Rusija ir Baltarusija nori įsitvirtinti lietuvių etninėse teritorijose

Šių metų pradžioje kaimyninės valstybės – Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika – paskelbė oficialius planus ir pradėjo statyti naujas atomines elektrines Lietuvos Respublikos pasienyje: prie Ragainės (Neman), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje (istorinėje Mažojoje Lietuvoje) ir Ašmenos rajone Baltarusijos Respublikos teritorijoje (etniniame lietuvių regione).

Šie faktai sukėlė didelį Lietuvos Respublikos vadovų, pareigūnų, piliečių bei visuomeninių ir politinių organizacijų rūpestį, nepasitenkinimą ir protestus.

Dauguma atkreipė dėmesį į problemą, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos tik keliolikos kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės kelia didžiulį ekologinį ir radiacinį pavojų visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir grasina sostinės Vilniaus bei visos Lietuvos gyventojų išnaikinimu. Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba nori pabrėžti kitas tarptautinio masto problemas.

Statant atominę elektrinę Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, pažeidžiamas 1945 metų rugpjūčio 2 d. Antrojo Pasaulinio karo nugalėtojų valstybių vadovų pasirašytas Potsdamo susitarimas. Pagal jį Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos administravimui tik laikinai - iki dar ligi šiol neįvykusios Taikos konferencijos.

Todėl Rusijos Federacija, neturėdama suvereniteto teisių į šią teritoriją, valdo ją neteisėtai ir neturi teisės statyti jokių tokio masto strateginių objektų. Be to, tokiam objektui statyti turėtų būti duotas Lietuvos Respublikos leidimas, kadangi ši teritorija yra etninė lietuvių tautos žemė nuo seniausių laikų ir niekados nėra priklausiusi Rusijai.

Analogiška padėtis susidariusi ir su į rytus nuo dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijos Respublikos statoma atomine elektrine. Pagal iki šiol galiojančią 1920 metų liepos 12 dieną Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos Taikos sutartį lietuvių etninės žemės su Ašmenos rajonu ir kita teritorija buvo priskirtos Lietuvos Respublikai ir nepriklausė de jure neegzistavusiai Baltarusijos valstybei.

MLRT vertina tokią padėtį kaip Rusijos ir Baltarusijos valstybių pastangas neteisėtomis priemonėmis įsitvirtinti joms nepriklausančiose lietuvių etninėse teritorijose, o tokių pavojingų atominių objektų veikimo ir apsaugos zonų įsiterpimą į dabartinę Lietuvos Respublikos teritoriją kaip netiesioginius teritorinių pretenzijų pareiškimus Lietuvos Respublikai. 

Tokia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių vykdoma politika gali sukelti tarptautinį nestabilumą ir kitų valstybių atžvilgiu. 


Šiame straipsnyje: atominė energetika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar kartūs saldūs mokesčiai?
    Ar kartūs saldūs mokesčiai?

    Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. ...

  • Tyliai mažėja naftos kaina: ar laukti audros?
    Tyliai mažėja naftos kaina: ar laukti audros?

    Prekybos agentai ir finansų ekspertai didžiuosiuose pasaulio bankuose darbo metu žaidžia kompiuterinius žaidimus arba planuoja laisvalaikio pramogas. Finansų rinkose pastaruoju metu itin mažai naujienų, veiksmo ir racionalių priežasčių nulemtų pok...

    1
  • Trys darbuotojų perdegimo požymiai
    Trys darbuotojų perdegimo požymiai

    Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. ...

  • Lenkija dar neprarasta?
    Lenkija dar neprarasta?

    Šįkart užsienio spaudos komentaruose viena vyraujančių temų yra poslinkiai Lenkijoje. Joje, pasak itin būdingo požiūrio,  „demokratija – pavojuje“, nes „per mažiau nei dvejus metus Varšuvos vyriausybė sugeb...

  • Procesinis chaosas
    Procesinis chaosas

    Demokratija lietuviškai: nuo sunkių darbų išvargę Seimo nariai ilsėsis net 40, o paprasti darbuotojai – tik 20 darbo dienų. Jums bazinė pensija – 120, minimali alga – 380, jiems – 2 tūkst. eurų. Nuostabu, ar ne? ...

    9
  • Simono iš valdžios blevyzgos
    Simono iš valdžios blevyzgos

    Jau daugiau nei savaitę Karmėlava yra pagrindiniai šalies oro vartai. Ir ką? Nei vienos režisierės žadėtas košmaras prasidėjo, nei vietinio vicemero Simono blevyzgos apie Kauno oro uosto nepasirengimą priimti daugiau keleivių išs...

    13
  • Moralės ribos ir paribiai
    Moralės ribos ir paribiai

    Jaunų žemaičių (neva) kultūrinė kelionė į Rusiją virto skandalu. Dėl gilaus noro institucinius Plungės ir Krasnogorsko rajonų santykius sustiprinti žmogiškais ryšiais kilusi suirutė sutrikdė ramią valdišką vasarą – ...

    9
  • Ar griežtesnės bausmės pažabotų smurtą prieš gyvūnus?
    Ar griežtesnės bausmės pažabotų smurtą prieš gyvūnus?

    Informacijos viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, galima laikyti, visuomenės požiūrio permainas bei augantį suvokimą. ...

    2
  • Atsargiai – valdiškas verslas
    Atsargiai – valdiškas verslas

    Seimas pagaliau "pagimdė" urėdijų reformą. Tiksliau, ne pačią reformą, o leidimą ją vykdyti. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsime. ...

    2
  • Politinių barščių žydėjimas
    Politinių barščių žydėjimas

    Šalis pavojuje. Šįkart dėl invazinių Sosnovskio barščių. Sako, liepą šis botaninis monstras pasiekia intensyviausią vegetacinę būklę – jis žydi, o stiebai yra ypač aukšti. Tad dabar jis labai pavojingas, tod...

    3
Daugiau straipsnių