Šiandien sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas

Įvykius sekiau nuo pat ryto ir visą dieną apie juos galvojau. Valstybė ir tarnybos padarė didelę klaidą, buvo pagilinta ir taip gili takoskyra tarp valdžios struktūrų ir žmonių. Lietuva suskaldyta dar labiau. Viena pusė liko pažeminta, truputį išprievartauta. Buvo nesiskaityta su jų nuomone, nuojauta, noru sulaukti atsakymo, kada bus baigta pedofilijos byla.

Mano siūlymas visada buvo paieškoti trečio – taikaus kelio. Iš autoritetų, neklaninių teisėsaugos žmonių sudaryti komisiją, kuri inspektuotų šią bylą ir pasakytų savo atsakymą. Tada būtų viskas aišku. Tokio aiškumo nėra nei V. Pociūno byloj, nei šioj. O dabar neaiškumas tik dar labiau sustiprėjo – kodėl taip skubama?  

Šiandien prisiminiau terminą – istrebiteliai, stribai. Jie buvo lietuvių tautos piliečiai, kurie ėjo prieš savus. Primesdami valią, atimdami, niekindami, ištremdami. Manau, kad stribiška galvosena niekur nedingo, ji jaučiama ir žurnalistikoj, ir teisėsaugoj. Būtent šitą jausmą šiandien ir išgyvenau. Jų naudojama strategija: žinokit savo vietą, tuoj mes jums parodysime, kaip ir kas turi būti, ir ne jūsų reikalas, kaip kas bus. Tai va, sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas. Su šiuo reiškiniu labai sunku turėti santykį. Ką daryt su tuo „savu“, kurio užduotis yra naikinti? Naikinti laisvės, pilietinę idėją. Nesitarti, o primesti valią.

Kaip sakė atvažiavę užsienio ekspertai, prievarta jokiu būdu negalėjo būti taikoma. Ir Danijoje, Olandijoje tokie dalykai būtų netoleruojami. Turi būti susitarimas. Lietuva neišlaikė labai rimto egzamino. Kaip tai būtų buvę keblu, bet turėjo būti sudaryta derybininkų grupė, kuri bendrautų su abiem pusėm. Dabar to nebuvo. Teisėsauga pareiškė: mes nutarėm, ir vsio zakonno.

Man širdy liko tuštuma. Nežinau, ką daryti su šita valstybe, kurioje yra visuomenė ir stribuomenė. Stribuomenė daro, ką nori, o visuomenė turi sėdėti ir necypti. Bet manau, kad vieną dieną jos vis tiek turės susėsti ir susitarti – apie ką yra mūsų valstybė? Ar ji dar yra? Ar dar jos kam nors reikia? Tas karas turėtų pasibaigt, jei norime išlikti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gedulo diena

gedulo diena portretas
labai labai liudna. neviltis

aš portretas
Mielas Vytautai, aš visuomet Jumis žaviuosi: Jūsų dainomis, Jūsų pasakėlėmis vaikams, Jūsų gyvenimo būdu, Jūsų šeima. Labai suprantu Jūsų nusivylimą, bet jeigu tokie žmonės kaip Jūs nuleisite rankas, tai kas tada?

birute

birute  portretas
lietuvos nera,nes visi esame bukagalviai ir pergaug nuolankus.geriau butu,kad musu nepaklusnumas butu daug didesnis
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Visuotinis celibatas
    Visuotinis celibatas

    Kažkaip jau sunku pasitikėti partine sistema Lietuvoje. Tradicinės partijos vienaip ar kitaip prisidirbo, tad tampa itin lengva sukurti tokią neva partiją, kuri dabar ir valdo, tik nelabai žino, kaip tą daryti, ir neturi konstruktyvių idėjų. Telieka ...

    2
  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. apklaustųjų praėjusį mėnesį teigė, kad būsto kaina per artimiausius...

  • Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones
    Kapitalistai įgyvendina marksistų svajones

    Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. ...

    2
  • Medinis premjeras
    Medinis premjeras

    Realių darbų nematyti, tačiau Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis šypsosi ir laido primityvius juokelius. Tautoje tai vadinama mediniais bajeriais. ...

    2
  • Pasitvirtino senolių išmintis
    Pasitvirtino senolių išmintis

    Šiemet kuo tiksliausiai pasitvirtino senolių išmintis, apibūdinanti balandžio mėnesio orus: „Viena diena motina, kita diena – močeka“. Tik saulutė kiek ilgiau pamalonindavo  šiluma, tuoj užslinkdavo pilkas gr...

  • Pavasarinis daltonizmas
    Pavasarinis daltonizmas

    Pavasaris spalvų šiemet mums kol kas šykštus. Jau nekalbant apie, kad šią ašarų pakalnę jis išvis pamiršo. ...

    1
  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    5
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    10
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
Daugiau straipsnių