Seimo nariai „neliečiamieji”? Nes jų nieks nenori liesti!

Seimas antradienį nesiėmė patenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymų dėl parlamentarų Petro Gražulio, Kazimiero Uokos ir Roko Žilinsko teisinės neliečiamybės atėmimo. Parlamentarai po pateikimo nepritarė Seimo nutarimų projektams dėl laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo ir grąžino juos tobulinti.

Tai dar vienas tęstinis Seimo žingsnis ginant privilegijas Seimo nariams būti nebaudžiamiems. Prieš savaitę Seimas atsisakė panaikinti teisinę neliečiamybę ir Aleksandrui Sacharukui.

Sprendimas – dvigubų standartų moralės padarinys

Sprendimui priimti labiausiai pristigo darbiečių, tvarkiečių ir krikščionių frakcijų balsų, kurie visi kaip vienas mūru stojo už prasižengusius kolegas. Nei vienas nemanė leisti prokurorams dirbti jų darbą.

Apgailėtina, kad didžiausi valdančiųjų oponentai ir kritikai iš Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“, nuolat kaltinantys valdžią neva nusisukus nuo paprasto žmogaus, dabar yra patys didžiausi Seimo narių privilegijų saugotojai.

Nesiimsiu vertinti galimai prasikaltusių parlamentarų veiksmų. Tai turėtų padaryti prokurorai ir teismas. Tačiau Seimo atsisakymas suteikti prokurorams teisę apklausti ir išsiaiškinti aplinkybes yra ne kas kita kaip apgailėtinos privilegijos apgynimas. Kaip paaiškins jie žmonėms: kodėl paprastas žmogus už tokį pat nusižengimą turi būti išvesdintas su antrankiais, o seimūnas – gali daryti ką panorėjęs?

Seimas jokiu būdu neturėtų dangstyti politikų, kuriais prokurorai domisi ne dėl jų politinio veikimo, bet dėl nusižengimo įstatymui. Neturi būti jokių dvigubų standartų.

Neliečiamybė – ne tam, kad pasislėpti nuo nusikaltimo

Seimo narių neliečiamybė įstatyme įtvirtinta tam, kad parlamentarai negalėtų būti persekiojami dėl savo politinių įsitikinimų, kalbų, veiksmų ir galėtų tinkamai atstovauti savo rinkėjų interesus. Jeigu politikas pasakys ugningą kalbą ir tiesiai įvardins jam nepatinkančius dalykus, tai negalima persekioti už jo nuomonę.

Tačiau visai kas kita, kai politikai veikia viešai, nesidangstydami ir savo veiksmais pažeidžia įstatymus, daro administracinius ar net kriminalinius nusikaltimus. Jokių išimčių ir privilegijų čia negali būti. Prieš įstatymus turi būti lygūs visi. Visi turi vienodai ir atsakyti. O Seimo nariai jų turi paisyti net labiau, privalo būti pavyzdžiu kitiems piliečiams. Jeigu prieš pradedant politiko karjerą būsimas parlamentaras galėjo sau leisti kartais viršyti greitį, nusikeikti ar ne vietoj numesti nuorūką, tapus politiku privalo labiau saugoti savo reputaciją ir dėti pastangas atsisakyti net tokių ankstesnių netinkamų įpročių. Deja, tikrovėje, kaip matome yra atvirkščiai. Tapus Seimo nariu tampi nebebaudžiamu.

Ponai K. Uoka ir P. Gražulis gali turėti savo pažiūras ir jas ginti mitinguose ar protestuose, tačiau tai nereiškia, kad jiems negalioja Lietuvos įstatymai. Jiems galioja tokie patys įstatymai, kaip ir praeitų metų sausio mėnesio riaušininkams, kurie daužė už mokesčių mokėtojų pinigus įstatytus Seimo langus.

Paprastą žmogų už nusižengimą įstatymui policija ir prokurorai nubaustų be ceremonijų, tačiau Seimo nariai apsaugoti imunitetu, kuriuos panaikinti, pasirodo, galima tik Vytauto Gapšio ir Valentino Mazuronio malone.

Viena Seimo narė bandydama pateisinti nusižengusius kolegas tvirtino, kad policininkai negalėjo sulaikyti įsiaudrinusių ir minią kaitinančių Seimo narių, nes esą jie turi „neliečiamybę”. Neliečiamybę kam ir kokią? Laužyti įstatymus? O gal atvirkščiai, jie turėjo rodyti aplinkiniams piliečiams kaip jų reikia laikytis, kviesti juos rimčiai ir tik pilietiniam protestui, nenaudojant grubumo ir jėgos? Beje, Indijoje yra tokia „neliečiamųjų kasta”, kurios visi šalinasi, bijo prisiliesti. Atrodo, kad link to artėjame. 


Šiame straipsnyje: GražulisuokaŽilinskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    1
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių