Prezidentė: permainos Lietuvoje tampa realybe

Prezidentės manymu, per pirmuosius jos darbo metus pasukta teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės link.

„Lietuvos žmonės norėjo permainų ir jos pajudėjo. Ne taip greitai, kaip norėtume, tačiau per 365 dienas Lietuva išdrįso ir sugebėjo pasukti permainų keliu - skaidresnės, teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės kūrimo link. Tai ambicingi tikslai. Jeigu ir toliau visi išvien nuosekliai dirbsime - sukursime geresnę Lietuvą", - apžvelgdama pirmųjų kadencijos metų darbus teigia Prezidentė.

Geresnė Lietuva, pasak Prezidentės, daugeliui žmonių prasideda nuo mažesnių vartojimo kainų, todėl pirminis uždavinys sunkmečiu - užtikrinti, kad šalies gyventojai nenukentėtų nuo manipuliacijų kainomis, užkirsti kelią interesų grupių savivalei ir kainų didinimui.

Prezidentei pareikalavus, priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti vaistų kainas. Vetavus Šilumos ūkio įstatymą, užkirstas kelias šilumos kainų didinimui. Išformavus LEO, pakeitus elektros kainų skaičiavimo metodiką, pradėjus veikti elektros rinkai, pradėtos reguliuoti elektros kainos. Paskyrus naujus Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybės kontrolės vadovus, sugriežtinta kartelinių susitarimų kontrolė dėl degalų kainų, išvengta vandens ir šilumos kainų kilimo, griežčiau kontroliuojamas valstybės lėšų ir turto panaudojimas.

Skurdžiausiai gyvenančių žmonių interesų apsauga - pagrindinis Prezidentės reikalavimas socialinės politikos formuotojams. Pasak šalies vadovės, saugi vaikystė ir aprūpinta senatvė - atsakingos socialinės politikos pamatas. Prezidentei pareikalavus, parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, pradėta ilgalaikė Sodros reforma, kuriama teisinė bazė, ginanti nuo smurto, pateiktos pataisos, didinančios bausmes už nusikaltimus vaikams, nedarbo mažinimas tapo Vyriausybės veiklos prioritetu, įvesta neliečiama socialinių išmokų riba, pradėjo veikti socialinę Ignalinos AE regiono atskirtį mažinanti Visagino programa.

Prezidentės teigimu, didžiausią žalą valstybei ir žmonių tarpusavio santykiams daro korupcija. „Korupcija kaip vėžys, išplitęs visose gyvenimo srityse. Jam įveikti reikia gerokai stipresnių vaistų nei iki šiol", - teigia Prezidentė.

Prezidentės iniciatyva korupciniams nusikaltimams pailginti senaties terminai, Seimui pateikti pasiūlymai dešimteriopai griežtinti baudas už kontrabandą, korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, įteisinti neteisėtai įgyto turto konfiskaciją.

Vetavus Žemės reformos įstatymą ir pasiūlius pataisas, panaikintos prielaidos korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės miestuose, vetavus Statybos įstatymą - užkirstas kelias piktnaudžiavimui nelegaliomis statybomis, parengtos pataisos, garantuosiančios skaidrią statybų leidimų išdavimo tvarką.

Norint, kad žmonės tikėtų valstybe, pasak šalies vadovės, reikia, kad jie tikėtų teisingumu.

Prezidentės iniciatyva prasidėjo pertvarka teisėsaugos institucijose, kuriama skaidresnė teismų sistema: sugriežtinta teisėjų vertinimo ir atrankos tvarka, su kiekvienu kandidatu į teisėjus Prezidentė susitinka asmeniškai, Prezidentės paragintos teisėjų darbą vertinančios institucijos už aplaidų teisėjo darbą pradėjo taikyti griežtesnes priemones, įskaitant atleidimą iš pareigų. Parengtos įstatymo pataisos dėl teismų veiklos kontrolės sugriežtinimo, pradėta teismų pirmininkų rotacija.

Pakeista Generalinės prokuratūros vadovybė, tobulinama ikiteisminių tyrimų tvarka ir kontrolė.

Nacionalinio saugumo užtikrinimas - valstybės patikimumo rodiklis. Prezidentės iniciatyva pirmąkart patvirtintas grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas ir nustatytos aiškios užduotys žvalgybos tarnyboms. Parengta ir Seimo patvirtinta Nacionalinės žvalgybos koncepcija. Paskyrus naują vadovą, pertvarkomas ir depolitizuojamas Valstybės saugumo departamentas, priimtos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, numatančios aiškią operatyvinės informacijos pateikimo tvarką ir atsakomybę, apsispręsta baigti liustracijos procesą. Tarptautinis šalies saugumas sutvirtintas Prezidentės iniciatyva pasiekus, jog Baltijos šalių apginamumo planai būtų įtvirtinti ir rengiamoje naujojoje NATO koncepcijoje. Paskirtas naujas kariuomenės vadas, rengiami nauji Lietuvos nacionalinės karinės gynybos planai.

Užsienio politika, pasak Prezidentės, turi tarnauti šalies gyventojų interesams. Ekonominio sunkmečio ir finansinės krizės metai reikalavo neatidėliotinų sprendimų, kurie padėtų pritraukti naujų investicijų, rasti rinkų kaimyninėse šalyse, užtikrintų šalies ekonominį ir energetinį saugumą. Siekdama šių tikslų Prezidentė surengė 26 užsienio darbo vizitus. Lietuvą Prezidentės kvietimu aplankė NATO, Europos Parlamento, Europos Komisijos vadovai, naujasis Europos Vadovų Tarybos Prezidentas, Suomijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos Prezidentai bei 40 aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų. Ypatingas Prezidentės dėmesys bendradarbiavimui su ES institucijomis bei Baltijos ir Šiaurės šalimis lėmė, kad Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu. Elektros jungčiai su Švedija ES skyrė 175 milijonų eurų finansavimą. Taip pat užsitikrintas Europos Komisijos palaikymas, siekiant finansinės paramos dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ir lėšų numatymo naujojoje ES finansinėje perspektyvoje tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, taip pat elektros ir geležinkelio jungtims su likusia Europa tiesti. Prezidentės pastangomis Lietuvoje kuriasi europinės ir euroatlantinės agentūros -atidarytas ES Lyčių lygybės institutas, steigiamas NATO Energetinio saugumo centras. Gauti Liuksemburgo vadovų oficialūs patikinimai dėl investicijų Lietuvoje į atsinaujinančius energetikos šaltinius.

Pirmuosius rezultatus duoda pradėtas naujas, konstruktyviu dialogu grįstas dvišalių santykių etapas su kaimyninėmis šalimis Rusija ir Baltarusija: pajudėjo Sausio 13-osios bylos tyrimas, verslininkams atsivėrė galimybės investuoti Baltarusijoje, pagerėjo veiklos sąlygos Rusijoje.

Prezidentės įsitikinimu, greitesnio šalies atsigavimo pagrindas - kūrybiški, išsilavinę ir išradingi žmonės. Švietimas ir kultūra pripažinti svarbiausiomis valstybės raidai sritimis: pirmąkart per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų Prezidentės iniciatyva parengtos šalies kultūros politikos gairės, garantuosiančios kultūros prieinamumą ne tik didmiesčių, bet ir regionų žmonėms. Ištaisytos švietimo reformos klaidos, garantuotos mažesnės palūkanos studentų paskoloms, atsigauna taikomasis mokslas, paspartėjo mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimas.

Tam, kad šalies gyventojai labiau pasitikėtų valdžia, Prezidentės teigimu, būtina kurti demokratiškesnę ir skaidresnę politinę sistemą: Prezidentei reikalaujant jau pakeista Politinių partijų finansavimo tvarka, sudaryta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams. Prezidentė taip pat pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Prezidentės pasirinktas aktyvus ir atviras bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe būdas užtikrino kokybiškesnį įstatymų leidybos procesą - pasirašyti 502 įstatymai, vetuoti 8, inicijuoti 34 teisės aktai, iš kurių 28 jau priimti.

Per metus Prezidentė gavo 11 370 šalies gyventojų laiškų. Juose keliamos problemos buvo nagrinėjamos ir darbo vizitų į regionus metu. Per metus Prezidentė aplankė 6 šalies regionus: Visagine aptartos Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojų problemos, Alytuje - nedarbo mažinimo ir naujų darbo vietų kūrimo galimybės, vizitas į Suvalkiją buvo skirtas vietos bendruomenėms stiprinti, atliekų tvarkymo problemos aptartos Kazokiškėse, vizitas Kaune buvo skirtas savivaldos problemoms, Biržuose kalbėta apie paveldo pritaikymą turizmui.


Šiame straipsnyje: Dalia Grybauskaitė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
  • Plunksnos vilko braižas
    Plunksnos vilko braižas

    Šios savaitės pradžioje pasiekė žinia, jog mirė žurnalistas ir rašytojas Thomasas Kennerly Wolfe‘as Jaunesnysis (1930–2018), plačiau žinomas tiesiog Tomo Wolfe‘o vardu. Kadangi jo asmenybė nėra labai žinoma mūsų kra...

    4
  • Nuo vilko bėgo ant meškos pataikė...
    Nuo vilko bėgo ant meškos pataikė...

    Arba atviras laiškas buvusiems kolegoms, Liberalų sąjūdžio lyderiams, kurie naiviai bando pasiteisinti prieš visą Lietuvą, kodėl tapo "MG Baltic" koncerno politiniu projektu. Esą taip bandė pasipriešinti tuometiniam part...

    4
Daugiau straipsnių