Primestas pacifizmas

Nusiginklavimas, politinės santvarkos kaita ir ekonomikos augimas – šie veiksniai nulėmė Vokietijos ir Japonijos užsienio ir saugumo politiką po Antrojo pasaulinio karo.

Dažnai sakoma, kad japonai yra taikiausi žmonės Žemėje. Žinoma, galima sutikti, jei žvelgtume į šios šalies istoriją nuo 1945 m.

Pažvelgus į ilgametę Kinijos istoriją galima pasakyti tą patį. Kiniją būtų sunku įvardyti kaip agresorę – priešingai, ši šalis nuolat kentėjo nuo kitų valstybių išpuolių.

Šio pamąstymo klausimas – kodėl pacifizmas siejamas su Japonija? Prisiminus Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos toli gražu negali vadinti taikos balandžiu. Vokietijos atveju situacija – panaši. Iš esmės abi šios šalys pacifistinę politiką pasirinko ne pačios, o verčiamos kitų.

Šiuo atveju turime priverstinio pacifizmo formą. O ar ši pacifizmo forma – tvari? T.y. ar galime sakyti, kad Japonija ir Vokietija ateityje išliks tokios, kokias mes jas įpratę matyti?

Štai čia yra įdomiausia klausimo dalis. Ar galime manyti, kad Japonijos laikysena tarptautinėje arenoje galėtų pakisti, jei to norėtų svarbiausieji tarptautinės sistemos veikėjai?

Rytų Azijos regione kertasi didžiųjų valstybių interesai. Todėl gan sunku nuspėti, kokią taktiką, bandydamos įtvirtinti savuosius interesus, kiekviena iš didžiųjų galių naudos. Kur šiame žaidime bus Japonijos vieta – geras klausimas.

Drąsu būtų sakyti, kad Tokijas galėtų vienas priimti sprendimą apsiginkluoti arba, pavyzdžiui, atsakant į Kinijos, Rusijos ar Šiaurės Korėjos branduolinį potencialą, pasigaminti savo atominę bombą. O jei šį žingsnį žengti paragintų sąjungininkai? Ar suveiktų japoniškas pacifizmas? Ar būtų paisoma devintojo Japonijos konstitucijos straipsnio, teigiančio, kad „šalis atsisako teisės skelbti karą ar pasitelkti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti“.

Juk JAV prašymu Japonija dalyvavo istorine pavadintoje (nors ir humanitarinėje) misijoje Irake. Taip pat nereikėtų pamiršti Kurilų salų. Dėl šios, drįsime pasakyti, mažareikšmės problemos dvi šalys nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nėra sudariusios taikos sutarties – tik paliaubas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Luka

Luka portretas
Nu bet geriau apsimestinis pacifizmas, negu JAV nesibaigiantys karai. O beto JAV japonijos šitame kare nereiktų yra pietų Korėja, ko ne NATO karinė bazė pašonėj.Tai... Lietuvoje apskritai permažai kalbama apie pacifizmą, net judėjimo tokio nėra....Vat kai žmonės supras kad svarbiau eiti į Laisvės alėją su plakaitais"karui ne", o ne aukoti milijonus bažnyčioms, kai didieji nebeturės "žaisliukų" , šitas karo žaidimas pasaulinis baigsis. Utopija..o gal ir ne.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
Daugiau straipsnių