Šiandien sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas

Įvykius sekiau nuo pat ryto ir visą dieną apie juos galvojau. Valstybė ir tarnybos padarė didelę klaidą, buvo pagilinta ir taip gili takoskyra tarp valdžios struktūrų ir žmonių. Lietuva suskaldyta dar labiau. Viena pusė liko pažeminta, truputį išprievartauta. Buvo nesiskaityta su jų nuomone, nuojauta, noru sulaukti atsakymo, kada bus baigta pedofilijos byla.

Mano siūlymas visada buvo paieškoti trečio – taikaus kelio. Iš autoritetų, neklaninių teisėsaugos žmonių sudaryti komisiją, kuri inspektuotų šią bylą ir pasakytų savo atsakymą. Tada būtų viskas aišku. Tokio aiškumo nėra nei V. Pociūno byloj, nei šioj. O dabar neaiškumas tik dar labiau sustiprėjo – kodėl taip skubama?  

Šiandien prisiminiau terminą – istrebiteliai, stribai. Jie buvo lietuvių tautos piliečiai, kurie ėjo prieš savus. Primesdami valią, atimdami, niekindami, ištremdami. Manau, kad stribiška galvosena niekur nedingo, ji jaučiama ir žurnalistikoj, ir teisėsaugoj. Būtent šitą jausmą šiandien ir išgyvenau. Jų naudojama strategija: žinokit savo vietą, tuoj mes jums parodysime, kaip ir kas turi būti, ir ne jūsų reikalas, kaip kas bus. Tai va, sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas. Su šiuo reiškiniu labai sunku turėti santykį. Ką daryt su tuo „savu“, kurio užduotis yra naikinti? Naikinti laisvės, pilietinę idėją. Nesitarti, o primesti valią.

Kaip sakė atvažiavę užsienio ekspertai, prievarta jokiu būdu negalėjo būti taikoma. Ir Danijoje, Olandijoje tokie dalykai būtų netoleruojami. Turi būti susitarimas. Lietuva neišlaikė labai rimto egzamino. Kaip tai būtų buvę keblu, bet turėjo būti sudaryta derybininkų grupė, kuri bendrautų su abiem pusėm. Dabar to nebuvo. Teisėsauga pareiškė: mes nutarėm, ir vsio zakonno.

Man širdy liko tuštuma. Nežinau, ką daryti su šita valstybe, kurioje yra visuomenė ir stribuomenė. Stribuomenė daro, ką nori, o visuomenė turi sėdėti ir necypti. Bet manau, kad vieną dieną jos vis tiek turės susėsti ir susitarti – apie ką yra mūsų valstybė? Ar ji dar yra? Ar dar jos kam nors reikia? Tas karas turėtų pasibaigt, jei norime išlikti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gedulo diena

gedulo diena portretas
labai labai liudna. neviltis

aš portretas
Mielas Vytautai, aš visuomet Jumis žaviuosi: Jūsų dainomis, Jūsų pasakėlėmis vaikams, Jūsų gyvenimo būdu, Jūsų šeima. Labai suprantu Jūsų nusivylimą, bet jeigu tokie žmonės kaip Jūs nuleisite rankas, tai kas tada?

birute

birute  portretas
lietuvos nera,nes visi esame bukagalviai ir pergaug nuolankus.geriau butu,kad musu nepaklusnumas butu daug didesnis
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mergaite, veidelį paprastesnį!
    Mergaite, veidelį paprastesnį!

    Ach, kaip man patinka naktiniai klubai, barai ir madingi restoranai! Ne dėl to, kad kai kuriuose jų suplaka labai skanias mimozas ar džintonikus. Pastaruoju metu vis dažniau savąsias mimozas geriu be burbuliukų, o toniką be džino, tačiau nuo to &ndash...

    11
  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    24
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

    1
  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

    1
  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    3
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    12
Daugiau straipsnių