Rinkimų šešėliai

Na apie ką daugiau, jei ne apie rinkimus, būtų keista dabar rašyti apie gamtos grožį Panemunėje. Rinkimų grožis aiškiai nustelbė gamtą, nes gamta nepaperkama. Rinkos ekonomika diktuoja savus įstatymus, kartu ir pirkimo-pardavimo. Net ten, kur jų būti neturėtų. Gamtoje esama tik pačių šešėlių tiesiogine prasme, o visuomenėje – įvairių šešėlinių reiškinių, šešėlinės ekonomikos, demokratijos vokeliuose ir politinio šešėlių teatro, kurio žiūrovais ką tik turėjome garbės tapti.

Politiniai apžvalgininkai dabar pučia akis iš netikėtumo, o rinkėjai visuose interneto puslapiuose žarstosi ironija ir sarkazmu potencialių laimėtojų adresu. Potencialūs (nemanau, kad po antrojo turo jie tokie išliks) laimėtojai jau siuvasi frakus pirmajam pobūviui, pardon, posėdžiui. Ir visiems krūtinėje jausmas, kad kažkas negerai, kažkas nuėjo su velniu riešutauti, kažkas kažko nesuprato ir neįvertino. Bet kodėl? Gi visi atidavė balsus už deramas partijas, o čia šast ir pakvipo agurkais. Kas balsavo už pastaruosius, jei ne mes?

Aronas Gurevičius kadaise rašė apie nebyliąją daugumą viduramžiais. Tą, apie kuriuos liudijimų nedaug, liudijimų daug tik apie karžygius. Nebylioji dauguma neturi galimybės prabilti balsu, nes neturi ir paties balso, jis nėra prasikalęs. Mūsų atveju turi galimybę tą balsą parduoti arba paskolinti. Ir atrodo, kad ši visuomenės grupė šiuose rinkimuose lėmė daug ką.

Visgi, ar iš tiesų Lietuvoje balsavo tik kaliniai, runkeliai ir tie, kuriems penkiolika litų yra visai įmanoma jo pilietinės pozicijos kaina? Ne vien. Tai kodėl čia va šit kaip, ir, kaip pasakytų Džordža, kur jūsų rankos? Gal iš tiesų valstybėje, kurioje elektra brangesnė nei Švedijoje, dujos nei Vokietijoje, asmenybės vertė menkesnė nei Šiaurės Korėjoje?

Rinkimų plakatuose politikai labai gražiai stovi, dėvėdami labai gražius kostiumus. Kaip per vestuves. Vis dėlto vestuvių idėją suvokia kiekvienas, o politikos ir joje veikiančių jėgų (kartu ir šešėlinių) – toli gražu ne visi. Ir kai viskas brangsta, o pinga tik patys pinigai, nesunku patikėti bet kuriuo mesijumi. Net ne dėl to, kad žada nerealią minimalią algą, o dėl to, kad čia ir dabar, net visai netoli nuo larioko duoda realius penkiolika litų.
Jei tik tiek pakanka, pirmyn, į antrąjį turą. Bet jei nepakanka – pirmyn visai kita prasme. Kad po kiek laiko tų penkiolikos litų niekam nebereikėtų.


Šiame straipsnyje: Kęstutis NavakasrinkimaiSeimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    4
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    5
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    5
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
  • Pykčio ironija
    Pykčio ironija

    Atrodo, su Leonidu Donskiu mirė ir mintis, kad geriau gyventi „be pykčio“. Socialiniuose tinkluose kasdien kyla pasipiktinimo bangos. ...

    3
  • Ne laisvė, o nepriklausomybė!
    Ne laisvė, o nepriklausomybė!

    Minint Sausio 13-ąją pro akis neprasprūdo vienas įdomus dalykas – magiškas žodis LAISVĖ, nuolat artikuliuotas ne tik hegemoninės žiniasklaidos atstovų, bet ir politinio elito narių, kuris pamažu išstumia sąvoką NEPRIKLAUSOMYB...

    3
Daugiau straipsnių