Redakcijos žvilgsnis: kodėl energetikai apgaudinėja miestiečius?

Išsiuntę tūkstantinę sąskaitą už kuklaus būsto šildymą energetikai turėtų būti labiau pasikaustę. Gal tuomet, teisinantis žurnalistams, dėl kokių priežasčių paslaugos ir vėl – o šįmet net 30 proc. – pabrango, nereikėtų griebtis įžūlaus melo.

Kalbėdamas apie pirmąsias sąskaitas už šildymą bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas viena iš šoktelėjusios kainos priežasčių nurodė saulėtų dienų trūkumą. Esą spalį dangus dažniau buvo apniukęs ir dėl to būstams šildyti suvartota daugiau šilumos energijos.

Peršasi išvada, kad ponas R.Bakas nepasidomėjo arba sąmoningai nuslėpė Kauno meteorologijos stoties duomenis, kurie rodo, kad šis spalis Kaune buvo vienas labiausiai saulėtų rudens mėnesių per pastaruosius kelerius metus. Iš 31 dienos net 29-ios buvo saulėtos! Pernai tą patį mėnesį tebuvo 18 saulėtų dienų.

Kitą neįtikėtai išradingą šilumos brangimo priežastį nurodė "Kauno energijos" atstovas spaudai Ūdrys Staselka. Jis pareiškė, kad gyvenamiesiems namams šildyti suvartota daugiau šilumos, nes šildymo sezonas buvo atidėliojamas ir būstai įšalo. Gal ir įšalo. Juk nepatikrinsi.
Liūdniausia šioje sąskaitų istorijoje yra tai, kad norėdamas nebebūti centralizuotai šilumą teikiančios bendrovės klientu, negali paprastai atsisveikinti.

Per šiuos metus Kauno miesto savivaldybei prašymus atsijungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos pateikė 150 vartotojų. Leidimas neduotas nė vienam. Tikriausiai dėl to kai kurie kauniečiai, neapsikentę aukštų sąskaitų, griebiasi neteisėtų priemonių. "Kauno diena" rašė apie Laisvės al. 61A gyventojus, kurie, negavę leidimo nutraukti sutartį su "Kauno energija", savavališkai nupjovė butuose įrengtus radiatorius. Nežinia, kuo baigsis šių kauniečių kova su energetikais, tačiau "Kauno energija" jiems jau smūgiuoja – už spalį namo gyventojams išsiųsta sąskaita, sudaryta pagal normatyvą, nors būstai ir nebuvo šildomi.

"Kauno energijos" didžiausia akcininkė miesto savivaldybė nepaleidžia nė vieno vartotojo, tačiau kartu ir nesugalvoja, kaip išsireikalauti milijonines sumas, kurių miestiečiai nepajėgūs energetikams sumokėti. Šį sezoną "Kauno energija" pradėjo turėdama minią skolininkų. Už ankstesniais metais suteiktas paslaugas bendrovei nesumokėta 57,9 mln. litų. Kol kas nematyti ryškių miesto ekonominės situacijos pagerėjimo požymių, kurie leistų manyti, kad staiga gyventojų mokumas pagerės ir visos skolos bus padengtos. Todėl labiau tikėtinas priešingas scenarijus – skola per šią žiemą dar padidės.

Miestui verkiant reikia alternatyvių šildymo tiekėjų. Apie juos vis garsiau kalbama miesto savivaldybės kuluaruose. Gali būti, kad artėja vienintelės šilumos gamintojos, Rusijos dujų gigantui "Gazprom" priklausančios Kauno termofikacijos elektrinės monopolio Kaune pabaiga. Dar šiais metais turėtume išgirsti apie permainas pačioje bendrovėje – "Gazpromą" čia gali pakeisti suomių koncernas "Fortum".

Kitu potencialiu šilumos gamintoju rūpinasi valstybė: "Kauno energija" ir "Lietuvos energija" sutarė steigti bendrą įmonę ir Petrašiūnų elektrinės teritorijoje statyti naują kogeneracinę jėgainę. Naujoje elektrinėje šilumos ir elektros energija būtų gaminama ne iš rusiškų dujų, bet iš biomasės. Deja, politikai ir įmonių vadovai kol kas negali atsakyti į kauniečiams labiausiai rūpimą klausimą – ar naujoje elektrinėje pagaminta šiluma kainuos pigiau? Jie skaičiuoja, kad projektas atsieis 260 mln. litų.