Praeitų ir nueitų

Žiūriu, na ir temos Lietuvoje: leisti, neleisti, uždrausti ar provokuoti. Ir visa tai sukasi apie gėjų paradą.

Atrodo, valstybės vyrai, pradedant laikinuoju generaliniu prokuroru, politikais, baigiant teisėjais, tik ir dirba kaip gėjų parado reklamos agentai. Greitai pusė Europos suvažiuos dalyvauti. Gal ir neblogai, nes bus pilni barai, viešbučiai, išpirkti skrydžiai lėktuvais. Atrodo, Lietuvoje nieko svarbiau ir nėra. Kam tiek to dėmesio?

Praeitų ir nueitų.

Tokie gėjų paradai, kokius žinome iš Berlyno ar Amsterdamo, Lietuvoje pagal Vilniaus miesto tvarką negalimi. Ir tai gerai. Tačiau dabartinis renginys yra tik eitynės, viena iš mitingo formų. O tai jau konstitucinė norma ir žmonių teisės, kurias gina kiekviena civilizuota valstybė. Jei leidimas buvo duotas, tai eitynės turi vykti. Juk uždraudus eitynes, gėjai Lietuvoje nedingsta.

Tie, kurie turi kitą nuomonę, kaip ir aš, paprasčiausiai tokį renginį ignoruoja. Nemalonu išeiti į sceną, kai salė tuščia. O dabartinis triukšmas ir keisti draudimai tik patvirtina gėjų argumentus, kad Lietuvoje pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Visa Europa ir ne tik, dabar Lietuvą vertina pagal keleto gėjų aktyvistų protestus. Ar tai gerai? Tegu eina, ir praeina. Auksinė viešųjų ryšių taisyklė - sukelk konfliktą ir už reklamą nereikės mokėti.

Kita vertus, jeigu iš tiesų, kaip rodo naujausia agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, net 73, 3 procentai  šalies gyventojų nepritaria Vilniaus valdžios sprendimui leisti gėjams surengti eitynes mieste, į tai taip pat nederėtų numoti ranka.  Bet jeigu tiek homoseksualai, tiek viešosios tvarkos sergėtojai, tiek politikai norėtų, tikrai rastų būdą susitarti.

Policija sako: galime garantuoti viešąją tvarką, o generalinis prokuroras sako - ne. Kas dedasi valstybėje? Ar kas nors valdžioje prieš priimant sprendimus bent tarpusavyje diskutuoja?

Dabar susidaro toks įspūdis, kad per visus draudimus homoseksualai ne tik gavo progą dar kartą paaiškinti, kad kitokie Lietuvoje nepageidautini.

Viešųjų ryšių akcija užgožia kitas valstybės problemas, nuo jų tarsi nukreipiamas dėmesys į paviršutinišką, bet visuomenę kiršinantį procesą.  Tuomet žmonėms nebesvarbu, kokie giluminiai dalykai vyksta valstybėje.

Greitai bus taip, kad net tie, kurie niekada neplanavo dalyvauti ar eiti pažiūrėti eitynių, patys žygiuos priekyje.

Dabar tai jau net ne seksualinių mažumų, o ištikrųjų žmonių teisių reikalas.  Ir retorinis klausimas - ar Lietuvoje yra bent kokia valdžia.    


Šiame straipsnyje: Gėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių