Redakcijos žvilgsnis: kodėl energetikai apgaudinėja miestiečius?

Išsiuntę tūkstantinę sąskaitą už kuklaus būsto šildymą energetikai turėtų būti labiau pasikaustę. Gal tuomet, teisinantis žurnalistams, dėl kokių priežasčių paslaugos ir vėl – o šįmet net 30 proc. – pabrango, nereikėtų griebtis įžūlaus melo.

Kalbėdamas apie pirmąsias sąskaitas už šildymą bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas viena iš šoktelėjusios kainos priežasčių nurodė saulėtų dienų trūkumą. Esą spalį dangus dažniau buvo apniukęs ir dėl to būstams šildyti suvartota daugiau šilumos energijos.

Peršasi išvada, kad ponas R.Bakas nepasidomėjo arba sąmoningai nuslėpė Kauno meteorologijos stoties duomenis, kurie rodo, kad šis spalis Kaune buvo vienas labiausiai saulėtų rudens mėnesių per pastaruosius kelerius metus. Iš 31 dienos net 29-ios buvo saulėtos! Pernai tą patį mėnesį tebuvo 18 saulėtų dienų.

Kitą neįtikėtai išradingą šilumos brangimo priežastį nurodė "Kauno energijos" atstovas spaudai Ūdrys Staselka. Jis pareiškė, kad gyvenamiesiems namams šildyti suvartota daugiau šilumos, nes šildymo sezonas buvo atidėliojamas ir būstai įšalo. Gal ir įšalo. Juk nepatikrinsi.
Liūdniausia šioje sąskaitų istorijoje yra tai, kad norėdamas nebebūti centralizuotai šilumą teikiančios bendrovės klientu, negali paprastai atsisveikinti.

Per šiuos metus Kauno miesto savivaldybei prašymus atsijungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos pateikė 150 vartotojų. Leidimas neduotas nė vienam. Tikriausiai dėl to kai kurie kauniečiai, neapsikentę aukštų sąskaitų, griebiasi neteisėtų priemonių. "Kauno diena" rašė apie Laisvės al. 61A gyventojus, kurie, negavę leidimo nutraukti sutartį su "Kauno energija", savavališkai nupjovė butuose įrengtus radiatorius. Nežinia, kuo baigsis šių kauniečių kova su energetikais, tačiau "Kauno energija" jiems jau smūgiuoja – už spalį namo gyventojams išsiųsta sąskaita, sudaryta pagal normatyvą, nors būstai ir nebuvo šildomi.

"Kauno energijos" didžiausia akcininkė miesto savivaldybė nepaleidžia nė vieno vartotojo, tačiau kartu ir nesugalvoja, kaip išsireikalauti milijonines sumas, kurių miestiečiai nepajėgūs energetikams sumokėti. Šį sezoną "Kauno energija" pradėjo turėdama minią skolininkų. Už ankstesniais metais suteiktas paslaugas bendrovei nesumokėta 57,9 mln. litų. Kol kas nematyti ryškių miesto ekonominės situacijos pagerėjimo požymių, kurie leistų manyti, kad staiga gyventojų mokumas pagerės ir visos skolos bus padengtos. Todėl labiau tikėtinas priešingas scenarijus – skola per šią žiemą dar padidės.

Miestui verkiant reikia alternatyvių šildymo tiekėjų. Apie juos vis garsiau kalbama miesto savivaldybės kuluaruose. Gali būti, kad artėja vienintelės šilumos gamintojos, Rusijos dujų gigantui "Gazprom" priklausančios Kauno termofikacijos elektrinės monopolio Kaune pabaiga. Dar šiais metais turėtume išgirsti apie permainas pačioje bendrovėje – "Gazpromą" čia gali pakeisti suomių koncernas "Fortum".

Kitu potencialiu šilumos gamintoju rūpinasi valstybė: "Kauno energija" ir "Lietuvos energija" sutarė steigti bendrą įmonę ir Petrašiūnų elektrinės teritorijoje statyti naują kogeneracinę jėgainę. Naujoje elektrinėje šilumos ir elektros energija būtų gaminama ne iš rusiškų dujų, bet iš biomasės. Deja, politikai ir įmonių vadovai kol kas negali atsakyti į kauniečiams labiausiai rūpimą klausimą – ar naujoje elektrinėje pagaminta šiluma kainuos pigiau? Jie skaičiuoja, kad projektas atsieis 260 mln. litų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    18
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
Daugiau straipsnių