Sąskaitos už šildymą neturi stumti žmonių į neviltį

Šilumos kainos jau pasiekė tokį lygį, kad net laužo žmonių likimus, stumia juos į neviltį ir skurdą. Kai žmogus už būsto apšildymą turi mokėti daugiau negu siekia jo atlyginimas ar pensija, darosi  nejuokinga. Ką Kaune galima būtų padaryti, kad gyventojams netektų nusivilkti paskutinių marškinių ir atiduoti juos šilumininkams arba bristi į beviltišką skolų liūną, mokant mokesčius už būstų šildymą? Apie tai žurnalistas Marius Vėlyvis kalbėjosi su Seimo Ekonomikos komiteto nare, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininke Birute Vėsaite.

Ar įmanoma, Jūsų nuomone, ką nors pakeisti, kad šilumos kainos nevarytų žmones į neviltį?

Turėti iliuzijų, kad nieko nedarant bent jau netolimoje ateityje būstų šildymas pigs, vilčių nedaug. Po nevykusio konservatorių ir jų partnerių valdymo, nuvedusio šalį į skurdą, pasikeitus valdžiai, gal būt šiek tiek pagerės Lietuvos santykiai su Rusija, bus labiau pragmatiškas ekonominis bendradarbiavimas, tačiau tikėtis, kad labai sumažėtų dujų kainos, kai esame priklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo, sunku.

Todėl jau dabar turime galvoti, ką galėtume padaryti patys ir sušvelninti tą situaciją, kokia yra dabar. Kaune centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje yra didelis šilumos gamybos įrenginių perteklius bei infrastruktūra. Nerimą kelia dabartinis Vyriausybės skatinimas statyti naujus „plyno lauko“ objektus, naiviai tikintis, kad toks dubliavimas atpigins šilumą. Šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūra turi būti maksimaliai išnaudojama, bet ne dubliuojama ar kuriama iš naujo, nes visa tai persikels į sąskaitas šilumos vartotojams. Todėl Kauno miesto savivaldybė turėtų skubiai apsispręsti, kiek generavimo šaltinių iš atsinaujinančių išteklių jai reikia. Pavyzdžiui, pertvarkius Kauno termofikacinę elektrinę ir pritaikius ją kūrenti biokuru, šilumos kainą galima būtų sumažinti apie 20 procentų.

O kodėl ją reikėtų pertvarkyti, juk jos galingumas lyg ir pakankamas?

Ši elektrinė yra gana galinga – apie 2 tūkstančius megavatų. Tai tris su puse karto daugiau nei iš tiesų reikia Kaunui. Net pačiais šalčiausiai mėnesiais miestui užtenka 550 megavatų. Todėl dabartinė galinga Termofikacinė elektrinė, naudojanti vis brangstančias dujas, dirba neefektyviai, šiluma gyventojams kainuoja labai brangiai. Jei nieko nebus daroma, gyventojus ir toliau šiurpins didžiulės sąskaitos.

Ką, Jūsų manymu, čia reikėtų pirmiausia padaryti?

Su savo investicijomis į Kauno laisvąją ekonominę zoną ateina suomių kompanija „Fortumas”, kuri ten žada pastatyti 120 megavatų elektrinę. Joje bus kūrenamos ir buitinės atliekos. Manau, šį projektą turime palaikyti. Civilizuotai atsikratytume daugybe buitinių atliekų, Lietuvoje nereikėtų tiek daug sąvartynų, o svarbiausia, nenaudodami labai brangių dujų, gautume didelę dalį miestui reikalingos kur kas pigesnės šilumos.

Ši projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2016 metų. Jei būtų pritarta ir Kauno termofikacinės elektrinės pasiūlymui pastatyti iki 200 megavatų galingumo šilumos katilą, kurs dar pagamintų ir 80 megavatų elektros energijos, tai praktiškai miestas apsirūpintų  pigesne nei dabar šilumos energija. Ir tik išimtiniais atvejais, labai šaltomis žiemomis, galėtų būti užkurti dabartiniai termofikacinės elektrinės katilai.

Bet dėl viso to reikia apsispręsi kuo greičiau, nes artėja 2016 metai, kai mes privalėsime vykdyti Europos Sąjungos  direktyvą įsirengti labai brangiai kainuojančias dūmų gaudykles, kurios dar trečdaliu padidintų šilumos energijos kainą  arba kūrenti vien biokuru. Kitais atvejais turėsime mokėti baudas.

Prieš keletą metų, atėjus į valdžią dabartinei konservatorių ir liberalų koalicijai labai garsiai buvo trimituojama apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją. Tačiau reikalai atrodo mažai pasistūmėjo į priekį. Kodėl? Juk žmonės turėtų būti suinteresuoti taupyti šilumą, mažiau už ją mokėti?

Konservatorių valdymo metais pagal Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo programą per pustrečių metų iš viso Lietuvoje modernizuoti vos du gyvenamieji namai. Akivaizdu, kad dabartinių valdančiųjų bandyta įdiegti daugiabučių modernizavimo schema neveikė ir neveiks, nes viską bandyta užkrauti ant gyventojų pečių, o žadėta menka parama žmonių nesuviliojo imti kreditus ir lįsti į skolas ilgiems metams.

O ką siūlo socialdemokratai? Kad ir kaip suksitės, pinigų namų atnaujinimui vis vien reikės.

Mes siūlome kitokį, gyventojams kur kas palankesnį renovacijos modelį. Manome, kad tikrai neverta žmonių varyti į bankus, raginti juos imti didžiules paskolas. Daugelis gyventojų tiesiog neturi tokių galimybių ir baiminasi ilgiems metams įklimpti į skolas bankams. Juo labiau, kai  pastaraisiais metais buvo smarkiai sumažėjusios jų pajamos, be gailesčio nurėžti atlyginimai,  pensijos, socialinės išmokos. Taigi, atsisakysime gyventojų skolinimosi per komercinius bankus, valstybės įgaliotai institucijai perimant riziką bei priežiūrą ir į darbo organizavimą tiesiogiai įtraukiant savivaldybes. Savivaldybės paskirtas programos administratorius rūpintųsi rangos darbų pirkimu bei darbų kokybe.

Bet už daugiabučių namų renovavimą vis vien reikės kažkaip atsiskaityti? Veltui juk nieko nebūna, nebent sūris pelėkautuose.

Savivaldybės programos administratorius, o ne būsto savininkai,  kaip iki šiol buvo įprasta, lėšas skolintųsi iš JESICA fondo. Šiame fonde Liuksemburgo banke yra apie 700 milijonų litų, kurių dabartinė Lietuvos valdžia taip ir nesugebėjo panaudoti šilumą švaistančių senų daugiabučių atnaujinimui. Investicijos būtų grąžinamos sutaupytomis už energiją lėšomis įprasta tvarka renkant komunalinius mokesčius.

Pirmiausiai, manau, galima būtų pradėti nuo šilumos tiekimo sistemos balansavimo. Tai nėra labai brangu, gyventojams nereikėtų didelių investicijų, o efektas būtų labai didelis. Pakeitus užkalkėjusius vamzdynų čiaupus, sumontavus cirkuliacinius siurblius, subalansavus visą namo šildymo sistemą, mokesčiai už šildymą per mėnesį vienam butui gali sumažėti vidutiniškai po 100 – 150 litų.

Kaip būtų parenkami renovuojami namai? Esant tokioms sąlygoms norinčiųjų atnaujinti savo būstus gali gerokai padaugėti.

Manau, kad pradėti reikėtų nuo tų namų, kurių būklė yra pati prasčiausia, o gyventojai gauna didžiausias sąskaitas už šildymą. Turime žmonėms suteikti daugiau vilties ir optimizmo, kad jie kiekvieno šildymo sezono nelauktų su baime. Nuo 2005 metų šilumos kaina padidėjo maždaug keturis kartus. Toliau laukti ir tikėtis, kad ji savaime sumažės, nėra prasmės.

Iš esmės tai yra nepralošiamas projektas, galintis atnešti daug naudos ir valstybei, ir jos žmonėms.  Tik reikia, kad savivaldybės nesikratytų šio projekto, o padėtų gyventojams sutvarkyti visus biurokratinius formalumus, pasiimtų dalį  darbų naštos ir atsakomybės, kaip ir dera vietos valdžiai. Visus daugiabučių renovacijos rūpesčius – derybas su gyventojais, viešuosius pirkimus, užversti tik ant bendrijos pirmininko ar namo administratoriaus pečių būtų neprotinga ir tokiu atveju namų atnaujinimas vėl vargu ar pajudėtų iš vietos.

Modernizavus namus  būsto savininkų iki tol už šildymą mokėtos išlaidos nepadidės, o gal net sumažės, žmonės gyvens komfortiškiau, padidės jų butų vertė.

Nauda būtų akivaizdi ne tik gyventojams, bet ir valstybės ekonomikai.  Sumažėtų importuojamų dujų kiekis,  pinigai liktų Lietuvoje, gerokai padaugėtų darbo vietų statybininkams ir šilumininkams, daugiau lėšų įplauktų į šalies biudžetą.  Be to, atsirastų daugiau galimybių sumažinti nedarbą ir išplitusią emigraciją, mažiau reikėtų kompensacijų už šildymą, kurios nuo 2008 m. padidėjo tirs kartus ir siekia 118 mln. Lt, o Kaunas taptų gražesnis.


Šiame straipsnyje: Birutė Vėsaitėšildymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Birutei Vesaites

 Birutei Vesaites portretas
. "Sąskaitos už šildymą neturi stumti žmonių į neviltį" Didesnio cinizmo ir bukumu negalejau ishsivaizduti! IR DAR TOKIE CINIKAI IR BUKAPROCIAI SEDI VALDZIOJE IR "kuria"...istatymus!!! KIEK TAI GALI TESTIS? SITIE PARAZITAI VISISKAI ATIRTUKE NUO REALAUS GYVENIMO IR NESUVOKIA KAIP GYVENA ABSOLIUTI DAUGUMA PAPRASTU DORU ZMONIU! Jurijus Subotinas.

j

j portretas
na tai ir nestumkit kas nustume zmones i nevilti tai juk patys ir nustumet ir kada sutiksit gauti minimalu atlygi tuomet visos kainos atsistos i savo vietas .ka gal visi isrinktieji pamirso jog yra pensininku ,bedarbiu ir minimaliu atlyginimu beje kuriuos jus ir nustatete didelis aciu.turbut suzinoje uzsienieciai jog saskaitos tukstantines o atlyginimai minimalus garsiai nusijuoktu is tokios valdzios

parlamentarei

parlamentarei portretas
Zmoniu nejuokinkit jus te visi sedit jau bilia kiek metu vienintele nauda is jusu - tik zurnalistams kad darbo turetu o apie valstybes valdyma nei vienas neturit jokio supratimo paskolas imat savo privilegijoms apmoketi pramone numarinot ir pries rinkimus pradedat listi i dienos sviesa postringaujat kad tai yra problema o kokiu veiksmu emetes kad tu problemu nebutu, teisybes nulis kainos fantastines algos zemiau nei kritines medicina neprieinama, aukstasis mokslas bevertis emigracija neregeto masto ir dar milijonas problemu kuriu per 22 metus jus ne sprendziate o priesingai sukuriate nauju problemu ir adresuoju ne asmeniskai o visai jusu beribei valdininku armijai su prezidente priesaki.
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui
    Europa turi ruoštis NATO susilpnėjimui

    Po praeitais metais Slovakijos pietuose įsikūrusiame viešbutyje „Chateau Bela“ įvykusios saugumo konferencijos išdėsčiau niūrias mintis apie šį jaukų renginį, pavadintą „Žvarbūs vėjai Vidurio Europoje“....

  • Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?
    Kaip keitėsi Rusijos politinės sistemos veikimas?

    Šiais metais buvo paminėtos rugpjūčio pučo Maskvoje 25-osios metinės. Pučo, kuris lėmė blogio imperijos pabaigą. Visgi demokratinės Rusijos vizijos žybsnis nevirto ilgai degančia ugnimi, o pokomunistinėje Rusijoje nuo pat 1991-ųjų susik...

  • Gyvybės ir mirties klausimas?
    Gyvybės ir mirties klausimas?

    Su visa pagarba tiems, kuriems reikšmingas šis klausimas (embrionų šaldymo), bet ar daugiau Lietuvoje nėra problemų, apie kurias reikėtų diskutuoti? ...

  • Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
    Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

    Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos g...

    2
  • Kai melai perdirbinėjami į faktus
    Kai melai perdirbinėjami į faktus

    Šįkart užsienio spaudoje – tikras temų margumynas, besikoncentruojantis į Europą, tačiau nepaliekantis ir Amerikos. Pradėsiu nuo Europos ir nuo rinkimų, bet ne buvusių Austrijoje, o būsimų Prancūzijoje, kurios dabartinis prezidentas Fr...

    1
  • Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?
    Geresnė ar blogesnė ši Vyriausybė?

    Ramūnas Karbauskis genialiai išsprendė ministrų kabineto sudarymo klausimą. Paskelbus ministrų pavardes net konservatoriai ne tik kad nekritikavo, bet ir atvirai džiaugėsi tokia vyriausybe. Dar prieš kelias savaites buvo gąsdinama kone pa...

    4
  • Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena
    Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojaus, arklių globos diena

    Ši diena kalendoriaus lapelyje pažymėta šv. Mikalojaus vardadieniu. ...

    1
  • Italijos referendumas: trys minutės šlovės
    Italijos referendumas: trys minutės šlovės

    Vakar dienos posakis nuostabiai apibūdino šiųmetes finansinio pasaulio aktualijas: po britų sprendimo „Brexit“ rinkoms atsigauti reikėjo 3 dienų, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – 3 valandų, o po Italijos re...

  • Krizė, bet ne mirtis
    Krizė, bet ne mirtis

    Savaitgalis, per kurį pergalę šventė dvi priešingos stovyklos – ir euroentuziastai, ir euroskeptikai, atskleidė, kokia sudėtinga šiandien yra ES būklė. Vos spėjus pasidžiaugti ES šalininko Alexanderio Van der Belleno ...

    1
  • Tautybė – ne rasė
    Tautybė – ne rasė

    Kas yra nacionalizmas ir kuo jis skiriasi nuo rasizmo? Diskusijos šiuo klausimu prapliupo Amerikos spaudoje, išrinkus Donaldą Trumpą prezidentu. Europoje ši tema jau sena ir tai ne tik nuo Hitlerio laikų. Ji visąlaik bent po pavir&scar...

    2
Daugiau straipsnių