Rusija ir Baltarusija nori įsitvirtinti lietuvių etninėse teritorijose

Šių metų pradžioje kaimyninės valstybės – Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika – paskelbė oficialius planus ir pradėjo statyti naujas atomines elektrines Lietuvos Respublikos pasienyje: prie Ragainės (Neman), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje (istorinėje Mažojoje Lietuvoje) ir Ašmenos rajone Baltarusijos Respublikos teritorijoje (etniniame lietuvių regione).

Šie faktai sukėlė didelį Lietuvos Respublikos vadovų, pareigūnų, piliečių bei visuomeninių ir politinių organizacijų rūpestį, nepasitenkinimą ir protestus.

Dauguma atkreipė dėmesį į problemą, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos tik keliolikos kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės kelia didžiulį ekologinį ir radiacinį pavojų visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir grasina sostinės Vilniaus bei visos Lietuvos gyventojų išnaikinimu. Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba nori pabrėžti kitas tarptautinio masto problemas.

Statant atominę elektrinę Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, pažeidžiamas 1945 metų rugpjūčio 2 d. Antrojo Pasaulinio karo nugalėtojų valstybių vadovų pasirašytas Potsdamo susitarimas. Pagal jį Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos administravimui tik laikinai - iki dar ligi šiol neįvykusios Taikos konferencijos.

Todėl Rusijos Federacija, neturėdama suvereniteto teisių į šią teritoriją, valdo ją neteisėtai ir neturi teisės statyti jokių tokio masto strateginių objektų. Be to, tokiam objektui statyti turėtų būti duotas Lietuvos Respublikos leidimas, kadangi ši teritorija yra etninė lietuvių tautos žemė nuo seniausių laikų ir niekados nėra priklausiusi Rusijai.

Analogiška padėtis susidariusi ir su į rytus nuo dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijos Respublikos statoma atomine elektrine. Pagal iki šiol galiojančią 1920 metų liepos 12 dieną Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos Taikos sutartį lietuvių etninės žemės su Ašmenos rajonu ir kita teritorija buvo priskirtos Lietuvos Respublikai ir nepriklausė de jure neegzistavusiai Baltarusijos valstybei.

MLRT vertina tokią padėtį kaip Rusijos ir Baltarusijos valstybių pastangas neteisėtomis priemonėmis įsitvirtinti joms nepriklausančiose lietuvių etninėse teritorijose, o tokių pavojingų atominių objektų veikimo ir apsaugos zonų įsiterpimą į dabartinę Lietuvos Respublikos teritoriją kaip netiesioginius teritorinių pretenzijų pareiškimus Lietuvos Respublikai. 

Tokia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių vykdoma politika gali sukelti tarptautinį nestabilumą ir kitų valstybių atžvilgiu. 


Šiame straipsnyje: atominė energetika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie ministrą, mamą ir žemę
    Apie ministrą, mamą ir žemę

    Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žem...

    7
  • Sankcijų Rusijai spragos
    Sankcijų Rusijai spragos

    Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. ...

    3
  • Akcizas už meilę
    Akcizas už meilę

    Seimas patvirtino, kad Lietuvoje yra 15 priklausomybių. Nuo alkoholio, apsipirkinėjimo, darbo, interneto, lošimų, maisto, medikamentų, narkotikų, nikotino, patyčių, pinigų, santykių, smurto, valdžios ir sekso. Šią savaitę Seimo Prikla...

  • Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?
    Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?

    Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybę gaubia kaitinanti atmosfera. Jau beveik mėnesį Teisingumo ministerijos vadovo kėdė tuščia, o bandymas ministru siūlyti advokatą Giedrių Danėlių buvo nesėkmingas. Žemės ūkio ministro Broni...

    7
  • Šnabždančio acto kronikos
    Šnabždančio acto kronikos

    2018-ųjų mūsų Viešpaties metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Johnas Trumpas (1946), objektyvių aplinkybių paakintas, dukters Ivankos paprašytas ir išmintingų patarėjų paragintas, nusprendė pasiųsti aiški...

    6
  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

  • Higieninio įkloto poreikis
    Higieninio įkloto poreikis

    Prieš ketvirtį amžiaus diduma tada tik besiformuojančio Lietuvos verslo savo veiklos aplinkai svarbius sprendimus priimančius politikus ragino vadovautis požiūriu, esą „Lietuvos verslas turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Prekyba...

Daugiau straipsnių