Šeimai palanki aplinka: frazės iš padebesių ir nieko bendra su realybe

Ką darytų bet kuris kaunietis, išgirdęs, kad šalies valdžia nacionaliniu lygiu su kažkuo susitarė pagerinti jo gyvenimą? Tuo niekas nepatikėtų. Ne mažiau sunku patikėti ir sugalvotu Nacionaliniu susitarimu dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. Ar kas tiki, kad skambiomis frazėmis besišvaistanti Lietuvos valdžia įgyvendina nuoseklią šeimos politiką pagal Valstybinę šeimos politikos koncepciją?

Ją sugalvojusieji pripažįsta – ji netobula, o štai Nacionalinis susitarimas esą yra kaip tik tai, ko šiandien šeimoms labiausiai reikia. Užtruko pusantrų metų, kol popieriuje atgulė pažadai "plėtoti kompleksinės paramos šeimai sistemą", "gerinti ir pritaikyti infrastruktūrą šeimoms", "tobulinti institucinę sistemą, skirtą puoselėti šeimai palankią aplinką", "sudaryti sąlygas, padedančias užkirsti kelią smurtui".

Susitarimo iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šias ir kitas padebesiais skrajojančias formuluotes esą surašė atsižvelgdama į įvairių su šeimomis dirbančių organizacijų, savivaldybių pasiūlymus. Keista, kad kai kurios organizacijos, kasdien matančios, kokioje situacijoje dabar atsidūrusios šeimos tiek moraline, tiek socialine, tiek materialine ar kokiomis nors kitomis prasmėmis, svarstydamos tokių susitarimų tekstus tarsi pakyla kažkur į padebesius ir tik svaidosi skambiomis frazėmis.

Derėtų paminėti, kad Kauno savivaldybė taip pat pritarė tokiam susitarimui, tačiau nieko nesugebėjo pasiūlyti. Gali būti, kad visai greitai atsiras spalvotų lankstinukų, pasakojančių, kaip gera šeimai Lietuvoje, socialinės reklamos stendų, iš kurių šypsosi laimingi tėčiai, mamos ir vaikučiai. Gal net interneto svetainė pradės veikti, siekianti suformuoti palankų požiūrį į šeimą.

O kur dar Šeimos reikalų pakomitečiai, departamentai, skyriai ir poskyriai, šeimų konsultantai ar kuratoriai valstybinėse institucijose, be kurių šeimų gerovė Lietuvoje neįmanoma. Visa tai atsieis nemenkas sumas iš valstybės biudžeto, kurį suneša šeimas sukūrę tėčiai ir mamos. Štai prieš porą dienų daugiavaikė mama parašė laišką redakcijai ir pasidalijo nuoskauda, kaip turi iškęsti pažeminimą ir replikas socialinius reikalus tvarkančiuose skyriuose.

"Kam prisigimdei?" – tokį klausimą išgirsta tūkstančiai mamų valdiškose įstaigose, parduotuvėse ar iš kaimynų, tarsi jie visi nebūtų augę šeimose, patys nėra sukūrę šeimų ir neaugina vaikų.

Būtų galima pasiūlyti piktiems žmonėms paskaityti Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, bet ar kas nuo to pasikeis? Ar maža iki šiol buvo pažadų gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas vaikus auginantiems tėvams, daugiavaikėms šeimoms, kurti vaikų darželius, visokių krypčių lavinimo mokyklėles ir studijas, tobulinti ir plėtoti vaikų popamokinę veiklą, padėti krizę išgyvenančioms šeimoms?

Liūdniausia, kad per nepriklausomybės dvidešimtmetį tesugebėjome tobulinti kažkokių programų, direktyvų, gairių, susitarimų klišes, kurios, labai apmaudu, bet labai skiriasi nuo realybės. Būtų daug smagiau sukviesti šeimas, jų rūpesčiais besidominčias organizacijas, valdžios vyrus ir moteris, kurie popieriuje surašytų nacionalinę ataskaitą apie gerus darbus ir pokyčius kuriant palankią aplinką šeimai. Šeimos gerovės, moralinių nuostatų, požiūrio į šeimą ir jos vertybes jokie susitarimai, kad ir nacionaliniai, nesustiprins. Šitie dalykai glūdi, deja, ne valdiškose deklaracijose.

Ką darytų bet kuris kaunietis, išgirdęs, kad šalies valdžia nacionaliniu lygiu su kažkuo susitarė pagerinti jo gyvenimą? Tuo niekas nepatikėtų. Ne mažiau sunku patikėti ir sugalvotu Nacionaliniu susitarimu dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. Ar kas tiki, kad skambiomis frazėmis besišvaistanti Lietuvos valdžia įgyvendina nuoseklią šeimos politiką pagal Valstybinę šeimos politikos koncepciją?

Ją sugalvojusieji pripažįsta – ji netobula, o štai Nacionalinis susitarimas esą yra kaip tik tai, ko šiandien šeimoms labiausiai reikia. Užtruko pusantrų metų, kol popieriuje atgulė pažadai "plėtoti kompleksinės paramos šeimai sistemą", "gerinti ir pritaikyti infrastruktūrą šeimoms", "tobulinti institucinę sistemą, skirtą puoselėti šeimai palankią aplinką", "sudaryti sąlygas, padedančias užkirsti kelią smurtui".

Susitarimo iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šias ir kitas padebesiais skrajojančias formuluotes esą surašė atsižvelgdama į įvairių su šeimomis dirbančių organizacijų, savivaldybių pasiūlymus. Keista, kad kai kurios organizacijos, kasdien matančios, kokioje situacijoje dabar atsidūrusios šeimos tiek moraline, tiek socialine, tiek materialine ar kokiomis nors kitomis prasmėmis, svarstydamos tokių susitarimų tekstus tarsi pakyla kažkur į padebesius ir tik svaidosi skambiomis frazėmis.

Derėtų paminėti, kad Kauno savivaldybė taip pat pritarė tokiam susitarimui, tačiau nieko nesugebėjo pasiūlyti. Gali būti, kad visai greitai atsiras spalvotų lankstinukų, pasakojančių, kaip gera šeimai Lietuvoje, socialinės reklamos stendų, iš kurių šypsosi laimingi tėčiai, mamos ir vaikučiai. Gal net interneto svetainė pradės veikti, siekianti suformuoti palankų požiūrį į šeimą.

O kur dar Šeimos reikalų pakomitečiai, departamentai, skyriai ir poskyriai, šeimų konsultantai ar kuratoriai valstybinėse institucijose, be kurių šeimų gerovė Lietuvoje neįmanoma. Visa tai atsieis nemenkas sumas iš valstybės biudžeto, kurį suneša šeimas sukūrę tėčiai ir mamos. Štai prieš porą dienų daugiavaikė mama parašė laišką redakcijai ir pasidalijo nuoskauda, kaip turi iškęsti pažeminimą ir replikas socialinius reikalus tvarkančiuose skyriuose.

"Kam prisigimdei?" – tokį klausimą išgirsta tūkstančiai mamų valdiškose įstaigose, parduotuvėse ar iš kaimynų, tarsi jie visi nebūtų augę šeimose, patys nėra sukūrę šeimų ir neaugina vaikų.

Būtų galima pasiūlyti piktiems žmonėms paskaityti Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, bet ar kas nuo to pasikeis? Ar maža iki šiol buvo pažadų gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas vaikus auginantiems tėvams, daugiavaikėms šeimoms, kurti vaikų darželius, visokių krypčių lavinimo mokyklėles ir studijas, tobulinti ir plėtoti vaikų popamokinę veiklą, padėti krizę išgyvenančioms šeimoms?

Liūdniausia, kad per nepriklausomybės dvidešimtmetį tesugebėjome tobulinti kažkokių programų, direktyvų, gairių, susitarimų klišes, kurios, labai apmaudu, bet labai skiriasi nuo realybės. Būtų daug smagiau sukviesti šeimas, jų rūpesčiais besidominčias organizacijas, valdžios vyrus ir moteris, kurie popieriuje surašytų nacionalinę ataskaitą apie gerus darbus ir pokyčius kuriant palankią aplinką šeimai. Šeimos gerovės, moralinių nuostatų, požiūrio į šeimą ir jos vertybes jokie susitarimai, kad ir nacionaliniai, nesustiprins. Šitie dalykai glūdi, deja, ne valdiškose deklaracijose.


Šiame straipsnyje: šeimos politika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Grafičiai ir protestas
    Grafičiai ir protestas

    Mūsų namams tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, naudojamės elektra ir kitokiais patogumais. Valgome skanius pusryčius, pietus ir vakarienę. Ar yra prieš ką protestuoti? Ar yra prasmės protestuoti? O gal vadovaujamės dėsniu, kad, j...

    1
  • Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai
    Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai

    Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dien...

    1
  • Lemtingas pusmetis
    Lemtingas pusmetis

    Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. ...

    1
  • Kliedintys pagonybės demonai
    Kliedintys pagonybės demonai

    Iš kur kyla tas atominis noras viską suvienodinti? Štai humanistinių idėjų nublokštas R.Karbauskis vis tiek nenumaldo įgeidžio vienodai aprėdyti pradinukus. Pagyvėjusios pedagogės, manančios, kad tai bus įprasti tautiniai rūbai...

    29
  • JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?
    JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?

    Straipsnyje „D. Trumpo Baltieji rūmai prisidirbo – fantastiškai“ savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris smulkia poslinkių analize bando pagrįsti teiginį, kad „Michaelo Flynno atsistatydi...

    4
  • Galvos skausmas Putinui
    Galvos skausmas Putinui

    Istorija gali atrodyti kaip puikus ginklas – kol jis neatsigręžia prieš jus pačius. Šia tiesa įsitikino Kremlius, artėjant 1917-aisiais Rusijoje įvykusių revoliucijų metinėms. ...

    2
  • Pagiežos apsuptyje
    Pagiežos apsuptyje

    Apie nepalūžusią, sustiprėjusią Lietuvą kalbantys mūsų politikai nesudomino Lenkijoje apsipirkti susirinkusių šimtų tautiečių. "Laisva diena, kodėl jos neišnaudojus prasmingai" – pažymėjo daugelis, pabuvojusių Suva...

    12
  • Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius
    Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius

    Šiomis dienomis vyko ekonomistų, pramonininkų, verslininkų diskusijos dėl Lietuvos darbuotojų atlyginimų didinimo. Nuomonių būta įvairių, tačiau pagaliau pačiame versle atsiranda žmonių, pripažįstančių, jog darbdavys turi pirmasis žen...

    9
  • Apie A. Adamkienę
    Apie A. Adamkienę

    Mykolo Drungos kalba, pasakyta konferencijoje „Gyvenimas greta didžiųjų vyrų: moteris emigracijoje“, vykusioje vasario 14 d., Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Renginį organizavo Daiva Dapkutė. ...

  • Silpnoji grandis
    Silpnoji grandis

    Nežinia kaip, bet Rūta Meilutytė pagaliau pasirinko. Likus mėnesiui iki 20-ojo savo gimtadienio didžiausia Lietuvos sporto viltis apsisprendė dėl ateities. Artimiausius keletą sezonų ji treniruosis ir leis šaknis gimtajame Kaune. Kad ir kaip mi...

    1
Daugiau straipsnių