Šiemet infliaciją daugiausia kurstys brangstantys energijosi ištekliai

2009 m. gruodžio mėnesį užfiksuotas 0,3 proc. vartotojų kainų indekso sumažėjimas nebuvo staigmena, nes antrąjį praėjusių metų pusmetį vyravo defliacinės tendencijos.

Jos trumpam buvo pertrauktos rugsėjo mėnesį, padidinus PVM mokesčio tarifą nuo 19 iki 21 proc. ir pakėlus cigarečių akcizo mokestį. Kol kas silpna perkamoji galia turi didesnę reikšmę kainoms nei netiesioginių mokesčių pokyčiai.

Apskritai, praėjusiais metais daugiausia brango tos prekės ir paslaugos, kurioms buvo užkrauta sunkesnė akcizų našta, pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (21,7 proc.), transporto paslaugos bei degalai (10,5 proc.). Labiausiai atpigo drabužiai ir avalynė - 8,3 proc.

Šiais metais infliacijos veiksnių svorio centras dar labiau pasistūmės į energijos išteklių sritį. Nuo 2010 m. pradžios įsigaliojusios didesnės elektros energijos kainos maždaug 0,7-0,8 proc. punkto pabrangino kasdieninį vidutinio statistinio lietuvio vartojimo prekių krepšelį ir tai buvo tik tiesioginė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo pasekmė kainų lygiui.

Daug sudėtingiau apskaičiuoti netiesioginį elektros energijos pabrangimo poveikį kitų produktų ir paslaugų kainoms, nes įvairūs verslo sektoriai taikys skirtingą didesnių sąnaudų perkėlimo į galutinę kainą taktiką. Elektros energijos kainos kilimas santykinai skaudžiau užgaus daug elektros vartojančius sektorius, pavyzdžiui, metalo ir chemijos pramonę.

Kita vertus, būtent šio verslo atstovai patiria didžiulę tarptautinės rinkos konkurenciją (prekiauja angl. „tradable goods“) ir teturi itin nedidelę erdvę manipuliuoti kainomis, juolab kad sąnaudų didėjimą lemia „lietuviškas“ IAE uždarymo veiksnys, dėl kurio užsienio gamintojams nei šilta, nei šalta. Taigi vietos įmonėms, norint išlikti konkurencingomis, teks „praryti“ elektros brangimą ir ieškoti efektyvesnės gamybos struktūros bei taupesnių gamybos technologijų.

Įmonės, kurių gamybos sąnaudose elektros lyginamasis svoris sudaro iki 5 proc., veikiausiai taip pat nekiš rankų prie prekių kainų, nenorėdamos erzinti savo pirkėjų. Jos ieškos vidinių rezervų, be kita ko mažindamos vidutinį darbo užmokestį. Apskritai, vertinant verslininkų reakciją ir komentarus elektros energijos kainos augimo klausimu, susidaro įspūdis, kad neplanuojama kelti prekių kainų, tačiau, kita vertus, neketinama ir kompensuoti šio veiksnio pelno sąskaita. Priežastis labai banali - daugelyje įmonių tos pelno normos tiesiog nebėra, ji virto nuostoliu.

Be to, reikėtų atsižvelgti į brangesnės elektros kitų prekių „išstūmimo“ efektą. Esmė ta, kad buitiniai elektros vartotojai negali pasirinkti, ar jos atsisakyti, ar ne. Išleidus daugiau pajamų elektros energijos sąskaitoms apmokėti, mažiau lėšų liks kitiems produktams ir paslaugoms pirkti, o tai spaus jų kainas žemyn. Beje, namų ūkiai, vartojantys elektrą ne tik apšvietimo ar valgio gaminimo, bet ir šildymo tikslais, nukentės labiau nei vidutinis statistinis lietuvis ir patirs santykinai didžiausių gerovės nuostolių. Tiesa, numatyta ateityje dažniau keisti šilumos energijos tarifus ir, žvelgiant į pasaulinių naftos kainų kilimą, tikrai ne į gerąją pusę.


Šiame straipsnyje: nausėdainfliacijaprognozė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių