Rusija ir Baltarusija nori įsitvirtinti lietuvių etninėse teritorijose

Šių metų pradžioje kaimyninės valstybės – Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika – paskelbė oficialius planus ir pradėjo statyti naujas atomines elektrines Lietuvos Respublikos pasienyje: prie Ragainės (Neman), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje (istorinėje Mažojoje Lietuvoje) ir Ašmenos rajone Baltarusijos Respublikos teritorijoje (etniniame lietuvių regione).

Šie faktai sukėlė didelį Lietuvos Respublikos vadovų, pareigūnų, piliečių bei visuomeninių ir politinių organizacijų rūpestį, nepasitenkinimą ir protestus.

Dauguma atkreipė dėmesį į problemą, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos tik keliolikos kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės kelia didžiulį ekologinį ir radiacinį pavojų visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir grasina sostinės Vilniaus bei visos Lietuvos gyventojų išnaikinimu. Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba nori pabrėžti kitas tarptautinio masto problemas.

Statant atominę elektrinę Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, pažeidžiamas 1945 metų rugpjūčio 2 d. Antrojo Pasaulinio karo nugalėtojų valstybių vadovų pasirašytas Potsdamo susitarimas. Pagal jį Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos administravimui tik laikinai - iki dar ligi šiol neįvykusios Taikos konferencijos.

Todėl Rusijos Federacija, neturėdama suvereniteto teisių į šią teritoriją, valdo ją neteisėtai ir neturi teisės statyti jokių tokio masto strateginių objektų. Be to, tokiam objektui statyti turėtų būti duotas Lietuvos Respublikos leidimas, kadangi ši teritorija yra etninė lietuvių tautos žemė nuo seniausių laikų ir niekados nėra priklausiusi Rusijai.

Analogiška padėtis susidariusi ir su į rytus nuo dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijos Respublikos statoma atomine elektrine. Pagal iki šiol galiojančią 1920 metų liepos 12 dieną Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos Taikos sutartį lietuvių etninės žemės su Ašmenos rajonu ir kita teritorija buvo priskirtos Lietuvos Respublikai ir nepriklausė de jure neegzistavusiai Baltarusijos valstybei.

MLRT vertina tokią padėtį kaip Rusijos ir Baltarusijos valstybių pastangas neteisėtomis priemonėmis įsitvirtinti joms nepriklausančiose lietuvių etninėse teritorijose, o tokių pavojingų atominių objektų veikimo ir apsaugos zonų įsiterpimą į dabartinę Lietuvos Respublikos teritoriją kaip netiesioginius teritorinių pretenzijų pareiškimus Lietuvos Respublikai. 

Tokia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių vykdoma politika gali sukelti tarptautinį nestabilumą ir kitų valstybių atžvilgiu. 


Šiame straipsnyje: atominė energetika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuva – labiau Rusija nei Europa?
    Lietuva – labiau Rusija nei Europa?

    Kaune šiomis dienomis daugybė renginių, tačiau kalbėsime ne apie juos. Apie sugebėjimą atjausti, suprasti ir vadovautis vidine kultūra, ko mūsuose esama, tačiau, deja, ne pas visus. ...

    10
  • Didėjanti konkurencija skatina didinti algas
    Didėjanti konkurencija skatina didinti algas

    Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmą ketvirtį buvo 817,6 eurai arba 9,3 proc. didesnis negu prieš metu...

    2
  • Kada kils palūkanos?
    Kada kils palūkanos?

    Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų,...

  • Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?
    Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?

    „Valstiečių“ pasiūlymai šokiruoja. Žiniasklaida publikavo naujieną, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša su dar penkiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis si...

    7
  • Premjeras žada naują cirką?
    Premjeras žada naują cirką?

    Ryte paskaičius portaluose apie premjero Sauliaus Skvernelio nuo birželio žadamus rimtus pokyčius mokesčių srityje, turėtum sunerimti – ką dar sugalvojo policinės valstybės propaguotojas. ...

    9
  • Kas bus kitas Rusijos taikinys?
    Kas bus kitas Rusijos taikinys?

    Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. ...

    4
  • Užuojauta abiturientams
    Užuojauta abiturientams

    Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau, ką jie...

  • Ridikėlių choras
    Ridikėlių choras

    Iki kalendorinės vasaros likus savaitei, pagaliau išsibudino ir besibaigiąs pavasaris. Šventasis žaliavalgių metas, kai jie gali rupšnoti žolę iki soties ir gerai atsiganyti, nes iš visų gamtos dovanojamų natūralių pagard...

    2
  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    17
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
Daugiau straipsnių