Prezidentė: permainos Lietuvoje tampa realybe

Prezidentės manymu, per pirmuosius jos darbo metus pasukta teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės link.

„Lietuvos žmonės norėjo permainų ir jos pajudėjo. Ne taip greitai, kaip norėtume, tačiau per 365 dienas Lietuva išdrįso ir sugebėjo pasukti permainų keliu - skaidresnės, teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės kūrimo link. Tai ambicingi tikslai. Jeigu ir toliau visi išvien nuosekliai dirbsime - sukursime geresnę Lietuvą", - apžvelgdama pirmųjų kadencijos metų darbus teigia Prezidentė.

Geresnė Lietuva, pasak Prezidentės, daugeliui žmonių prasideda nuo mažesnių vartojimo kainų, todėl pirminis uždavinys sunkmečiu - užtikrinti, kad šalies gyventojai nenukentėtų nuo manipuliacijų kainomis, užkirsti kelią interesų grupių savivalei ir kainų didinimui.

Prezidentei pareikalavus, priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti vaistų kainas. Vetavus Šilumos ūkio įstatymą, užkirstas kelias šilumos kainų didinimui. Išformavus LEO, pakeitus elektros kainų skaičiavimo metodiką, pradėjus veikti elektros rinkai, pradėtos reguliuoti elektros kainos. Paskyrus naujus Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybės kontrolės vadovus, sugriežtinta kartelinių susitarimų kontrolė dėl degalų kainų, išvengta vandens ir šilumos kainų kilimo, griežčiau kontroliuojamas valstybės lėšų ir turto panaudojimas.

Skurdžiausiai gyvenančių žmonių interesų apsauga - pagrindinis Prezidentės reikalavimas socialinės politikos formuotojams. Pasak šalies vadovės, saugi vaikystė ir aprūpinta senatvė - atsakingos socialinės politikos pamatas. Prezidentei pareikalavus, parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, pradėta ilgalaikė Sodros reforma, kuriama teisinė bazė, ginanti nuo smurto, pateiktos pataisos, didinančios bausmes už nusikaltimus vaikams, nedarbo mažinimas tapo Vyriausybės veiklos prioritetu, įvesta neliečiama socialinių išmokų riba, pradėjo veikti socialinę Ignalinos AE regiono atskirtį mažinanti Visagino programa.

Prezidentės teigimu, didžiausią žalą valstybei ir žmonių tarpusavio santykiams daro korupcija. „Korupcija kaip vėžys, išplitęs visose gyvenimo srityse. Jam įveikti reikia gerokai stipresnių vaistų nei iki šiol", - teigia Prezidentė.

Prezidentės iniciatyva korupciniams nusikaltimams pailginti senaties terminai, Seimui pateikti pasiūlymai dešimteriopai griežtinti baudas už kontrabandą, korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, įteisinti neteisėtai įgyto turto konfiskaciją.

Vetavus Žemės reformos įstatymą ir pasiūlius pataisas, panaikintos prielaidos korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės miestuose, vetavus Statybos įstatymą - užkirstas kelias piktnaudžiavimui nelegaliomis statybomis, parengtos pataisos, garantuosiančios skaidrią statybų leidimų išdavimo tvarką.

Norint, kad žmonės tikėtų valstybe, pasak šalies vadovės, reikia, kad jie tikėtų teisingumu.

Prezidentės iniciatyva prasidėjo pertvarka teisėsaugos institucijose, kuriama skaidresnė teismų sistema: sugriežtinta teisėjų vertinimo ir atrankos tvarka, su kiekvienu kandidatu į teisėjus Prezidentė susitinka asmeniškai, Prezidentės paragintos teisėjų darbą vertinančios institucijos už aplaidų teisėjo darbą pradėjo taikyti griežtesnes priemones, įskaitant atleidimą iš pareigų. Parengtos įstatymo pataisos dėl teismų veiklos kontrolės sugriežtinimo, pradėta teismų pirmininkų rotacija.

Pakeista Generalinės prokuratūros vadovybė, tobulinama ikiteisminių tyrimų tvarka ir kontrolė.

Nacionalinio saugumo užtikrinimas - valstybės patikimumo rodiklis. Prezidentės iniciatyva pirmąkart patvirtintas grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas ir nustatytos aiškios užduotys žvalgybos tarnyboms. Parengta ir Seimo patvirtinta Nacionalinės žvalgybos koncepcija. Paskyrus naują vadovą, pertvarkomas ir depolitizuojamas Valstybės saugumo departamentas, priimtos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, numatančios aiškią operatyvinės informacijos pateikimo tvarką ir atsakomybę, apsispręsta baigti liustracijos procesą. Tarptautinis šalies saugumas sutvirtintas Prezidentės iniciatyva pasiekus, jog Baltijos šalių apginamumo planai būtų įtvirtinti ir rengiamoje naujojoje NATO koncepcijoje. Paskirtas naujas kariuomenės vadas, rengiami nauji Lietuvos nacionalinės karinės gynybos planai.

Užsienio politika, pasak Prezidentės, turi tarnauti šalies gyventojų interesams. Ekonominio sunkmečio ir finansinės krizės metai reikalavo neatidėliotinų sprendimų, kurie padėtų pritraukti naujų investicijų, rasti rinkų kaimyninėse šalyse, užtikrintų šalies ekonominį ir energetinį saugumą. Siekdama šių tikslų Prezidentė surengė 26 užsienio darbo vizitus. Lietuvą Prezidentės kvietimu aplankė NATO, Europos Parlamento, Europos Komisijos vadovai, naujasis Europos Vadovų Tarybos Prezidentas, Suomijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos Prezidentai bei 40 aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų. Ypatingas Prezidentės dėmesys bendradarbiavimui su ES institucijomis bei Baltijos ir Šiaurės šalimis lėmė, kad Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu. Elektros jungčiai su Švedija ES skyrė 175 milijonų eurų finansavimą. Taip pat užsitikrintas Europos Komisijos palaikymas, siekiant finansinės paramos dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ir lėšų numatymo naujojoje ES finansinėje perspektyvoje tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, taip pat elektros ir geležinkelio jungtims su likusia Europa tiesti. Prezidentės pastangomis Lietuvoje kuriasi europinės ir euroatlantinės agentūros -atidarytas ES Lyčių lygybės institutas, steigiamas NATO Energetinio saugumo centras. Gauti Liuksemburgo vadovų oficialūs patikinimai dėl investicijų Lietuvoje į atsinaujinančius energetikos šaltinius.

Pirmuosius rezultatus duoda pradėtas naujas, konstruktyviu dialogu grįstas dvišalių santykių etapas su kaimyninėmis šalimis Rusija ir Baltarusija: pajudėjo Sausio 13-osios bylos tyrimas, verslininkams atsivėrė galimybės investuoti Baltarusijoje, pagerėjo veiklos sąlygos Rusijoje.

Prezidentės įsitikinimu, greitesnio šalies atsigavimo pagrindas - kūrybiški, išsilavinę ir išradingi žmonės. Švietimas ir kultūra pripažinti svarbiausiomis valstybės raidai sritimis: pirmąkart per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų Prezidentės iniciatyva parengtos šalies kultūros politikos gairės, garantuosiančios kultūros prieinamumą ne tik didmiesčių, bet ir regionų žmonėms. Ištaisytos švietimo reformos klaidos, garantuotos mažesnės palūkanos studentų paskoloms, atsigauna taikomasis mokslas, paspartėjo mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimas.

Tam, kad šalies gyventojai labiau pasitikėtų valdžia, Prezidentės teigimu, būtina kurti demokratiškesnę ir skaidresnę politinę sistemą: Prezidentei reikalaujant jau pakeista Politinių partijų finansavimo tvarka, sudaryta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams. Prezidentė taip pat pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Prezidentės pasirinktas aktyvus ir atviras bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe būdas užtikrino kokybiškesnį įstatymų leidybos procesą - pasirašyti 502 įstatymai, vetuoti 8, inicijuoti 34 teisės aktai, iš kurių 28 jau priimti.

Per metus Prezidentė gavo 11 370 šalies gyventojų laiškų. Juose keliamos problemos buvo nagrinėjamos ir darbo vizitų į regionus metu. Per metus Prezidentė aplankė 6 šalies regionus: Visagine aptartos Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojų problemos, Alytuje - nedarbo mažinimo ir naujų darbo vietų kūrimo galimybės, vizitas į Suvalkiją buvo skirtas vietos bendruomenėms stiprinti, atliekų tvarkymo problemos aptartos Kazokiškėse, vizitas Kaune buvo skirtas savivaldos problemoms, Biržuose kalbėta apie paveldo pritaikymą turizmui.


Šiame straipsnyje: Dalia Grybauskaitė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    3
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    11
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

Daugiau straipsnių