius ir visa kita?
    Dvi Lietuvos – klestintis Vilnius ir visa kita?

    Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. ...

    4
Daugiau straipsnių