Potėpiai prieštaringam L.Kaczynskio (1949-2010) portretui

Lechas Kaczynskis pasaulio politikoje buvo prieštaringai vertinama figūra, bet jo dešiniosios, kartais radikalios pažiūros remtos nemenkos dalies lenkų.

Draudė gėjų paradus

Daugelis 60-metį Lenkijos prezidentą L.Kaczynskį laikė užsispyrusiu, nacionalistu ar net paranojišku dešiniųjų pažiūrų politiku, iškilusiu į valdžią dėl savo populistinių šūkių. Tačiau šeštadienį jo žūtis aviakatastrofoje Rusijoje sukrėtė Lenkiją ir kitas Europos bei pasaulio šalis.

Per savo politinę karjerą L.Kaczynskis nesibaimino naudotis populistiniais sentimentais bei pareiškimais. Būdamas Varšuvos meru jis dukart uždraudė gėjų paradus ir pasisakė už mirties bausmės sugrąžinimą, tokiais veiksmais sukeldamas pasipiktinimą Europoje, bet padidindamas populiarumą katalikiškoje Lenkijoje, kur nemažai žmonių laikosi radikalių moralinių pažiūrų.

L.Kaczynskis Lenkijos prezidentu išrinktas 2005 metais kaip dešiniosios savo ir savo brolio dvynio Jaroslawo įkurtos „Teisės ir teisingumo“ partijos atstovas. Kampanijos metu jis nuolat kartojo, kad lenkams reikia prezidento, kuris aktyviai kovos už jų interesus ir gins jų vertybes.

L.Kaczynskis be kita ko sakė, kad postkomunistinė Lenkija, neretai vadinama „Trečiąja respublika“, turi būti transformuota į „Ketvirtąją respubliką“, paremtą socialiniu teisingumu ir stipria valstybės įtaka daugelyje gyvenimo sričių.

Tuomet L.Kaczynskis nugalėjo liberalą Donaldą Tuską. Tačiau pastarasis po kelerių metų tapo Lenkijos premjeru, kai jo partija surinko daugiausiai balsų parlamente, nes dalis lenkų nusivylė L.Kaczynskio kieta ir bekompromisine pozicija, neretai kėlusia problemų santykiuose su likusia Europos Sąjunga bei liberaliu Vakarų pasauliu. Atsirado ir tokių, kurie nebuvo patenkinti įtemptais politiniais bei ekonominiais Varšuvos ir Maskvos santykiais

Kita vertus, nemažai Lenkijos gyventojų, ypač iš kaimiškų regionų, L.Kaczynskio veiklą vertino gerai, nes yra įsitikinę, kad turi būti priešinamasi pernelyg liberaliai moralei bei požiūriui.

Su broliu dvyniu „vogė mėnulį“

L.Kaczynskis gimė 1949 metais pokarinėje Varšuvoje, vos 45 minutėmis vėliau, nei jo brolis Jaroslawas. Du vyrus būdavo galima atskirti tik pagal apgamėlius ant veido. Lechas taip pat kurį laiką želdė ūsus, o Jaroslawas visada būdavo švariai nusiskutęs.

Vaikystėje Lechas ir jo brolis buvo neišskiriami. Būdami 12 metų Lešekas ir Jarekas, kaip juos vadino motina, suvaidino mažus nenaudėlius kino juostoje „Apie du tokius, kurie pavogė mėnulį“. Jau būdamas prezidentu L.Kaczynskis mėgdavo prisiminti šį filmą, juokais apibūdindamas savo pažiūras ir moralines nuostatas: „Per visą savo gyvenimą su broliu nieko nepavogėme, tik mėnulį“.

Paskui savo brolį L.Kaczynskis nusekė ir į politiką. Baigęs teisę Varšuvos universitete 1980 metų rugpjūtį jis tapo prieš komunistinę vyriausybę kovojusios profsąjungos „Solidarumas“ streikų komiteto patarėju. Už tai pateko į kalėjimą, kur praleido 11 mėnesių.

Tačiau toks dalyvavimas antikomunistiniame judėjime tapo Lechui ir Jaroslawui savotišku bilietu į didžiąją politiką, kai 1989-aisiais komunistinė valdžia žlugo ir pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu tapo „Solidarumo“ lyderis Lechas Walęsa.

Bet L.Kaczynskio, jo brolio dvynio Jaroslawo santykiai su L.Walęsa buvo idealūs tik tuomet, prieš dvi dešimtis metų. Pastaruoju metu jie gerokai sugedo. Pernai L.Walęsa netgi apkaltino L.Kaczynskį, kad šis aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvo komunistų ir saugumo struktūrų šnipas.

Laikytas euroskeptiku

2000 metais L.Kaczynskis tapo Lenkijos teisingumo ministru, o 2002 metais išrinktas Varšuvos meru. Jo pagrindiniu šūkiu tapo kova su korupcija, saugumas lenkų sostinėje ir moralinių vertybių gynimas. Kartais tai ribojosi su europietišku žmogaus teisių supratimu, tačiau nemenka dalis Lenkijos gyventojų sveikino ryžtingus pokyčius, kuriuos žadėjo Lechas ir Jaroslawas Kaczynskiai bei jų vadovaujama partija.

Netrukus po to, kai 2005-ųjų spalį L.Kaczynskis buvo išrinktas Lenkijos prezidentu, jo brolis dvynys tapo ministru pirmininku. Tačiau jau po pusantrų metų „Teisės ir teisingumo“ partijos dominuojama vyriausybė žlugo, Lenkijoje įvyko Seimo rinkimai ir brolių dvynių aukščiausiojoje lenkų politikoje laikmetis baigėsi, nes premjeru tapo D.Tuskas.

Tai buvo nelengvų santykių metai. L.Kaczynskis neretai kritikuodavo D.Tusko vykdomą ekonominę politiką ir vetuodavo jo vyriausybės pasiūlytus bei Seimo priimtus įstatymus.

Vis dėlto, pagal Lenkijos konstituciją, prezidentas turi mažiau galių nei vyriausybės vadovas, todėl premjeras dažniausiai sugebėdavo laimėti vidaus politines dvikovas su prezidentu. Tačiau Lenkijos vadovas vaidina labai svarbų vaidmenį įgyvendinant šios beveik 40 milijonų gyventojų turinčios valstybės užsienio politiką.

L.Kaczynskis buvo laikomas euroskeptiku. Pavyzdžiui, jis ilgai vilkino apsisprendimą dėl Europos Sąjungos reformas nustačiusios Lisabonos sutarties ratifikavimą. Lenkijos prezidentas savo parašą po šia sutartimi padėjo tik po to, kai Airija antrajame referendume vargais negalais jai pritarė ir L.Kaczynskis suprato, kad gali likti vienišas visoje ES.

Itin dažnai lankyta Lietuva

Iš visų užsienio šalių Lietuva tapo dažniausiai L.Kaczynskio lankoma valstybe. Jis palaikė labai gerus asmeninius santykius su ankstesniuoju Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, sugebėjo užmegzti neblogus ryšius ir su dabartine valstybės vadove Dalia Grybauskaite.

Nepaisant to, per pastaruosius penkerius L.Kaczynskio prezidentavimo metus neišspręsta nei viena esminė dvišalė Lenkijos ir Lietuvos problema, nors akivaizdžiai dėtos nemenkos pastangos tai padaryti.

Lietuva tapo paskutiniąja užsienio valstybe, kurią aplankė L.Kaczysnkis. Vos prieš kelias dienas, praėjusį ketvirtadienį, jis buvo atvykęs į Vilnių susitikti su D.Grybauskaite ir aptarti su ja dvišalių problemų.

Kitas jo vizitas – į Rusijos Smolensko srities Katynės kaimo apylinkes, kur 1940-aisiais sovietų saugumo struktūros sušaudė tūkstančiai lenkų kariškių, - baigėsi tragiškai.

Aviakatastrofoje kartu su L.Kaczynskiu žuvo iš Vilniaus krašto kilusi jo žmona Maria, su kuria jis 1980-aisiais susilaukė vienintelės dukros Martos.

Lechas Kaczynskis pasaulio politikoje buvo prieštaringai vertinama figūra, bet jo dešiniosios, kartais radikalios pažiūros remtos nemenkos dalies lenkų.

Draudė gėjų paradus

Daugelis 60-metį Lenkijos prezidentą L.Kaczynskį laikė užsispyrusiu, nacionalistu ar net paranojišku dešiniųjų pažiūrų politiku, iškilusiu į valdžią dėl savo populistinių šūkių. Tačiau šeštadienį jo žūtis aviakatastrofoje Rusijoje sukrėtė Lenkiją ir kitas Europos bei pasaulio šalis.

Per savo politinę karjerą L.Kaczynskis nesibaimino naudotis populistiniais sentimentais bei pareiškimais. Būdamas Varšuvos meru jis dukart uždraudė gėjų paradus ir pasisakė už mirties bausmės sugrąžinimą, tokiais veiksmais sukeldamas pasipiktinimą Europoje, bet padidindamas populiarumą katalikiškoje Lenkijoje, kur nemažai žmonių laikosi radikalių moralinių pažiūrų.

L.Kaczynskis Lenkijos prezidentu išrinktas 2005 metais kaip dešiniosios savo ir savo brolio dvynio Jaroslawo įkurtos „Teisės ir teisingumo“ partijos atstovas. Kampanijos metu jis nuolat kartojo, kad lenkams reikia prezidento, kuris aktyviai kovos už jų interesus ir gins jų vertybes.

L.Kaczynskis be kita ko sakė, kad postkomunistinė Lenkija, neretai vadinama „Trečiąja respublika“, turi būti transformuota į „Ketvirtąją respubliką“, paremtą socialiniu teisingumu ir stipria valstybės įtaka daugelyje gyvenimo sričių.

Tuomet L.Kaczynskis nugalėjo liberalą Donaldą Tuską. Tačiau pastarasis po kelerių metų tapo Lenkijos premjeru, kai jo partija surinko daugiausiai balsų parlamente, nes dalis lenkų nusivylė L.Kaczynskio kieta ir bekompromisine pozicija, neretai kėlusia problemų santykiuose su likusia Europos Sąjunga bei liberaliu Vakarų pasauliu. Atsirado ir tokių, kurie nebuvo patenkinti įtemptais politiniais bei ekonominiais Varšuvos ir Maskvos santykiais

Kita vertus, nemažai Lenkijos gyventojų, ypač iš kaimiškų regionų, L.Kaczynskio veiklą vertino gerai, nes yra įsitikinę, kad turi būti priešinamasi pernelyg liberaliai moralei bei požiūriui.

Su broliu dvyniu „vogė mėnulį“

L.Kaczynskis gimė 1949 metais pokarinėje Varšuvoje, vos 45 minutėmis vėliau, nei jo brolis Jaroslawas. Du vyrus būdavo galima atskirti tik pagal apgamėlius ant veido. Lechas taip pat kurį laiką želdė ūsus, o Jaroslawas visada būdavo švariai nusiskutęs.

Vaikystėje Lechas ir jo brolis buvo neišskiriami. Būdami 12 metų Lešekas ir Jarekas, kaip juos vadino motina, suvaidino mažus nenaudėlius kino juostoje „Apie du tokius, kurie pavogė mėnulį“. Jau būdamas prezidentu L.Kaczynskis mėgdavo prisiminti šį filmą, juokais apibūdindamas savo pažiūras ir moralines nuostatas: „Per visą savo gyvenimą su broliu nieko nepavogėme, tik mėnulį“.

Paskui savo brolį L.Kaczynskis nusekė ir į politiką. Baigęs teisę Varšuvos universitete 1980 metų rugpjūtį jis tapo prieš komunistinę vyriausybę kovojusios profsąjungos „Solidarumas“ streikų komiteto patarėju. Už tai pateko į kalėjimą, kur praleido 11 mėnesių.

Tačiau toks dalyvavimas antikomunistiniame judėjime tapo Lechui ir Jaroslawui savotišku bilietu į didžiąją politiką, kai 1989-aisiais komunistinė valdžia žlugo ir pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu tapo „Solidarumo“ lyderis Lechas Walęsa.

Bet L.Kaczynskio, jo brolio dvynio Jaroslawo santykiai su L.Walęsa buvo idealūs tik tuomet, prieš dvi dešimtis metų. Pastaruoju metu jie gerokai sugedo. Pernai L.Walęsa netgi apkaltino L.Kaczynskį, kad šis aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvo komunistų ir saugumo struktūrų šnipas.

Laikytas euroskeptiku

2000 metais L.Kaczynskis tapo Lenkijos teisingumo ministru, o 2002 metais išrinktas Varšuvos meru. Jo pagrindiniu šūkiu tapo kova su korupcija, saugumas lenkų sostinėje ir moralinių vertybių gynimas. Kartais tai ribojosi su europietišku žmogaus teisių supratimu, tačiau nemenka dalis Lenkijos gyventojų sveikino ryžtingus pokyčius, kuriuos žadėjo Lechas ir Jaroslawas Kaczynskiai bei jų vadovaujama partija.

Netrukus po to, kai 2005-ųjų spalį L.Kaczynskis buvo išrinktas Lenkijos prezidentu, jo brolis dvynys tapo ministru pirmininku. Tačiau jau po pusantrų metų „Teisės ir teisingumo“ partijos dominuojama vyriausybė žlugo, Lenkijoje įvyko Seimo rinkimai ir brolių dvynių aukščiausiojoje lenkų politikoje laikmetis baigėsi, nes premjeru tapo D.Tuskas.

Tai buvo nelengvų santykių metai. L.Kaczynskis neretai kritikuodavo D.Tusko vykdomą ekonominę politiką ir vetuodavo jo vyriausybės pasiūlytus bei Seimo priimtus įstatymus.

Vis dėlto, pagal Lenkijos konstituciją, prezidentas turi mažiau galių nei vyriausybės vadovas, todėl premjeras dažniausiai sugebėdavo laimėti vidaus politines dvikovas su prezidentu. Tačiau Lenkijos vadovas vaidina labai svarbų vaidmenį įgyvendinant šios beveik 40 milijonų gyventojų turinčios valstybės užsienio politiką.

L.Kaczynskis buvo laikomas euroskeptiku. Pavyzdžiui, jis ilgai vilkino apsisprendimą dėl Europos Sąjungos reformas nustačiusios Lisabonos sutarties ratifikavimą. Lenkijos prezidentas savo parašą po šia sutartimi padėjo tik po to, kai Airija antrajame referendume vargais negalais jai pritarė ir L.Kaczynskis suprato, kad gali likti vienišas visoje ES.

Itin dažnai lankyta Lietuva

Iš visų užsienio šalių Lietuva tapo dažniausiai L.Kaczynskio lankoma valstybe. Jis palaikė labai gerus asmeninius santykius su ankstesniuoju Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, sugebėjo užmegzti neblogus ryšius ir su dabartine valstybės vadove Dalia Grybauskaite.

Nepaisant to, per pastaruosius penkerius L.Kaczynskio prezidentavimo metus neišspręsta nei viena esminė dvišalė Lenkijos ir Lietuvos problema, nors akivaizdžiai dėtos nemenkos pastangos tai padaryti.

Lietuva tapo paskutiniąja užsienio valstybe, kurią aplankė L.Kaczysnkis. Vos prieš kelias dienas, praėjusį ketvirtadienį, jis buvo atvykęs į Vilnių susitikti su D.Grybauskaite ir aptarti su ja dvišalių problemų.

Kitas jo vizitas – į Rusijos Smolensko srities Katynės kaimo apylinkes, kur 1940-aisiais sovietų saugumo struktūros sušaudė tūkstančiai lenkų kariškių, - baigėsi tragiškai.

Aviakatastrofoje kartu su L.Kaczynskiu žuvo iš Vilniaus krašto kilusi jo žmona Maria, su kuria jis 1980-aisiais susilaukė vienintelės dukros Martos.


Šiame straipsnyje: Lenkijos prezidento žūtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Grafičiai ir protestas
    Grafičiai ir protestas

    Mūsų namams tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, naudojamės elektra ir kitokiais patogumais. Valgome skanius pusryčius, pietus ir vakarienę. Ar yra prieš ką protestuoti? Ar yra prasmės protestuoti? O gal vadovaujamės dėsniu, kad, j...

  • Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai
    Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai

    Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dien...

  • Lemtingas pusmetis
    Lemtingas pusmetis

    Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. ...

  • Kliedintys pagonybės demonai
    Kliedintys pagonybės demonai

    Iš kur kyla tas atominis noras viską suvienodinti? Štai humanistinių idėjų nublokštas R.Karbauskis vis tiek nenumaldo įgeidžio vienodai aprėdyti pradinukus. Pagyvėjusios pedagogės, manančios, kad tai bus įprasti tautiniai rūbai...

    23
  • JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?
    JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?

    Straipsnyje „D. Trumpo Baltieji rūmai prisidirbo – fantastiškai“ savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris smulkia poslinkių analize bando pagrįsti teiginį, kad „Michaelo Flynno atsistatydi...

    4
  • Galvos skausmas Putinui
    Galvos skausmas Putinui

    Istorija gali atrodyti kaip puikus ginklas – kol jis neatsigręžia prieš jus pačius. Šia tiesa įsitikino Kremlius, artėjant 1917-aisiais Rusijoje įvykusių revoliucijų metinėms. ...

    2
  • Pagiežos apsuptyje
    Pagiežos apsuptyje

    Apie nepalūžusią, sustiprėjusią Lietuvą kalbantys mūsų politikai nesudomino Lenkijoje apsipirkti susirinkusių šimtų tautiečių. "Laisva diena, kodėl jos neišnaudojus prasmingai" – pažymėjo daugelis, pabuvojusių Suva...

    12
  • Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius
    Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius

    Šiomis dienomis vyko ekonomistų, pramonininkų, verslininkų diskusijos dėl Lietuvos darbuotojų atlyginimų didinimo. Nuomonių būta įvairių, tačiau pagaliau pačiame versle atsiranda žmonių, pripažįstančių, jog darbdavys turi pirmasis žen...

    9
  • Apie A. Adamkienę
    Apie A. Adamkienę

    Mykolo Drungos kalba, pasakyta konferencijoje „Gyvenimas greta didžiųjų vyrų: moteris emigracijoje“, vykusioje vasario 14 d., Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Renginį organizavo Daiva Dapkutė. ...

  • Silpnoji grandis
    Silpnoji grandis

    Nežinia kaip, bet Rūta Meilutytė pagaliau pasirinko. Likus mėnesiui iki 20-ojo savo gimtadienio didžiausia Lietuvos sporto viltis apsisprendė dėl ateities. Artimiausius keletą sezonų ji treniruosis ir leis šaknis gimtajame Kaune. Kad ir kaip mi...

    1
Daugiau straipsnių