Redakcijos žvilgsnis: realybė be jokių E

Po to, kai jaunos mamos ar ligų užkluptos damos nusprendė maitintis sveikai, kaip grybai po lietaus ėmė rastis ūkininkų turgelių – tikrų ar tik taip besivadinančių.

Televizijos eteryje vis šmėkščioja anonsai apie laidas, kuriose giriamasi esą atskleidžiama visa tiesa apie mėsos, grūdų produktų gamintojų juodus darbelius. Bent kartą per savaitę kiekvienas gauname elektroninių laiškų su įspėjimais apie užterštas žuvis, nuodų iš naftos sklidinus šampūno buteliukus.

Domėtis tuo, ką valgome, kuo prausiamės ir kuo dažomės, tapo labai madinga. Kartais net iki isterijos, kuri priverčia mus mokėti 10 litų už mažytę ekologišką cukiniją užuot už tiek pat įsigijus bent keturias pas kokį "nesertifikuotą" sodininką.

Ekologiško gyvenimo būdo mada, regis, pagaliau pasiekė ir valdžios vyrus bei moteris. Įkandin parlamentarų, teikiančių gana "ekologiškus", nors ir akivaizdžiai populistinius įstatymų projektus, atsibudo ir maisto kokybės inspektoriai.

Prieš kelias dienas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė pradedanti tyrimą, kuriuo bandys išsiaiškinti, ar gamintojų ant maisto produktų etikečių skelbiami šūkiai "be konservantų", "be priedų" atitinka tikrovę. Tarnybos specialistai sakė pasitikį gamintojais, tačiau turį būti tikri, kad etiketėse deklaruojami teiginiai dėl visokių E nenaudojimo nepaverčiama rinkodaros priemone.

Keista naujiena, tiesą sakant. Kodėl dešrelėmis, jogurtais, duonos gaminiais, kurie, kaip skelbiama, yra "be E", VMVT susidomėjo tik dabar, kai nuo pirmųjų tokios produkcijos egzempliorių rinkoje praėjo geri penkeri metai? Ar tai reiškia, kad visą šį laiką maisto inspektoriai leido mus mulkinti?

Tiesmukai kaltinti VMVT tarnybą ūmai užsidegus praretinti produktų be E lentynas gal ir nepagrįsta. Manykime, kad valdžios koridoriai tiesiog yra pernelyg vingiuoti, kad informacija apie naujos rūšies produktų vajų ir galimus sukčiavimo atvejus sklistų greitai.

Tačiau kokia prasmė apie šį tyrimą pasiskelbti iš anksto? Kad įvardytų produktų gamintojai išgirstų aiškų pavojaus ženklą ar kad visuomenei būtų priminta apie tokios tarnybos egzistavimą?

O ir kas bus kai, kaip žada tarnyba, tyrimo rezultatai bus paskelbti viešai? Dar sykį išgirsime konstatuojamą faktą: gamintojų skelbiama reklama – klaidinanti? Juk būtent šį žodžių junginį jau ne sykį teko matyti tos pačios tarnybos pranešimuose apie vaikams skirtų, tačiau visai nevaikiškų produktų tyrimus. VMVT tyrimų rezultatai ir skirtos juokingai menkos baudos įspūdingų permainų neatnešė – lentynos vis dar pilnos vaikiškai nevaikiškų dešrelių ir paštetų.

Atrodo, kad skirtumas tarp to, ką tikime valgą ir kuo esame maitinami, neišnyks, kol baudos prasižengusioms įmonėms bus mažesnės nei jų maisto technologų mėnesio alga. Lietuviškų maisto produktų vartotojai nusipelnė šiek tiek daugiau nei eilinio bedančio tigro pasisukiojimo laboratorijose.

Po to, kai jaunos mamos ar ligų užkluptos damos nusprendė maitintis sveikai, kaip grybai po lietaus ėmė rastis ūkininkų turgelių – tikrų ar tik taip besivadinančių.

Televizijos eteryje vis šmėkščioja anonsai apie laidas, kuriose giriamasi esą atskleidžiama visa tiesa apie mėsos, grūdų produktų gamintojų juodus darbelius. Bent kartą per savaitę kiekvienas gauname elektroninių laiškų su įspėjimais apie užterštas žuvis, nuodų iš naftos sklidinus šampūno buteliukus.

Domėtis tuo, ką valgome, kuo prausiamės ir kuo dažomės, tapo labai madinga. Kartais net iki isterijos, kuri priverčia mus mokėti 10 litų už mažytę ekologišką cukiniją užuot už tiek pat įsigijus bent keturias pas kokį "nesertifikuotą" sodininką.

Ekologiško gyvenimo būdo mada, regis, pagaliau pasiekė ir valdžios vyrus bei moteris. Įkandin parlamentarų, teikiančių gana "ekologiškus", nors ir akivaizdžiai populistinius įstatymų projektus, atsibudo ir maisto kokybės inspektoriai.

Prieš kelias dienas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė pradedanti tyrimą, kuriuo bandys išsiaiškinti, ar gamintojų ant maisto produktų etikečių skelbiami šūkiai "be konservantų", "be priedų" atitinka tikrovę. Tarnybos specialistai sakė pasitikį gamintojais, tačiau turį būti tikri, kad etiketėse deklaruojami teiginiai dėl visokių E nenaudojimo nepaverčiama rinkodaros priemone.

Keista naujiena, tiesą sakant. Kodėl dešrelėmis, jogurtais, duonos gaminiais, kurie, kaip skelbiama, yra "be E", VMVT susidomėjo tik dabar, kai nuo pirmųjų tokios produkcijos egzempliorių rinkoje praėjo geri penkeri metai? Ar tai reiškia, kad visą šį laiką maisto inspektoriai leido mus mulkinti?

Tiesmukai kaltinti VMVT tarnybą ūmai užsidegus praretinti produktų be E lentynas gal ir nepagrįsta. Manykime, kad valdžios koridoriai tiesiog yra pernelyg vingiuoti, kad informacija apie naujos rūšies produktų vajų ir galimus sukčiavimo atvejus sklistų greitai.

Tačiau kokia prasmė apie šį tyrimą pasiskelbti iš anksto? Kad įvardytų produktų gamintojai išgirstų aiškų pavojaus ženklą ar kad visuomenei būtų priminta apie tokios tarnybos egzistavimą?

O ir kas bus kai, kaip žada tarnyba, tyrimo rezultatai bus paskelbti viešai? Dar sykį išgirsime konstatuojamą faktą: gamintojų skelbiama reklama – klaidinanti? Juk būtent šį žodžių junginį jau ne sykį teko matyti tos pačios tarnybos pranešimuose apie vaikams skirtų, tačiau visai nevaikiškų produktų tyrimus. VMVT tyrimų rezultatai ir skirtos juokingai menkos baudos įspūdingų permainų neatnešė – lentynos vis dar pilnos vaikiškai nevaikiškų dešrelių ir paštetų.

Atrodo, kad skirtumas tarp to, ką tikime valgą ir kuo esame maitinami, neišnyks, kol baudos prasižengusioms įmonėms bus mažesnės nei jų maisto technologų mėnesio alga. Lietuviškų maisto produktų vartotojai nusipelnė šiek tiek daugiau nei eilinio bedančio tigro pasisukiojimo laboratorijose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kiek Lietuvai reikia universitetų?
    Kiek Lietuvai reikia universitetų?

    Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. ...

  • D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu
    D. Trumpas bus „Twitter“ valdovu

    JAV prasidėjo unikalus eksperimentas – Donaldo Trumpo prezidentavimas. Niekas nežino, kuo jis baigsis. ...

    3
  • Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų
    Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

    Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. ...

  • Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
    Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

    Smagu stebėti, kaip iš užmaršties išnyra seniai matyti veidai. ...

  • Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?
    Kiek pelno mokesčio sumokės bankai?

    Rašant straipsnį, jo antraštėje norėjosi paminėti "Lietuvos". Tačiau iš "Snoro" ar Ūkio bankų likus tik bankroto administratorių lesyklomis, šis žodis būtų iš esmės klaidingas. O klausimo (peln...

    5
  • Šventasis naivumas
    Šventasis naivumas

    O sancta simplicitas! (O, šventasis naivume! lot.). Taip sušuko šviesaus atminimo čekų nacionalinis didvyris, teologas ir kultūros veikėjas Janas Husas (1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis bu...

    5
  • Slogus B. Obamos palikimas
    Slogus B. Obamos palikimas

    Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiauri...

    3
  • Viena bėda – ne bėda
    Viena bėda – ne bėda

    Nelikus nė savaitei iki Donaldo Trumpo prisaikdinimo sausio 20 d., jau seniai viręs ažiotažas dėl būsimojo Amerikos prezidento sąsajų su neva jam rinkimus laimėti padėjusia Maskva pasiekė naują viršūnę, „pasklidus priekaištams...

    2
  • Pykčio ironija
    Pykčio ironija

    Atrodo, su Leonidu Donskiu mirė ir mintis, kad geriau gyventi „be pykčio“. Socialiniuose tinkluose kasdien kyla pasipiktinimo bangos. ...

    3
  • Ne laisvė, o nepriklausomybė!
    Ne laisvė, o nepriklausomybė!

    Minint Sausio 13-ąją pro akis neprasprūdo vienas įdomus dalykas – magiškas žodis LAISVĖ, nuolat artikuliuotas ne tik hegemoninės žiniasklaidos atstovų, bet ir politinio elito narių, kuris pamažu išstumia sąvoką NEPRIKLAUSOMYB...

    3
Daugiau straipsnių