Pinigai leidžiami ne ekologijai, o kosmoso militarizacijai. Ar greitai mokėsime už orą?

Žemės gyventojai paminėjo pirmojo kosmonauto skrydžio į kosmosą 50-metį. Prisimenu 1961 m. – virš tuometės radijo gamyklos bokšto savo orbitoje sukosi iš lempučių pagamintas Žemės palydovas. Mes, vaikai, sustingę žiūrėjome į šį reginį, ir, nors nesupratome, jautėme, kad įvyko kažkas svarbaus  ir neįprasto.

Šiandien neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be kosmoso – tai ir ryšys, ir televizija. Kosmonautų darbo vaisiais naudojasi kiekvienas žmogus.

Kai kosminio laivo generaliniam konstruktoriui buvo pasiūlyta suteikti Nobelio premiją, buvęs Sovietų Sąjungos Centro komiteto generalinis sekretorius N.Chruščiovas pasakė, kad tai yra visos tautos nuopelnas. Taigi ir Lietuvai – šventė. Nes jai teko gana aktyviai dalyvauti kosmoso programoje, turėjome ir lietuvį kosmonautą Rimantą Stankevičių.

Būtent nuo 1961 m. balandžio 12-osios pasaulis pamatė, kokia graži yra Žemė iš kosmoso, ir pradėjo kitaip mąstyti. Kai vieno kosmonauto paklausė apie jo įspūdžius iš kosmoso, jis atsakė, kad pirmiausia, ką norėtų padaryti, – tai sunaikinti žmogų, kuris žudo šį grožį. Per praėjusius 50 metų viskas pasikeitė tik į bloga. Pinigai leidžiami ne ekologijai, o kosmoso militarizacijai.

Didžiulė dviejų sistemų ir ekonomikų – „civilizuoto pasaulio“ su nesibaigiančiais karais ir turgaus ekonomika bei naujojo Babilono, pagrįsto planinės ekonomikos mokymu, priešprieša pagimdė pasauliui kosmonautą J.Gagariną ir atvėrė kelius į kosmosą.

Kaip būsimąją SSRS prieš 400 metų įvardijo Nostradamas? Jis sakė, kad šiaurėje bus sukurtas naujasis Babilonas, kuris egzistuos 73 metus ir 7 mėnesius, – niūrus savo pirmomis leninėmis aukomis, Vakarų  nekenčiamas darinys.

Ši proto ir pilvo priešprieša pasauliui atvėrė kelius į erdves. Nors, jeigu pavyktų kosmose uždrausti ginkluotę, daug pinigų būtų galima skirti mūsų planetai gelbėti. Kol dar nevėlu.

Klimato kaita akivaizdi. Škotijoje, kur futbolas žaidžiamas ištisus metus, šiemet dėl aikštes dengiančio sniego rungtynės nevyko ištisą mėnesį. Tolesnis varžybų tvarkaraštis bus sudaromas jau atsižvelgiant į klimato atšalimą ir rungtynės perkeliamos į šiltąjį laikotarpį. Bet juk ir vasarą gali būti dideli karščiai, tad belieka mažinti rungtynių, kartu ir klubų skaičių.

Manau, kad didelę įtaką klimato pokyčiams turi ir avarija Meksikos įlankoje, kur išsiliejusi nafta pakeitė vandens sudėtį. Jis tapo sunkesnis, todėl natūrali Golfo srovė ėmė silpti. Siauriausioje vietoje tarp Kubos ir Floridos besiformuojantis kamštis graso ir žemynams, kuriuos skalauja Golfo srovė – visai Amerikai, Europai, Afrikai ir visai žemei. Gresia karštos vasaros ir labai šaltos žiemos. Žemdirbiai ir taip visada priklausė nuo gamtos malonės. Bet kai tik natūralus gamtos temperatūros reguliatorius nustos veikti, pasėlių laukai išdžius ir taps dykynėmis, o daug augalų rūšių žus. Išdžius pelkės, kils gaisrai net žiemą. Žemė po sniegu pamažu pasidengs ledu, dūmai apgaubs vis didesnę planetos dalį ir t. t.

Tada, kaip rašė britų rašytojas Herbertas Džordžas Velsas, pardavinės orą. Įsigalios tikrieji džiunglių įstatymai – užmušk ir suėsk savo artimąjį.

Ar dar galima pakeisti situaciją? Taip, bet tik paskelbus, kad monopolijas yra už įstatymų ribų.


Šiame straipsnyje: Vladimiras Romanovas

NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
jau uz ora mokame. Degalines pradeda imti 2 Litus uz padangu prisiputima. Sestadieni Vilniuje perdejo ratus, tai uz tai kad visu 4 ratu ora patikrino, tai dar uzsimete 5 litus. Siaubas ir uz ora jau mokame.

nuomone

nuomone portretas
Ir vel tiesiai i desimtuka. Is tiesu viskas vyksta tik del kieno nors intereso.

Romuks

Romuks portretas
Tampa mano mesgtamiausiu apzvalgininku:)
VISI KOMENTARAI 117
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    5
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

  • Vakarams vertėtų ir pasimokyti
    Vakarams vertėtų ir pasimokyti

    Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekono...

Daugiau straipsnių